2012-aisiais Kolorado valstijos gyventojas Džeimsas Salasas (James Salas) kreipėsi į medikus dėl skausmų pažasties srityje. Ištyrę vyrą, gydytojai Dž.Salasui pranešė, kad jo kairiame plautyje rado dvi anomalijas. Po biopsijos vyrui buvo diagnozuota „Langerhanso ląstelių histiocitozė“. Tai - reta liga, kuria susirgus patologiškai dauginasi baltieji kraujo kūneliai, įvairiose organizmo vietose suformuodami auglius. Dalis medikų šią histiocitozę vertina kaip vieną iš vėžio formų, tačiau daugelis sutinka, kad tai - imuninės sistemos liga. Ligos gydymui, priklausomai nuo jos sunkumo, naudojama chemoterapija.
Dž.Salasui jo gimtojo Montrouzo miestelio ligoninėje nustatytą diagnozę vėliau patvirtino ir didesnių gydymo įstaigų specialistai. Vėliau vyras žurnalistams sakė, kad, medikų teigimu, jis buvo vienintelis tokia liga sergantis asmuo visame Kolorade. Penkerius metus vyrui buvo taikoma chemoterapija, jis gėrė nuskausminamuosius, kelis kartus buvo atlikta plaučio biopsija, tačiau pastebėtos anomalijos niekur nedingo.
2017 metais Dž.Salaso gydytoją dėl nežinomų priežasčių iš Montrouzo ligoninės atleido ir vyrui teko ieškoti kito gydytojo. Naujas medikas pareiškė, kad vyras niekada nesirgo jokia histiocitoze. Jam buvo nustatyta nauja diagnozė - vaskulitas (kraujagyslių sienelių uždegimas). Tada paaiškėjo, kad jo kairiame plautyje rastos anomalijos - ne augliai, o karščiuojančios venos. Dėl to, kad penkerius metus vyras buvo gydomas nuo kitos ligos, vaskulitas progresavo ir dabar yra sunkios formos - karščiuoja beveik visų organų ir audinių kraujagyslės.
Vyro teigimu, dėl nereikalingos chemoterapijos dabar jis turi problemų ne tik su kraujagyslėmis, bet ir visam likusiam gyvenimui „įsigijo“ chronišką pankreatitą.