respublika.lt

Ar bus vietos senukams?

(0)
Publikuota: 2014 gruodžio 04 08:23:10, Natalija KONDROTIENĖ, natalija@skrastas.lt
×
nuotr. 3 nuotr.
SLAUGA: Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pri­pa­žįs­ta, kad vi­suo­me­nė spar­čiai se­nė­ja, ta­čiau ge­riat­ri­jos pa­slau­gų dar ne­pa­kan­ka. Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiaulietė Evelina namuose slaugo aštuoniasdešimtmetę mamą, ši jau nebesikelia iš lovos. „Slaugydamas turi tapti mediku, juristu, stipruoliu, turtuoliu. Ar normalu, kad iš dirbančio žmogaus pavirsiu ligoniu, valstybei reiks išlaikyti du žmones?“ – klausė ponia Evelina, pasigedusi veikiančios slaugos sistemos.

 

Pernai Lietuvoje gyveno daugiau nei 900 tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių. Visuomenei sparčiai senstant ryškėja paslaugų jų oriam gyvenimui trūkumas.

Situacija gniuždo

Šiaulietė Evelina vos spėja suktis: namuose slaugoma garbaus amžiaus mama, darbas, komandiruotės, laiko reikalaujantis pasiruošimas darbui. Slaugyti mamą padeda sesuo, kitu atveju, neįsivaizduoja, kaip galėtų dirbti.

„Mama serga širdies, kraujotakos ir kitomis ligomis, turi antsvorio. Vasarą šiek tiek kėlėsi iš lovos, dabar jau visą laiką guli. Keisti sauskelnes, vartyti ją – reikia fizinių jėgų“, – pasakojo moteris.

Norėdama, kad mama būtų rūpinamasi visą dieną ieškojo slaugytojos. Klausinėjo pažįstamų rekomendacijų apie patikimą žmogų, vartė skelbimus. Per pusę metų pasikeitė trys slaugytojos.

Pirmosios slaugytojos atsisakė. Antroji slaugytoja po kurio laiko atsisakė darbo pati. Trečioji patiko ir mamai, ir dukterims, tačiau netrukus susirado geriau apmokamą darbą Anglijoje.

Galimybę mamą paguldyti į Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos ligoninę laiko paskutine išeitimi. Mano, kad paguldžiusi į ligoninę vis tiek turės lakstyti ir rūpintis mama, ją vartyti, slaugyti, maitinti.

„Iš valdininkų išgirdau, kodėl nesidomėjau tuo anksščiau. Kokiu būdu man prognozuoti, kokia mano mamos sveikata bus po pusmečio, vaikščios ji ar ne po kelių mėnesių?“ – stebėjosi Evelina.

Medikas, juristas, turtuolis

Mamos išlaikymas, medikamentų, sauskelnių pirkimas – iš Evelinos atlyginimo bei mamos pensijos. Paskaičiavo, kad samdomai slaugytojai reikėdavo mokėti 600-700 litų atlygį, dar keli šimtai už sauskelnes, vaistus.

Ar bandė kreiptis į Socialinės paramos skyrių?

Patikina, kad iš ten gauti pagalbos nėra galimybių, kol žmogus neturi paskirtos slaugos. Jų atveju slauga nepriklauso. Daryti tyrimai, tačiau konstatuota, kad „mama yra per sveika, kad būtų paskirta slauga“.

Prisipažįsta, kad atsakymų į daugelį iškilusių klausimų turi ieškoti internete: „Visko išmanyti negali, kad kas nors paaiškintų visą sistemą – nėra, o ir sistemos nėra“.

Pavyzdžiui, apie 90 litų teko sumokėti greitosios pagalbos medikams parvežant mamą iš ligoninės, medikai senolę laiptais užnešė į namus.

Pasibaigus mamos banko kortelės galiojimo laikui duktė nuėjo jos pakeisti. Sužinojo, kad to padaryti negali be įgaliojimo ar teismo priteistos globos. Įklimpusi į biurokratinę rutiną pasijuto lyg kriminalinis elementas: „Žiūri, lyg aš ateinu su pasiryžimu apgauti senuką ir atimti iš jo paskutinę pensiją“.

Mamą slauganti moteris primena, kad visuomenė sensta, o kas daroma, kad senatvė būtų ori?

„Kodėl nekuriami dienos centrai? Kur rasti kompleksinę pagalbą? Kas paaiškina, ką ir kada reikia daryti?“ – klausė moteris.

Pirmiausia – pas šeimos gydytoją

„Sergančio senuko artimieji dėl visų su slauga ar kita pagalba susijusių reikalų turi kreiptis į šeimos gydytojus – tai yra pirmieji medicininiai advokatai ir konsultantai“, – sakė Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Pranas Andruškevičius.

Pasak vadovo, įstaigoje šiuo metu yra 242 ligoniai, turintys specialiųjų slaugos poreikių. Jei reikia, šeimos gydytojas pas sergantį senolį važiuoja į namus.

Pacientui atliekami atitinkami tyrimai, įrašai su tyrimų atsakymais dėl specialiųjų poreikių nustatymo siunčiami į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Specialistai nustato, kas reikalinga: priežiūra ar slauga.

Jei artimieji pageidauja senolį paguldyti į Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą, privalo apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad būtų išrašytas siuntimas.

Pervežimas – mokamas

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė patvirtino, kad ligonio parvežimo į namus paslauga yra mokama. Nemokamai pervežti į ligoninę ligonį galima su šeimos gydytojo siuntimu.

