Žmogus lankėsi Mėnulyje prieš 50 metųnuotraukos (24)

2019 liepos mėn. 21 d. 13:55:40 Perskaitė 1336

Kai 1961 m. balandžio 12-ąją Jurijus Gagarinas pirmasis pakilo į kosmosą, Amerika užsidegė idėja atsirevanšuoti. Sumanymo esmę 1961 m. rugsėjo 12 dienos kalboje suformulavo JAV prezidentas Džonas Kenedis (John Kennedy) - iki dešimtmečio pabaigos amerikiečiai turi išsilaipinti Mėnulyje. turi išsilaipinti Mėnulyje. Pirmieji.

 

Lenktynės dėl Mėnulio

Programai „Apollo“ buvo skirtos milžiniškos lėšos. Vien per pirmuosius 5 metus ir vien tiesioginėms reikmėms buvo išleista 9 milijardai dolerių. Neperdedant galima sakyti, kad „Mėnulio programai“ dirbo visa Amerika, svajojusi atkurti savo prestižą. Iki 7-ojo deš. vidurio tapo aišku, kad Sovietų Sąjunga lenktynių tempo neatlaikys. 1966 m. mirė Sergejus Koroliovas, dėl kurio talento sovietai pasiekė pirmųjų laimėjimų kosmose. 1967 m. balandį per pirmąjį kosminio laivo „Sojuz“, kurto ir sovietų Mėnulio programai įgyvendinti, skrydį žuvo kosmonautas Vladimiras Komarovas. Ir vis dėlto SSRS 1968 m. gruodį vos nepamėgino aplenkti amerikiečių bent jau apskriedami Mėnulį. Kosmonautai, atrinkti Žemės palydovui „šturmuoti“, patys prašė leisti skristi į Mėnulį, kad aplenktų JAV. Jie buvo pasirengę prisiimti visą atsakomybę už galimą nesėkmę. Tačiau sovietų vadovybė eiti „va bank“ ir rizikuoti žmonėmis nepanoro.

Nesustabdomi amerikiečiai

1968 m. gruodžio 21 d. startavo Amerikos kosminis laivas „Apollo-8“. Astronautai Frenkas Bormanas (Frank Borman), Džeimsas Lovelas (James Lovell) ir Viljamas Andersas (William Anders) gruodžio 24-ąją pasiekė Mėnulio orbitą, 10 kartų jį apsuko ir sėkmingai grįžo į Žemę. Tada tapo akivaizdu - Mėnulyje pirmieji išsilaipins amerikiečiai. 1969 m. kovą įvyko „Apollo-9“ skrydis, kurio metu Žemės orbitoje buvo imituojamas skrydis į Mėnulį, o tų pačių metų gegužę - „generalinė repeticija“: „Apollo-10“ surepetavo visus skrydžio į Mėnulį etapus, išskyrus patį išsilaipinimą. Išsilaipinti Mėnulyje buvo patikėta kosminio laivo „Apollo-11“ įgulai, kurią sudarė Nilas Armstrongas (Neil Armstrong), Edvinas Oldrinas (Edwin Aldrin) ir Maiklas Kolinzas (Michael Collins). Pagal skrydžio programą M.Kolinzas turėjo likti operacijų valdymo modulyje Mėnulio orbitoje ir laukti, kol draugai grįš.

Pionieriaus vardą lėmė ankštuma

Visi įgulos nariai buvo patyrę lakūnai bandytojai. N.Armstrongas, tarnavęs JAV karinių pajėgų aviacijoje, tuo metu jau buvo išėjęs į atsargą ir buvo civilis NASA bendradarbis. M.Kolinzas ir E.Oldrinas buvo karinių oro pajėgų karininkai. Visi trys jau turėjo skrydžių į kosmosą patirties, įgytos vykdant programą „Gemini“. Ekspedicijos vadu buvo paskirtas N.Armstrongas.

Kitaip nei Sovietų Sąjungoje, kur pilotuojama kosmoso programa buvo įslaptinta, amerikiečių „Mėnulio misija“ buvo rengiama stebint žurnalistams. Todėl dar prieš startą reporteriai pradėjo aiškintis - o kas gi pirmasis žengs Mėnulio paviršiumi?

