1 nuotr.Ir toliau sparčiai daugėja afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai 16-oje Lietuvos rajonų - Alytaus, Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šakių, Trakų ir Varėnos rajonų ir Birštono savivaldybės ūkiuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, dėl to sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkstančio kiaulių.
Daugiausiai AKM židinių kiaulių laikymo vietose nustatyta Radviliškio r. (5 AKM židiniai), Jurbarko ir Lazdijų r. (po 4), Akmenės, Joniškio ir Mažeikių r. (po 3). Šią savaitę ligos likvidavimo padarinius patyrė dar 2 Radviliškio ir Lazdijų rajonų ūkininkai, savo reikmėms auginę 2 ir 1 kiaulę.
„Apsisaugoti nuo šios ligos galima tik nuolat griežtai laikantis patvirtintų biologinio saugumo reikalavimų. Ūkininkai ir pavieniai kiaulių augintojai turi suvokti, kad dėl jų klaidų įvykus AKM protrūkiui, patiria didelių nuostolių ne tik patys augintojai, bet ir visa valstybė. Gaišinamos kiaulės, naikinamas inventorius, pašarai, valomos ir dezinfekuojamos kiaulių laikymo vietos. Be to, privalomai nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, tikrinama, ar jų teritorijose esančių ūkių kiaulės registruotos ir suženklintos, esant įtarimui - imami mėginiai AKM tyrimams. Visiems šiems darbams reikia nemažai žmogiškųjų išteklių bei finansinių išteklių“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Pasak M. Masiulio, didžiausią viruso patekimo į ūkius riziką kelia žmogiškasis veiksnys. Šiltuoju metų laiku labai padažnėja žmonių lankymasis miškuose - ruošiamos malkos, uogaujama ar grybaujama, nors šernų gaišenų randama apylinkėse kelių kilometrų spinduliu. Didelė rizika ir dalyvavimas medžioklėse, be to, kelia pavojų šernienos produktai, ypač gauti nelegalios medžioklės metu ir neištirti veterinarų. Labai svarbu, kad dirbantieji ūkiuose būtų apmokyti ir supažindinti su biologinio saugumo reikalavimais. Be to, svarbu kontroliuoti, kad kiaulių laikymo vietose nesilankytų pašaliniai asmenys, o ir patys ūkininkai turėtų vengti lankytis kitose kiaulių laikymo vietose.
Skyriaus vedėjas akcentavo, kad prieš einant į tvartus, būtina pasikeisti avalynę, persirengti drabužius, nusiplauti rankas. Taip pat draudžiama šerti kiaules maisto (virtuvės) atliekomis, šviežiai nušienauta žole ar termiškai neapdorotais pašarais. Jo teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai vykdant tyrimą ligos židiniuose, nustatoma, kad kiaulės buvo šertos šviežiai nušienauta žole.
AKM kiaulių laikymo vietose plinta ne tik Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, bet ir kitose Europos valstybėse. Latvijoje nustatyti 7 šios ligos protrūkiai, Lenkijoje - 68, Ukrainoje - 50, Rumunijoje - 443 židiniai, iš viso šiose šalyse sunaikinta daugiau kaip 70 tūkst. kiaulių. Kaimyniniame Kaliningrado regione (Rusijos Federacija) AKM nustatytas 14 kiaulių laikymo vietų, ligos židinys buvo nustatytas ir didžiausiame kiaulių komplekse, kuriame auginta daugiau kaip 111 tūkst. kiaulių.
AKM virusas toliau plinta ir Lietuvos laukinėje faunoje. Nuo šių metų pradžios AKM patvirtintas 1 092 vietose 2 560 šernų (2 300 nugaišusių ir 260 sumedžiotų). Užsikrėtusių šernų gaišenų randama kiekvieną savaitę, liga gana sparčiai plinta Žemaitijos teritorijoje. Ligos atvejai užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose ankščiau šio užkrato nebuvo.
