respublika.lt

2018 rugpjūčio 17, penktadienis

Ar reikia tapti tėvais savo tėvams?

2014 gruodžio mėn. 08 d. 13:21:42
„Vakarų ekspreso" inf.
Ar reikia tapti tėvais savo tėvams?

Kaip dažnai sau išsikeliate tokius tikslus: "pasirūpinti tėvų oria senatve", "išsiųsti mamą atostogų", "nupirkti tėvams naują televizorių, skalbimo mašiną" ir pan.? Ar jūsų rūpestis tėvais nėra perdėtas?

Daugumą žmonių tiesiog apsėdo mintis, kad jie privalo pasirūpinti patogia tėvų buitimi ir sukurti jiems laimingą gyvenimą, ypač jei gimdytojai jau pensininkai, praradę socialinį aktyvumą ir įprastą draugų ratą.

Į suaugusių vaikų pareigas tėvams įeina finansinė parama ir vadinamoji emocinė donorystė. Pagyvenusiems tėvams vis dažniau atvežami anūkai arba jie patys apsigyvena kartu, planuojamos bendros atostogos, laisvadieniai, skambinama po kelis kartus per dieną, perimama dauguma buities rūpesčių.

Psichologai tvirtina, kad dauguma, perskaitę šias eilutes, pasakytų: "O kas gi čia blogo? taip ir turi būti, tai netgi bendravimo su vyresniąja karta norma."

Taip, iš dalies tai norma. Tačiau kokias problemas ir asmeninius sunkumus slepia ši norma?

Visų pirma kaltinti kurią nors vieną pusę, kad ji neteisi, nėra jokio reikalo. Ne be priežasties kuriami santykiai su savo tėvais, panašūs į santykius su vaikais.

Dažniausiai taip nutinka šeimose, kurios išgyvena ne pačius geriausius laikus: vienas iš tėvų serga, yra priklausomas nuo alkoholio, negali išspręsti finansinių problemų. Kartais taip nutinka ir tuomet, kai tėvai skiriasi. Vaikai nuoširdžiai vieną jų užjaučia, stengiasi sumažinti patiriamą skausmą ir vienatvę, nesąmoningai tampa globėjais.

Tokiose situacijose paralyžiuojama vyresnės kartos valia ir asmeninis aktyvumas. Užuot oriai pasitikę savo senatvę, galbūt vienatvę, susitaikę su buvusio aktyvumo ir gyvybingumo netektimi ir išgyvenę savo asmeninę krizę bei atradę naujo gyvenimo kokybę, jie regresuoja iki mažų vaikų būsenos, praranda patirtį, išmintį ir gyvybingumą, tampa priklausomi nuo savo pačių vaikų.

Žinoma, iš dalies tai atrodo labai naudinga: pavyzdžiui, nereikia vienam akis į akį susidurti su vienatve, skausmu, apmaudu dėl nerealizuotų svajonių, senėjimu. Gyvenimas, kuris glaudžiai susijęs su tavo vaikų gyvenimu, lyg ir iš naujo atgyja.

Erikas Eriksonas, kuris tyrinėjo amžiaus krizes, rašė, kad tokia senatvė, kai sutelkiama visa gyvenimiškoji patirtis, yra visavertė ir turtinga. Senatvė, kai vyksta regresas, grįžtama į pradinę būklę, giliai persmelkta nerimo, baimės ir kaltės jausmo.

Vaikai, kurie tampa tėvais savo tėvams, taip pat nėra laimingi. Viena vertus, tokia pozicija suteikia jiems kontrolės jausmą. Net tėvų mitybos, laisvalaikio, gydymo niuansai puikiai žinomi ir netgi kontroliuojami. Tačiau kartu jų gyvenimas visiškai pavaldus tam "tėvų savo tėvams" vaidmeniui. Tai reiškia papildomą naštą finansų, laiko, gyvenimo kokybės atžvilgiu. Kraštutiniais atvejais tokia "tėvystė" atima iš pačių vaikų galimybę sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Dauguma nesugeba atsikratyti kaltės ir atsakomybės už savo tėvus jausmo. O jei ir pavyksta sukurti savo šeimą, tai tokiu atveju ji paprastai gyvena senyvo žmogaus gyvenimo ritmu: "reikia nuvažiuoti pas mamą", "mamai reikia paskambinti", "ją reikia pasiimti kartu, mamai irgi naudinga paiškylauti" etc.

Ne paslaptis, kad nemažai šeimų gyvena po vienų stogu su savo tėvais. Anot psichologų, tokios jaunos šeimos neturi asmeninės teritorijos. Motinos ir tėvai, t. y. vyresnioji karta, mano turį teisę kištis į vaikų gyvenimus, patarinėti visais gyvenimo klausimais. Tokie vaikai nors ir turi suaugusiųjų statusą, tačiau dažnai negali juo naudotis... Jie vis dar gyvena su savo tėvais, yra priklausomi nuo jų ir atsiskyrimo nuo tėvų procesas nėra įvykęs. Nors šis ryšys ir atneša daugybę nepatogumų, tačiau saugo suaugusius vaikus nuo nepriklausomybės ir visiškos asmeninės laisvės. Ta laisvė ir nepriklausomybė labai mažai pažįstama, todėl bauginanti, todėl paprasčiau pačią baimę paslėpti po nesibaigiančių rūpesčių ir perdėtos globos skraiste.

Reikia leisti savo senstantiems tėvams išgyventi visą jausmų gamą, įskaitant ir artėjančios mirties baimę, savaip ir patiems prie to prisitaikyti, nesušvelninant ir nenuvertinant jų potyrių.

Be abejo, nereikia pamiršti tėvų ar atsisakyti suteikti jiems pagalbą, tačiau būtina išlaikyti pusiausvyrą ir neprarasti sveiko proto.

Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, - kitas tave perjuos ir ves, kur nenori. (BIBLIJA. Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Joną.)


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: mažiausiai 12 žmonių nukentėjo, kai smarkus vėjas sugriovė didelę palapinę Alabamos valstijos Heideno miesto parke.
  • VERTĖ: metinė infliacija euro zonoje 2018 metų liepą sudarė 2,1 proc. ir paspartėjo nuo 2,0 proc. 2018 metų birželį, praneša Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums trukdo viešai vaikus žindančios moterys?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11   +16 C

   +15  +17 C

 

   +15 +17 C

  +23  +25 C

   +24  +27 C

 

   +21  +24 C

   3-8 m/s

  1-2 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1370 PLN - 4.3142
RUB - 76.2551 CHF - 1.1299
GBP - 0.8950 NOK - 9.6130
reklama
Ukis 2018