M.Kolinzas turėjo likti orbitoje, iš likusių dviejų pirmenybė buvo teikiama E.Oldrinui. Amerikiečiai, išeidami į atvirą kosmosą pagal programą „Gemini“, šią misiją visada patikėdavo pilotui, o ne laivo vadui. Laikantis tokios tvarkos garbė tapti pirmuoju turėjo atitekti E.Oldrinui. Bet čia sutrukdė nenumatytos aplinkybės.

Išlipti iš Mėnulio modulio buvo planuojama pro pagrindinį liuką kairėje, kuris atsidarydavo į vidų. Pilotui, esančiam dešinėje, būtų reikėję su skafandru ir nešinam kuprine, kurioje buvo gyvybės palaikymo portatyvinė sistema, tiesiog perlipti per vadą. Bandymai Žemėje parodė, kad dėl to gali kilti nenumatytų situacijų. Galop buvo nuspręsta, kad pirmasis ant Mėnulio žengs N.Armstrongas.

Starto į Mėnulį datą paskelbė žiniasklaida - 1969 m. liepos 16-oji. Išvakarėse visas kosmodromo Kanaveralo kyšulyje apylinkes okupavo turistai. Vien automobilių atvyko apie 300 tūkstančių, o bendras norinčiųjų savo akimis stebėti istorinę akimirką skaičius persirito per milijoną.

„Apollo-11“ startavo tiksliai pagal tvarkaraštį. Įvykį tiesiogiai transliavo 33 pasaulio šalių televizija. Skrydis vyko kaip reta sklandžiai. Kurso koreguoti neprireikė - „Apollo-11“ skriejo tiesiai į Mėnulį. Baigiantis 76-ai skrydžio valandai, laivas pasiekė Mėnulio orbitą. Liepos 20-ąją N.Armstrongas ir E.Oldrinas perėjo į Mėnulio modulį, kuris atsiskyrė nuo pagrindinio modulio.

21 valanda Mėnulyje

Sunkumų kilo Mėnulio moduliui pradėjus leistis. Kelis kartus suveikė avarinė signalizacija (paskui pasirodė, kad dėl kompiuterio perkrovos). Paskui N.Armstrongui teko praskristi kraterį, nes leistis ant jo krašto vadui pasirodė pavojinga. Paskui paaiškėjo, kad liko mažai kuro, ir astronautams prisiėjo spręsti - arba nedelsiant tūpti, arba atsisakyti pagrindinės misijos užduoties. Mėnulio modulis palietė paviršių tą akimirką, kai laikas, likęs nusileisti, sutrumpėjo iki 20 sekundžių.

Pirmąsias dvi valandas Mėnulyje astronautai ruošėsi avariniam startui, jeigu tokio prireiktų. Po to jie ėmė rengtis išlipti ant Mėnulio paviršiaus. Kol viskas buvo derinama su Skrydžių valdymo centru, E.Oldrinas, presbiterijonų bažnyčios seniūnas, pirmą kartą Žemės palydove atliko religines apeigas.

Išėjimo liukas buvo atvertas nuo skrydžio pradžios praėjus 109 val. 16 minučių 49 sek. Pirmasis pro jį pradėjo spraustis N.Armstrongas. Išlipęs ant aikštelės virš laiptų, astronautas surepetavo grįžimą į Mėnulio modulį. Tik įsitikinęs, kad viskas yra gerai, ekspedicijos vadas kaire koja žengė ant Mėnulio paviršiaus. „Tai mažas žmogaus žingsnis, bet milžiniškas visos žmonijos šuolis“, - pareiškė jis. Po 15 min. prie N.Armstrongo prisijungė E.Oldrinas. Prie vienos iš modulio atramų amerikiečiai pritvirtino metalinę lentelę su tekstu: „Čia žmonės iš Žemės planetos pirmą kartą nusileido Mėnulyje. 1969 mūsų eros metų liepa. Mes atvykome taikiai, visos žmonijos vardu“. Po to astronautai įtvirtino JAV vėliavą. Visi šie „atminimo renginiai“ nebuvo improvizuoti - juos Žemėje keletą mėnesių derino speciali komisija.

