respublika.lt

Ačiū už širdį ir už gyvenimą

(0)
Publikuota: 2014 spalio 02 11:15:02, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 4 nuotr.
Pirmoji širdies chirurgų pacientė Aldona Andrejeva-Čečurko dėkojo visiems medikams, dalyvavusiems jos operacijoje prieš 50 metų. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Lietuvoje minima reikšminga sukaktis: prieš 50 metų spalio 14 d. prof. akademikas Algimantas Marcinkevičius su komanda pirmą kartą atliko širdies operaciją sustabdant širdį ir panaudojant dirbtinę kraujo apytaką 14 metų pacientei, kuriai buvo diagnozuota įgimta širdies yda. Šiandien pacientei jau 64-eri, o Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras savo darbo pobūdžiu, apimtimis ir galimybėmis nenusileidžia daugumai Europos širdies chirurgijos centrų.

 

Pradžia sunki, bet reikšminga

Prof. A.Marcinkevičius mirė nesulaukęs šios visai Lietuvos medicinos istorijai reikšmingos datos, šių metų vasarį. Tačiau apie pirmąją operaciją daug gali papasakoti jo mokiniai ir darbų tęsėjai. Vienas jų - buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius prof. Vytautas Jonas Sirvydis.

„Šiandien jaudinanti diena, kai galime prisiminti didelio darbo pradžią. Dar vienas dalykas, dėl kurio jaudinuosi ir džiaugiuosi, - kad kartu su mumis yra pirmoji pacientė Aldona, kuri vis dar gyva, vaikšto ir gerai jaučiasi. Jos buvimas čia geriausiai parodo, kad pradžia, nors buvo ir labai sunki, nebuvo beprasmė“, - sakė V.J.Sirvydis.

Profesoriaus teigimu, pirmoji atvira širdies operacija buvo mažas žingsnis didelėje kelionėje, kuri vis dar tęsiasi. Tas žingsnis buvo labai reikalingas ir didelis impulsas tolesniam tobulėjimui. Tiesa, jis buvo ir labai primityvus, tačiau tas primityvumas išryškina žmonių, kurie jį atliko, - prof. A.Marcinkevičiaus ir jo sekėjų, - pasiryžimą bet kokia kaina tai padaryti.

V.J.Sirvydis pasakoja, kad dabar nė vienas chirurgas nesiimtų naudoti tokio dirbtinio kraujo apytakos aparato, koks buvo naudojamas per pirmąsias operacijas. Dirbtinio kvėpavimo aparato viena iš svarbiausių „dalių“ buvo anesteziologo arba, kai šis pavargdavo, laisvo chirurgo rankos. Kraujospūdžio matavimo aparatas buvo vienintelis „monitorius“, kuriuo buvo stebima kraujotakos funkcija. Palyginti su visu tuo, ką medikai turi dabar, galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad per 50 metų padaryta milžiniška pažanga visose srityse.

„Nors tai buvo ir primityvūs žingsniai, jie buvo impulsas formuotis širdies chirurgijai kaip specialybei, o kartu ir sparčiai vystytis visai kardiologijai, diagnostikai ir kitoms sritims, - tvirtino V.J.Sirvydis. - Tai buvo ir žingsnis į transplantacijas - inkstų, vėliau ir širdies. Kitaip sakant, širdies chirurgija smarkiai prisidėjo prie visos Lietuvos medicinos progreso.“

Operuoti naudodami dirbtinę kraujo apytaką Lietuvos kardiochirurgai mokėsi operuodami gyvūnus. Taip pat Novosibirske pas akademiką Eugenijų Mešalkiną, kuris buvo A.Marcinkevičiaus draugas ir jo mokslinis konsultantas daktaro disertacijai, o galiausiai tapo ir visų Lietuvos kardiochirurgų mokytoju.

Suteikė galimybę gyventi

Istorinės operacijos dalyviai ir liudininkai pasakojo, kad Aldona tapo pirmąja paciente iš dalies atsitiktinai: kandidatų buvo ir daugiau, tačiau keli atsisakė - tėveliai nesutiko būti pirmieji. Aldonos tėvai patikėjo tuo metu dar tik pradedantiems chirurgams savo gražią paauglę dukrą. Jos širdies defekto, kuris buvo atsiradęs dėl nežinia kokių priežasčių dar vystantis vaisiui, kitaip ištaisyti tiesiog nebuvo įmanoma.

Aldona Andrejeva-Čečurko „Vakaro žinioms“ teigė iki dabar bene kiekvieną dieną su didžiausiu dėkingumu prisimenanti prieš 50 metų ją operavusius, paskui dar ilgai gydžiusius ir slaugiusius medikus.