„Ne aš sugalvojau tokius mokesčius, jie patvirtinti Savivaldybės. Parvežimas iš ligoninių, užnešimas į namus – neišspręsta problema. Nėra kam užnešti tų žmonių, pervežinėti iš vienos vietos į kitą, – sakė E. Kukaitienė. – Brigadoje dirba du žmonės, jie turi tempti ligonius. Keturiasdešimties moterys – su stuburo išvaržomis. Būna, kad ligonio artimieji net neneša, o laukia, kol medikės sukibs ir nuneš“.

Vyriausioji gydytoja teigia, kad tokia logistinė paslauga įstaigai – našta, nes kai brigada laukia pervežamo ligonio, negali važiuoti į iškvietimus, dirbti tiesioginio darbo. Šią paslaugą turėtų teikti socialinės įstaigos.

„Senyvo amžiaus ligotų žmonių pervežimo, užnešimo paslaugomis būtina pasirūpinti valstybės lygiu“, – sakė E. Kukaitienė.

Paslauga ateina į namus

„Jei į mus kreipiasi žmonės, kad reikia pervežti ligonį į gydymo įstaigas, dienos, specialiuosius ugdymo centrus, kitų miestų gydyklas – vežame. Pagal Savivaldybės nustatytus įkainius: mieste kilometro kaina 80, užmiestyje – 50 centų. Mašinoje yra keltuvas, tačiau nešimo paslaugų neteikiame“, – sakė Šiaulių savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinio darbo organizatorė Regina Tučkienė.

Socialinių paslaugų centre antri metai teikiamos integralios pagalbos namuose paslaugos. Kad būtų teikiamos centro paslaugos, būtina gydytojo pažyma.

Pagalbos į namus tarnyboje dirba dvi mobilios komandos, viena – Globos namuose, kita – Socialinių paslaugų centre. Komandas sudaro slaugytoja, slaugytojos padėjėjai, socialinio darbuotojo padėjėjai. Rūpinamasi apie 30 senyvų žmonių, tam tarnybos pajėgų užtenka.

„Integrali pagalba teikiama, kad žmogui nereikėtų gulėti ligoninėje, o galėtų gyventi savo namuose“, – sakė R. Tučkienė.

Specialistai teikia paslaugas pagal poreikius. Galima pasirinkti paslaugas ir 4 arba 8 valandoms per dieną, kiekvieną darbo dieną. Tokių paslaugų įkainiai patvirtinti – 20 procentų nuo žmogaus visų pajamų. Mokestis mokamas kas mėnesį.

„Atvejai individualūs, tad vieno visiems pritaikyti negalima“, – sakė R. Tučkienė.

Informacija nepasiekia artimųjų

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre yra 236 lovos, 5 skyriai. Visos jos būna užimtos, tačiau, pasak vadovo Jono Mikalausko, eilės atsigulti į jų įstaigą nėra, šiauliečių poreikius patenkina 100 procentų.

„Ateityje planuojame atidaryti 20 lovų geriatrijos skyrių. Skyriuje būtų vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos reikia ne tik slaugyti, bet ir gydyti. Ar nėra Dienos centrų? Juridiškai tai sudėtinga padaryti, praktiškai – galėtume. Ateityje gal pavyks įgyvendinti idėją“, – sakė J. Mikalauskas.

Ilgametis geriatrijos srities žinovas patikino, kad pasikeitimai šioje srityje akivaizdūs: daugėja paslaugų senų žmonių priežiūrai lengvinti, kuriami skyriai, globos, slaugos namai. Bet pripažino, kad ne visi žino, kur ir kokios paslaugos teikiamos.

Vienam geriatrui – beveik 36 tūkstančiai senyvų žmonių

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 905,2 tūkstančio 55 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tai sudarė 30,5 procento visų gyventojų. Manoma, kad 2060 metais tokių bus beveik 37 procentai.

Šiais metais buvo patvirtintas veiksmų planas „Dėl sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 m.“ Kas numatoma konkrečiai, klausėme Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Ministerijos specialistai atsakė, kad planuojama įkurti ar atnaujinti 11 geriatrijos skyrių rajoninio lygmens ligoninėse, 30 geriatrinių konsultacinių kabinetų poliklinikose ir pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Siekiama, kad papildomą kvalifikaciją įgytų ne mažiau kaip 120 vidaus ligų gydytojų, dirbsiančių geriatrijos centruose ir skyriuose, taip pat 600 šeimos gydytojų, apmokyta ne mažiau kaip 600 slaugytojų, dirbančių su geriatrinio profilio ligoniais. Kad 30-yje asmens sveikatos priežiūros įstaigų būtų teikiamos kompleksines slaugos paslaugos, kurių šiuo metu nėra.

Kodėl nesteigiami geriatrijos dienos centrai, mažai teikiama kompleksinių slaugos paslaugų?

Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųstame atsakyme pripažįstama, kad Lietuvoje neteikiamos geriatrijos dienos stacionaro paslaugos, tačiau teikiant jas, galima būtų išspręsti daugelį geriatrinių problemų.

„Pagal Didžiosios Britanijos geriatrijos draugijos rekomendacijas turėtų būti 35–40 geriatrų 1 milijonui gyventojų, todėl Lietuvoje geriatrijos paslaugų teikimui reikėtų apie 100 geriatrų. Lietuvoje galiojančias geriatrų licencijas turi 20 gydytojų. Vienam geriatrui vidutiniškai tenka 35 693 senyvo amžiaus žmonės“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s