Amerikiečių išsilaipinimą, kaip ir „Apollo-11“ startą, transliavo daugelio šalių televizijos. N.Armstrongas ir E.Oldrinas Mėnulyje praleido 21 valandą 36 minutes ir 21 sekundę, ten išdėliojo mokslo prietaisų rinkinį ir surinko 21,55 kg Mėnulio grunto pavyzdžių. 124 val. 22 min. skrydžio laiku nuleidžiamasis modulis sėkmingai pakilo iš Mėnulio. E.Oldrinas tvirtino pro iliuminatorių matęs, kaip reaktyvinis oro srautas nuvertė jų pastatytą vėliavą.  Po 4 valandų jis susijungė su operacijų valdymo moduliu. Astronautams perėjus į jį ir pernešus uolienų pavyzdžius, atitarnavęs modulis buvo atjungtas ir paliktas Mėnulio orbitoje. „Apollo-11“ pradėjo kelionę atgal į Žemę.

Ilgas kelias namo

Ir vėl kelionė maršrutu Mėnulis-Žemė vyko sėkmingai. 1969 m. liepos 24 d. „Apollo-11“ nuleidžiamasis aparatas laimingai nusileido Ramiajame vandenyne. Pirmieji Mėnulyje apsilankę žmonės buvo pargabenti laikantis didžiausio atsargumo. Iš pradžių speciali akvalangininkų grupė liuką dezinfekavo, paskui ekipažui perdavė naujus skafandrus. Kai astronautai persirengė, jie buvo įsodinti į pripučiamą valtelę, iš kurios juos iškėlė sraigtasparnis, ir iškart uždaryti mobiliajame karantino furgone. Tokių atsargumo priemonių buvo imtasi baiminantis biologinės taršos. Amerikos specialistai darė prielaidą, kad su astronautais į Žemę gali patekti agresyvių Mėnulio mikroorganizmų. Karantino furgone įgula buvo atgabenta į Hiustoną ir apgyvendinta erdvesnėje Mėnulio laboratorijoje. Ten Mėnulio užkariautojai išbuvo 21 karantino dieną.

 Mėnulį „uždarė“ pinigai

Dar du suplanuotus skrydžius į Mėnulį amerikiečiai atšaukė dėl pernelyg didelių išlaidų. Naujovės efektas praėjo, Amerikos pirmumas buvo įtvirtintas, ir gyventojai ėmė teirautis: ar ne pernelyg brangiai Jungtinėms Valstijoms atsieina grynai mokslinis interesas? Dešimtmečiams palikti Mėnulį iš pradžių niekas neketino. Ir JAV, ir SSRS 9-ojo deš. pradžioje buvo parengta nemažai bazių Mėnulyje kūrimo planų. Bet viskas atsimušdavo į pinigus - projektams reikėjo milžiniškų sąnaudų.

2017 m. gruodį JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė „Kosmoso politikos direktyvą Nr.1“, pagal kurią amerikiečių pilotuojami skrydžiai į Mėnulį turi būti atnaujinti. Analogiškus planus reguliariai skelbia ir „Roskosmos“.

Legendos ir sąmokslo teorijos

Žmonių grįžimo į Mėnulį N.Armstrongas nesulaukė. Jis mirė 2012 m. rugpjūtį, būdamas 82 metų. Pagal JAV karinio jūrų laivyno tradiciją jo palaikai buvo atiduoti jūrai.

Aišku, negalima nepaminėti „Mėnulio sąmokslo“ temos - istorijos apie tai, kad jokio išsilaipinimo Mėnulyje iš tiesų nebuvo, kad kadrai Mėnulyje buvo suklastoti (nufilmuoti specialiai įrengtame paviljone). Ko gera, būtų teisinga remtis nuomone žmogaus, kuris formavo ir rengė pirmąjį rusų kosmonatų būrį - generolo Nikolajaus Kamanino. Žmogus, kuris 7-ojo deš. pabaigoje buvo vienas geriausiai apie kosmoso reikalus nusimanančių žmonių, 1969 m. rugsėjį savo dienoraštyje rašė: „Po puikios amerikiečių astronautų ekspedicijos į Mėnulį šių metų liepą ir visos virtinės mūsų nesėkmių... nepadaryta jokių išvadų. Puikus „Apollo-11“ skrydis, sudarantis kontrastą dviem mūsų galingiausios raketos „H-1“ sprogimams, nepaneigiamai įrodė, kad mes nuo JAV atsilikome 4-5 metais. Skaudu pripažinti šį liūdną faktą, bet dar skaudžiau yra suvokti, kad pas mus yra bandoma užmaskuoti mūsų pralaimėjimą ir mažai kas daroma, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mūsų atsilikimui“.

Kaip matome, N.Kamaninas amerikiečių skrydžio realumu neabejojo. Tuo šią temą galima ir baigti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net