respublika.lt
 

Žmogaus smegenys - iššūkis mokslui (5)

2019 rugsėjo mėn. 11 d. 18:31:00
Milda KUNSKAITĖ

Daugybę šimtmečių žmogaus smegenys buvo tikra mįslė. Tik XX a. pabaigoje mokslininkai pradėjo gilintis į jų paslaptis. Pastaraisiais metais, naudojant galingus kompiuterius ir naujausias technologijas, buvo padaryta daugiau rimtų atradimų. Tačiau iki šiol daug kas šio organo darbe lieka nesuprantama. Pasakojame apie penkias svarbias tyrimų kryptis, kurios atskleistų paskutines smegenų paslaptis.

×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Kaip visus paversti genijais?

Norėdami suaktyvinti proto resursus, žmonės paprastai naudoja kofeiną. Bet tikėtina, kad netrukus bus galima įsigyti specialių tablečių, kurios padės gauti aukštus egzaminų įvertinimus.

Neurobiologė Barbara Sahakian iš Kembridžo universiteto tiria nootropinio veikimo preparatus - vaistus, kurie gerina protinę veiklą, stimuliuoja pažinimo funkcijas, didina smegenų atsparumą neigiamiems veiksniams. Ji tiria jų poveikį chirurgų arba lakūnų darbui ir kelia klausimą, ar jie galėtų pagerinti, tarkime, verslumo gebėjimus. Tarp kitko, perspėja B.Sahakian, kol kas nėra duomenų, kaip jų vartojimas gali atsiliepti po ilgo laiko, visuomenė turi tuo domėtis. Jos nuomone, taip pat vertėtų aptarti preparatų, skatinančių tokių smegenų hormonų kaip dopaminas ir noradrenalinas (su jais yra susijęs pasitenkinimo jausmas, taip pat organizmo mobilizavimas streso sąlygomis) išsiskyrimą vartojimo mokslinius ir etinius aspektus. Dr. B.Sahakian priduria: „Dažnai klausiu savo studentų, ar jiems yra žinomi tokie preparatai, ir daugelis prisipažįsta, kad vartoja juos mokydamiesi, ypač prieš egzaminus. Tai piktina jų bendramokslius, kurie mano, kad tai yra nesąžininga.“

Kaip prisijaukinti pasąmonę?

Visi žino, kad daug kartų atlikdami sudėtingas muzikos kūrinių vietas muzikantai jas geriau įsimena. Tačiau violončelininkė Tania Lisboa - ji ir Londono karališkojo muzikos koledžo Aktorinio meno centro tyrinėtoja - tvirtina, kad taip pat yra naudinga sudėtingas ištraukas iš sąmonės perkelti į pasąmonę (t.y. atitinkamas smegenų sritis). Po repeticijų gebėjimas sugroti vieną ar kitą kompoziciją „nusėda“ smegenėlėse - judesių koordinacijos centre. Kai melodija yra nauja arba sudėtinga, pastangos ją išmokti susitelkia smegenų žievės zonose, o paskui perduodamos į smegenėles, kurioms gerai sekasi atkurti spontanišką elgesį pasąmoningai, kai prireikia.

Iš pirmo žvilgsnio muzika ir gynyba turi mažai ką bendra, bet pasąmonė taip pat gali padėti pastebėti potencialias grėsmes, nuo įtartinų asmenų minioje, iki savadarbių sprogmenų. Pasąmonė paprastai labai lengvai fiksuoja dėsningumus ir pastebi viską, kas išsiskiria, visa tai laikydama ties sąmoningumo ir nesąmoningumo riba. Šį įgūdį tyrinėja Polas Saida iš Niujorko Kolumbijos universiteto. „Per sekundę prieš mano akis gali pralėkti dešimt vaizdinių ir jei viename iš jų bus kas nors neįprasta, mane tai privers smegenis nukreipti į tą vaizdinį. Bet aš sąmoningai nesuvoksiu, ką pamačiau“, - sako jis.

Kam reikalingi sapnai?

