Afrikinis kiaulių maras taikosi į Žemaitiją - suvaldyti ligą skiriami milijonainuotraukos (9)

2019 sausio mėn. 10 d. 08:07:11 Perskaitė 1169

Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje atsirado afrikinis kiaulių maras, kiaulių skaičius šalyje ėmė smarkiai mažėti. Dar 2015 metais turėjome iki 30 tūkst. nekomercinių kiaulių ūkių, kuriuose buvo laikoma apie 90 tūkst. kiaulių, šiandien telikę vos daugiau nei 13 tūkst., kuriuose auginama apie 40 tūkst. kiaulių.

 

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, tik komerciniuose ūkiuose kiaulių skaičius stipriai nekinta, šiandien ten laikoma daugiau nei 500 tūkst. kiaulių. VMVT duomenimis, 2014-2018 metais Lietuvoje afrikinio kiaulių maro židiniuose buvo sunaikinta apie 67 tūkst. kiaulių. Vien pernai - daugiau nei 22 tūkst. Kadangi vakcinos nuo minėto viruso nėra, pažaboti afrikinį kiaulių marą labai sudėtinga. Afrikinis kiaulių maras apima vis naujas teritorijas. Natūraliai ši liga plinta keletą kilometrų per mėnesį. „Vis dėlto, jeigu yra žmogiškasis faktorius (virusas gali plisti mechaniškai, - aut. past.), liga gali plisti ir tolimus atstumus. Valdyti ligą išties sudėtinga, pagrindinės apsaugos priemonės yra biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas ir jų laikymasis kiekvieną dieną. Šiuo metu afrikinis kiaulių maras pamažu juda Žemaitijos regiono link“, - teigė P.Bušauskas. Ypač turi būti budrūs Kelmės, Plungės, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Tauragės, Telšių r. sav., Pagėgių sav. kiaulių laikytojai ir medžiotojai.

Paklaustas apie ligos likvidavimo prognozes, P.Bušauskas sako, jog atsakymo niekas neturi, pavyzdžiui, tokios šalys, kaip Ispanija, su afrikiniu kiaulių maru kovojo 50 metų.

P.Bušauskas aiškino, kad afrikinis kiaulių maras jau apėmęs ne tik mūsų šalį, bet ir Latviją, Lenkiją, Estiją, Rusijos Federaciją, Moldovą, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Kiniją, Italiją (Sardinijoje), Čekiją, Vengriją, Belgiją. Dauguma šalių narių moka išmokas medžiotojams, siekiant skatinti sumedžioti šernų pateles ir kaip įmanoma labiau sumažinti šernų populiaciją, nes šernai yra viruso nešiotojai. Daug dėmesio skiriama ir pasyviai stebėsenai, kurios metu tiriami rasti gaišę šernai arba staigiai nugaišusios kiaulės.

Į Lietuvą afrikinis kiaulių maras pateko per Baltarusiją, kadangi afrikinis kiaulių maras nepaiso sienų. Vyrauja gandai, kad Baltarusija esą iššaudė visus šernus ir čia afrikinio kiaulių maro nebėra. P.Bušauskas sako, kad oficialios informacijos apie tokio pobūdžio taikytą priemonę iš Baltarusijos kolegų neturi. „Žiūrint praktiškai, iššaudyti visus šernus neįmanoma, kadangi vyksta natūralus judėjimas, besiribojantys pasienio ruožai nėra aptverti, tokią priemonę praktiškai įgyvendinti neįmanoma“, - sako P.Bušauskas.

Milijoninės sumos

Mūsų šalyje 2017 ir 2016 metais už šernų gaišenų radimą, už sumedžiotas šernų pateles, sumedžiotus šernus su teigiamu AKM virusu bei už paskerstas kiaules buvo išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų išmokų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, afrikinio kiaulių maro priemonių (laboratoriniams tyrimams, nuostolių kompensavimui kiaulių laikytojams, įrangos įsigijimui ir kt.) vykdymui per 2014-2017 metus iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos skirtų asignavimų panaudota 22,2 mln. eurų (iš jų 8,3 mln. eurų - ES lėšos). 2018 metų faktiniai duomenys dar nesuvesti.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, 2018 metais dėl kainų skirtumo kiaulininkystės ūkiai patyrė apie 600 tūkst. eurų nuostolį.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net