„Tada buvau paauglė: norisi bėgti, bet negali, norisi sportuoti, bet nepajėgi. Iki mokyklos reikėdavo eiti 5 kilometrus - nueiti būdavo sunku, o paskutiniais metais prieš operaciją jau net ir nenueidavau, - prisiminimais dalijosi moteris. - Gulėjau vienoje, kitoje ligoninėje, tačiau visur medikai pasakydavo, kad niekuo man padėti negali. Galiausiai pasiūlė kreiptis į prof. A.Marcinkevičių. Jis mane daug tyrė, mėgino gydyti, galiausiai nusprendė operuoti. Ar bijojau? Gal nelabai supratau, kad vyks kažkas ypatingo, - labiau norėjau pasveikti.“

Užmigusi dar palatoje Aldona atsibudo jau po operacijos. Pasak jos, pirmos trys dienos buvo labai sunkios - pabudusi žiūrėdavo į langą ir galvodavo, kad net neatsisveikino su niekuo... Trečia para buvo kritinis laikotarpis, kai savijauta buvo ypač bloga, pacientei reikėjo perpilti kraują. Laimė, pavyko greitai rasti donorę - ja tapo seselė Albina, kuriai Aldona taip pat iki šiol dėkinga. Atlikus kraujo perpylimą savijauta pradėjo sparčiai gerėti.

„Mane nuolat supo gydytojai, kurie paglostydavo, nuramindavo, pralinksmindavo... Taip ir sveikti buvo lengviau“, - sako moteris.

Po operacijos ligoninėje Aldona praleido šiek tiek daugiau nei mėnesį, o paskui savijauta ėmė sparčiai gerėti. Kaip pati sako, būdama 18-os šokiuose ji jau buvo geriausia šokėja, draugės net bijodavo, kad jai širdis neiššoktų.

Aldona baigė vidurinę, paskui prekybos mokyklą, 34 metus dirbo pardavėja, pagimdė ir užaugino dvi dukras, jau turi dvi paaugles anūkes.

Vis dėlto, praėjus daugeliui metų, jos širdžiai vėl prireikė pagalbos - po gyvenime patirtų stresų ir nelaimių širdis pradėjo streikuoti. Tad moteris vėl atsidūrė pas tuos pačius kadaise ją operavusius medikus. Prof. V.J.Sirvydis surengė medikų konsiliumą ir 2005 m. jai buvo implantuotas širdies stimuliatorius.


Istorija

Per penkiasdešimt metų nuo tos pirmosios operacijos Vilniaus širdies chirurgijos centras išaugo į visavertį, modernų Širdies chirurgijos centrą, kuris savo darbo pobūdžiu ir mastais nenusileidžia daugeliui Europos širdies chirurgijos centrų.

Pasak Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovo dr. Virgilijaus Taručio, dabar čia per metus atliekama daugiau nei 1000 sudėtingiausių širdies ydų operacijų suaugusiesiems ir daugiau nei 200 retų širdies operacijų vaikams, širdies transplantacijos. Prieš dvejus metus širdelė sėkmingai persodinta vos trijų mėnesių kūdikiui. Per 50 metų centre padaryta 41 297 širdies operacijos, o iki šimtosios širdies transplantacijos trūksta vos dviejų.

Santariškių Širdies chirurgijos centras yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos. 50 proc. operuojamų pacientų yra jaunesni nei 1 metų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“



Atidengta skulptūra

Ketvirtadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atidengta skulptūra gydytojui kardiochirurgui, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkui Lietuvoje profesoriui akademikui Algimantui Jonui Marcinkevičiui.

"Viena iškiliausių Lietuvos medicinos pasaulio asmenybių A. J. Marcinkevičius savo darbais atvėrė duris į modernią kardiochirurgiją, suteikdamas gyvenimo viltį tūkstančiams sunkių ligonių. (...) Akademikas pradėjo naują medicinos epochą Lietuvoje. Žinia apie Vilniuje kardiochirurgo ir jo komandos daromas sudėtingas operacijas sovietmečiu įveikė geležinę uždangą ir išgarsino pasaulyje lietuvišką chirurgijos mokyklą", - per ceremoniją kalbėjo Premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot Vyriausybės vadovo, charizmatiškas, profesijai pasišventęs profesorius dosniai dalijosi savo talentu su jaunąja karta ir padarė viską, kad jo pradėti darbai įgytų dar platesnį užmojį.

Šiandien toli už Lietuvos ribų vertinama Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokykla, garsiai skamba naujų jos lyderių vardai.

Respublika.lt, Eltos inf.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s