Profesorius Robertas Stikgoldas (Robert Stickgold) iš Harvardo medicinos mokyklos teigia, kad sapnai yra būtini prisiminimams apdoroti. Jis savo bandymų dalyvius prašė pažaisti „Tetrį“, o paskui surinko jų pasakojimus apie tai, kaip sapnuodami jie plaukiojo tarp geometrinių figūrų. Prof. R.Stikgoldas domisi japonų tomografiniais tyrimais, kai mokslininkai, atlikdami magnetinio rezonanso tyrimą, „skaitė“ dalyvių sapnus. Tačiau, sako jis, yra sunku žmones priversti miegoti triukšmingame aparate. Ko jis tikisi iš ateities? „Norėčiau pamatyti tyrimą, kuris nustatytų taisykles, pagal kurias galima konstruoti sapnus, taip pat viską, kas yra susiję su platesne prisiminimų apdorojimo miegant problema.“ Dar vienas, kol kas nepasiekiamas, tikslas: išmokti sapnuoti tik linksmus sapnus ir atsikratyti nemalonių, ypač košmarų.

Kaip gydytis?

Kai mąstome, kalbame, svajojame ir mylime, už visa tai yra atsakinga pilkoji medžiaga. Bet smegenys yra „įvairiaspalvės“. Baltoji medžiaga taip pat yra svarbi. Tiriant tokią ligą kaip demencija daugiausiai domimasi akivaizdžiomis „piktadarėmis“ - dviejų rūšių baltymų, amiloido ir tau, sankaupomis pilkojoje medžiagoje.

Tačiau britų mokslininkas dr. Atikas Hainsvortas (Atticus Hainsworth) mano, kad ne mažesnę reikšmę gali turėti baltosios medžiagos kraujotaka. Potenciali ligos priežastis - „nesandarios“ kraujagyslės. Jeigu pažeistos baltosios medžiagos kraujagyslės išties yra viena pagrindinių priežasčių senatvinei silpnaprotystei vystytis, gali būti kuriamos naujos gydymo vaistais schemos.

Kaip numalšinti skausmą?

Nepakeliamas nuolatinis skausmas - viena sudėtingiausių medicinos problemų. Nepatenkinti tokiais tradiciniais sprendimais, kaip nuskausminamieji, chirurgai dabar praktiškai tikrina teoriją apie tai, kad norimą palengvėjimą galima sukelti gilumine smegenų stimuliacija. Tai neurochirurginis metodas, kuriam reikalingi elektrodai, siekiantys tam tikras gilumines smegenų sritis. Specialus stimuliatorius, įsodintas po paciento raktikauliu, reguliuoja reikalingų sričių stimuliavimo ritmą.

Vienas pirmųjų, pradėjusių taikyti šį metodą, buvo prof. Tipu Azizas iš Dž.Redklifo ligoninės Oksforde. Giluminė smegenų stimuliacija jau buvo taikoma gydant Parkinsono ligą ir depresiją, o dabar yra išbandoma kaip obsesinio kompulsinio sutrikimo ir chroniškų skausmų gydymo būdas. Prof. T.Azizo pacientas vardu Klaivas beveik 10 metų kentė baisų skausmą po to, kai jam buvo pašalintas vienas iš stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinių diskų.

Prof. T.Azizas padeda ligoniams, tačiau jis puikiai suvokia, kokių sudėtingų etinių klausimų kils, jeigu kas nors sumanys jo metodu pasinaudoti kitiems tikslams. „Pavyzdžiui, naudojant elektrodus galima pagerinti atmintį. O galima juos įsodinti taip, kad žmonės taps abejingi pavojams - sukurti idealius karius“, - įspėja mokslininkas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LYGIOSIOS: Lietuvos futbolo A lygos 24-ojo turo rungtynės šeštadienį tarp Vilniaus „Riterių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1).
  • 3x3: Šeštadienį Taivane prasidėjusį trijulių (3x3) krepšinio turnyrą „Sukhbaatara Challenger“ pergalingai pradėjo Šakių „Gulbelės“ klubas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis