respublika.lt

Žinoma ir negirdėta dolerio istorija (3)

2019 birželio mėn. 01 d. 07:15:24
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Šiandien papasakosime apie kai kuriuos įdomius ir mažai žinomus faktus iš visiems žinomo nepažįstamojo, pasaulio ekonomikos ramsčio - Amerikos dolerio praeities ir dabarties.

 

Iš kur atsirado dolerio simbolis $?

1778 m. jauna valstybė JAV kovojo už savo nepriklausomybę nuo metropolijos. Verslininkas iš Naujojo Orleano Oliveris Polakas (Oliver Pollack) aktyviai dalyvavo šiame kare, pirkdamas iš ispanų ginklus, amuniciją ir viską perparduodamas sukilėliams. Informaciją apie visus savo sandorius (kiek, iš ko, už kiek nupirkta ir kam, ko, už kiek parduota) jis įrašydavo į buhalterijos knygas.

Prieš pasirodant doleriui, Šiaurės Amerikoje kursavo įvairiausi pinigai: prancūziški, angliški, olandiški ir kt. Labai plačiai buvo naudojami ispaniški piastrai. Tradiciškai ispaniškas piastras buvo žymimas raidėmis P ir S. Taupydamas laiką, O.Polakas pradėjo pinigus žymėti simboliu, iš pradžių atrodžiusiu kaip raidės, uždėtos viena ant kitos, o paskui jį supaprastino iki raidės S, perbrauktos dviem vertikaliomis linijomis.

Įprastai teigiama, kad būtent 1778 m. balandžio 1-ąją verslininkas Oliveris Polakas pirmą kartą savo buhalterijos knygoje prieš joje įrašytą sumą pakraigaliojo nesuprantamą kilputę. JAV vyriausybės, per kurią O.Polakas vykdė visus savo pirkimo ir pardavimo amerikiečių armijai sandorius, atstovas buvo kongresmenas Robertas Morisas (Robert Morris). Kartu su sąskaitomis už gautus ginklus, paraką ir batus į jo rankas pateko ir simbolis $, kurį R.Morisas pradėjo naudoti visuose oficialiuose dokumentuose.

Žinoma, esama ir kitų ženklo kilmės versijų. Bet, kaip visada būna, iš daugybės variantų pasirenkamas vienas, kuris ir yra laikomas kanoniniu. 1785 m., kai Kongresas nusprendė turėti savo nacionalinę valiutą, JAV dolerį, ženklas $ jau įsitvirtino kaip naujo piniginio vieneto simbolis. Taigi, dolerio ženklas už patį dolerį yra senesnis mažiausia 7 metais. Šiandien doleriu yra vadinama daugelio šalių valiuta (jų apie trisdešimt), o simboliu $ žymimi pesai, eskudai, realai ir kai kurios kitos valiutos. Bet piešdami ženklą $ ir sakydami „doleris“, turime omeny JAV piniginį vienetą. O kalbėdami apie kitus dolerius, priduriame: Kanados, Australijos ir t.t.

Auksinis ir sidabrinis doleris

Iš pradžių doleris buvo, kaip ir dera solidžiai valiutai, sidabrinis. Kiekviena valstija kaldino savo monetą, pagal tai, kokias turėjo brangiojo metalo atsargas. 1830 m., kai Kalifornijoje buvo rasta aukso, doleris tapo auksiniu. Kalifornijoje ir Džordžijoje buvo nukaldintos aštuonkampės 50 dolerių nominalo aukso monetos (kiekvieno numizmato svajonė).

Buvo kaldinami ir variniai pinigai. Jeigu jums į rankas pateks varinė amerikietiška moneta, neskubėkite jos išmesti! 1 cento varinė 1793 m. moneta Orlando (Florida) aukcione buvo parduota už milijoną dolerių! O sidabrinis 1804 m. doleris - už 4 milijonus!

Doleris virsta popieriniu

1861-1865 metų pilietinis karas pareikalavo daugybės lėšų, būtinų karo veiksmams finansuoti. Kadangi aukso ir sidabro jau neužteko, JAV Kongresas nusprendė išleisti popierines asignacijas. Ir prasidėjo! Kiekvienoje valstijoje buvo žmogus, įsitikinęs, kad tik jis žino, kaip turi atrodyti tikras amerikietiškas doleris. Kiekvienoje valstijoje privatūs bankai, leidus valdžiai, spausdino dolerius.

Iki 1869 metų šalyje cirkuliavo daugiau kaip 4000 nacionalinės valiutos variantų. Finansų ministerijoje šeši tarnautojai nuo ryto iki vakaro neveikė nieko daugiau, tik dėjo antspaudus ant visų įvairiausių kupiūrų, patvirtindami, kad tai yra pinigai. Ir tik 1877 m. valstybė dolerių spausdinimą perėmė į savo rankas.

Problemos dėl dizaino

„American Bank Note Company“, kuriai atiteko užsakymas spausdinti dolerius, pirmiausia susižinojo, kokios spalvos dažų jų sandėliuose yra daugiausia. Pasirodė, kad žalių. Po to praktiški jankiai paspaudė lobistus ir prastūmė nutarimą dėl nacionalinės valiutos žalios spalvos. Taip doleris tapo žalias. Suprantama, doleris ne iškart įgijo dabar jau įprastą išvaizdą su Amerikos prezidentų portretais. Ant pirmųjų banknotų buvo vaizduojami bizonai, indėnai ir kitokia egzotika. Mums įprasto dizaino doleriai atsirado tik 1928 m. ir beveik be pakeitimų pasiekė mūsų dienas.

Tačiau visi doleriai, išleisti nuo 1863 metų, išlaikė mokėjimo priemonės statusą ir visos valstybinės ir privačios finansų įstaigos juos privalo priimti. Tai yra, jeigu banke iš jūsų bus atsisakyta priimti XIX a. pabaigos dolerio banknotą, galite drąsiai kelti skandalą! Tiesa, nė vienas blaiviai mąstantis žmogus su tokia kupiūra į banką neis, nes ji kainuoja gerokai daugiau, negu ant jos yra parašyta.

Apie dolerio nominalą

Šiandien JAV cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 dolerių banknotai. Populiariausi - 1 ir 20 dolerių. Iki 1945 m. buvo spausdinamos 500, 1000, 5000 ir 10 000 dolerių kupiūros. Nuo 1969 m. minėtieji banknotai palaipsniui išimami iš apyvartos ir pamatyti juos galima tik aukcionuose, kuriuose jie parduodami už sumas, daug kartų viršijančias nominalą. Dar kursuoja apie 130 10 000 nominalo banknotų, ir kiekvieno jų likimą seka JAV Federalinė rezervų sistema.

Buvo išleistos ir 100 000 dolerių kupiūros, bet jos buvo naudojamos tik valstybiniams atsiskaitymams. Kad nebūtų daroma žala JAV ekonomikai, išvežti iš šalies didesnes kaip 100 dolerių kupiūras yra draudžiama. Taigi pamatyti retą tikrą 500 dolerių ar didesnio nominalo banknotą, nevykstantys už Atlanto galimybės praktiškai neturi. Patekti į Europą toks banknotas gali tik kontrabandos keliu.

Milijono dolerių kupiūra

1987 metais ekscentriškas verslininkas iš Havajų Teris Stiuartas (Terry Stewart), Tarptautinės milijonierių asociacijos įkūrėjas, užsidegė noru sukurti 1 000 000 dolerių banknotą. Neįprastą užsakymą įvykdė „American Bank Note Company“, spausdinanti tikrus pinigus, todėl dizainu, spalva ir apsaugos laipsniais kupiūra niekuo nenusileidžia „legaliems“ banknotams. Tik štai nusipirkti už ją nieko negalima. Jos praktinė vertė - riestainio skylė. Tai tik „bilietas“ į T.Stiuarto milijonierių klubą, kuris parduodamas už 50-20 dolerių už vienetą (pirkti daugiau - pigiau).

Generolo Š.de Golio „pokštas“

Mitą apie tikrąją dolerio vertę palaidojo Prancūzijos prezidentas generolas Š.de Golis (Ch.de Gaulle) 1965 m. Jis iš Prancūzijos iždo iškrapštė visus amerikietiškus grynuosius ir, surinktus 750 milijonų, išsiuntė į istorinę tėvynę, reikalaudamas iškeisti juos į auksą pagal tuometinį kursą. O jei ne - Prancūzija išeis iš NATO ir savo teritorijoje panaikins ginklo brolių karines bazes. Š.de Golis pažadėjo ir daugiau visokiausių siurprizų.

Amerikiečiai, sukandę dantis, banknotus iškeitė. Taigi JAV aukso atsargos gerokai sumažėjo. Bet kai Amerikos Federalinio rezervo banko prezidento priimamajame išsirikiavo eilutė pageidaujančių „patikimiausią pasaulio valiutą“ iškeisti į aukso luitus, prezidentas R.Niksonas „laikinai“ uždraudė dolerius keisti į auksą, ir nuo tada reali 100 dolerių kupiūros vertė - nuo 3 (1971 m.) iki 5 (2005 m.) centų.

Doleris šiandien

Šiandien 2/3 visų atspausdintų dolerių yra už JAV ribų. Daugiau kaip 15-oje šalių amerikietiškas doleris yra nacionalinė valiuta. Ir nors tai yra šalys, kurių žemėlapyje be lupos neįžiūrėsi (Saba, Palau, Boneras - girdėjote apie tokias?), nė viena kita pasaulio valiuta negali pasigirti tokiu laimėjimu.

Daugelyje šalių doleris nelegaliai cirkuliuoja greta nacionalinės valiutos. Bet net aršiausi dolerio priešininkai neneigia, kad imti ir atsisakyti jo niekaip negalima. Šiandien doleris - viso pasaulio ekonomikos kertinis stulpas.

Tiesa, galima sakyti, kad doleris užspaudė visą pasaulio ekonomiką, bet esmė nesikeičia: doleris - šiuolaikinės ekonomikos sistemos nugarkaulis ir to niekaip nenuneigsi. O tai kad ženklas $ atsirado balandžio 1-ąją, Kvailių dieną, yra šiek tiek simboliška...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip manote, ar Lietuvos pedagogai iš tiesų yra patenkinti savo darbu?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +20 C

 +20 +22 C

 

 +13 +15 C

+31 +33 C

 +19 +21 C

 

 +20 +21 C

 0-4 m/s

 2-7 m/s

 

 2-7 m/s

 

USD - 1.1388 PLN - 4.2563
RUB - 71.4389 CHF - 1.1108
GBP - 0.8949 NOK - 9.6855
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis