Y kartos atstovai Evelina ir Dominykas save atranda pardavėjų kėdėsenuotraukos (3)

2017 lapkričio mėn. 13 d. 08:23:09 Perskaitė 1821

Nagrinėdami Y kartos atstovų – 18-33 metų jaunimo – psichologiją specialistai sutaria: ryškiausi šios kartos bruožai – nuolatinis noras tobulėti, didžiulės ambicijos, atvirumas naujovėms. Todėl nereikėtų stebėtis, kad dažnai rinkdamiesi darbovietę jaunuoliai atsakingai įvertina, ar galės šias savybes realizuoti. Y kartai atstovaujantys Evelina Šimkutė (22) ir Dominykas Katilius (22) neslepia – rinkdamiesi profesiją jie taip pat pirmiausia įvertino, ar darbe galės atsiskleisti. Sėkmingai karjeros laiptais kopiantys jaunuoliai sutiko pasidalinti savo patirtimi.

 

Priešingai nei dauguma bendraamžių, iš Gargždų kilusi E. Šimkutė visad žinojo, kad savo gyvenimą kurs Lietuvoje. Nors Vilniaus kolegijoje mergina įgijo kultūrinės veiklos vadybininkės specialybę, jau studijų metais suprato, kad norint iš esmės realizuoti save jai verčiau sukti kita kryptimi. Kaip tikra Y kartos atstovė, Evelina pripažįsta – darbe jai tikrai būtinas laisvės pojūtis, patinka, kai galima be paliovos bendrauti.

Panašiai apie save sako ir D. Katilius. Tiesa, tam, kad galiausiai atrastų save, vaikinui iš Raseinių prisireikė paklajoti – gyvenimą Lietuvoje Dominykas pasirinko po svetur tekusių iššūkių. Šiandien jaunuolis sako, kad tai buvo geriausias paties lig šiol priimtas sprendimas, – nors Vilniuje jis įsikūręs vos pusmetį, jau gali girtis sparčiai pasiekta karjera.

- Didelė dalis jaunimo šiandien skuba paragauti gyvenimo užsienyje, o jūs savo ateitį kuriate Lietuvoje. Kodėl?

Evelina: Galimybės studijuoti svetur niekada nesvarsčiau. Mano vyresnė sesė pasirinko studijas užsienyje. Mačiau, kiek vargo jai tai kainavo, – tai ir finansai, ir skrydžiai, ir patys mokslai... Sesė savo kailiu patyrė, kad vis dėlto atvykėliai iš svetur nėra laukiami išskėstomis rankomis. Dėl to jai buvo sunku ne tik mokytis, bet ir susirasti darbą. Nenorėjau rinktis tokio kelio, todėl pasirinkau studijas Lietuvoje. Dėl jų man taip pat teko iškeliauti iš namų, tik arčiau – į Vilnių.

Dominykas: Aš Lietuvą pasirinkau po to, kai pats pabandžiau gyventi svetur. Į užsienį išvykau vos baigęs mokyklą. Aš taip pat turėjau pavyzdį: brolis sėkmingai įsikūrė Kanadoje. Norėjau sekti jo pėdomis, bandžiau į jį lygiuotis. Nuo vaikystės kartodavau mamai, kad nebaigęs mokslų pasieksiu daugiau nei jis. To ir siekiau – išvykau ne studijuoti, bet dirbti – Olandijoje įsidarbinau oro uoste. Vis dėlto, kad ir kaip ieškojau, laimės neradau – man labai trūko šeimos, draugų. Pasitaręs su artimaisiais nusprendžiau, kad man geriau Lietuvoje.

- Abu nesunkiai įsidarbinote – kaip jums pavyko?

Evelina: Tiesą sakant, tai darbas mane susirado. Mokydamasi kolegijoje norėjau užsidirbti, pradėti gauti asmenines pajamas. Ėmiau dairytis, kur įsidarbinti. Kaip tik tuo metu man paskambino iš „Studia Moderna“ – pasidomėjo, galbūt norėčiau prisijungti prie kolektyvo.

Pradžioje maniau, kad dirbti tokio darbo – tapti pardavėja – negalėčiau. Tai labai sudėtinga profesija: reikia taip papasakoti apie prekes, kad potencialus klientas susidomėtų, kad prekė jam patiktų, nors jos jis galbūt nė nėra matęs. Vis dėlto pasvarsčiusi pasiūlymą priėmiau – nusprendžiau pasinaudoti galimybe tobulintis, bendrauti, sužinoti, išmokti. Paaiškėjo, kad pirminė mano baimė buvo visai nepagrįsta – prieš pradedama dirbti gavau vertingus apmokymus, be to, darbe nuo pradžių ir nuolat yra su kuo pasitarti, iš ko pasimokyti, galima paklausti patarimo.

Dominykas: Grįžęs po savo klajonių įsidarbinau krikštatėvio statybų firmoje. Deja, ši greitai subyrėjo. Nepaisant to, nenorėjau vėl skleisti sparnų svetur. Surašiau labai nuoširdų savo gyvenimo aprašymą, kuriame paaiškinau, kad nors ir esu be diplomo, bet turiu didelį norą dirbti, ir įkėliau jį į internetą. Netrukus mane pastebėjo – irgi sulaukiau „Studio Moderna“ pasiūlymo tapti pardavėju. Nors labai bijojau, ryžausi pabandyti dirbti. Tai buvo geriausias mano sprendimas.

Prisimenu pirmą darbo dieną... Man sekėsi labai sunkiai, tai labai demotyvavo. Bet į pagalbą tuoj pat atėjo grupės vadovė – kaip įmanydama stengėsi padėti, sakė, kad įžvelgia manyje potencialą. Tai suveikė: jau antrą dieną galėjau pasidžiaugti pirmaisiais pasiekimais, trečią – dar didesniais, o po dviejų savaičių rezultatai buvo tokie, kokius pasiekti sunku ir labai patyrusiam darbuotojui. Iki šiol sklandžiai kylu karjeros laiptais – nuolat esu dešimties geriausių vadybininkų sąraše.

- Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Evelina: Pardavimų skyriuje dirbame dviem pamainomis – nuo 9 iki 15 val. ir nuo 15 iki 21 val. Dabar dažniausiai dirbu pirmoje pamainoje. Jau du mėnesius darbe turiu papildomos veiklos – tapau mentore. Tai reiškia, kad apmokau naujokus.

Dominykas: Kiekvieną rytą darbe pradedame motyvuojančiais pokalbiais – vadovai paskatina stengtis, pranokti vakarykščius rezultatus, pasako užvedančias kalbas. Savo ruožtu apžvelgiu praėjusios dienos statistiką – įvertinu, kuriose srityse šiandien reikėtų pasitempti. O tada kimbu į darbą ir nuolat stengiuosi pasirodyti dar geriau. Aš tiesiog nemoku pralaimėti – nuolat noriu būti geriausias. Kiekvieną dieną siekiu savo tikslo – tapti pačiu geriausiu pardavėju Lietuvoje.

- Dažna profesija reikalauja aukoti asmeninį gyvenimą. Kaip sekasi derinti darbą ir asmeninius reikalus?

Evelina: Mano darbo privalumas tas, kad studijuodama galėjau lengvai derinti darbą ir mokslus. Turėjau visas galimybes lankyti paskaitas, pasiruošti egzaminams, juos laikyti, rašyti ir gintis bakalauro darbą. Tačiau „studentės“ statusas nebuvo jokia išimtis: derinti darbą ir asmeninį gyvenimą lengvai pavyksta ir kolegoms – jaunoms mamytėms, tiems, kas turi du darbus. Tokio lankstaus grafiko, kaip bendrovėje „Studio Moderna“, niekur neturėjau.

Dominykas: Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą bendrovėje labai lengvina galimybė dirbti pasirinktą valandų skaičių. Be to, jei kurią dieną nepavyksta dirbti viso numatyto laiko, nesunku susitarti trūkstamas valandas baigti dirbti vėliau. Tai – žmogiškasis faktorius, kuris labai svarbus.

- Kuo jus žavi pardavimų sritis?

Evelina: Pirmiausia, mes vykdome pardavimus telefonu. Tai – ypač įdomu, aš ir klientas vienas kito nematome, be to, pašnekovas dažnai nė nėra matęs jam siūlomos prekės. Vadinasi, svarbiausia tai, ką kalbu. Antra, geru pardavėju gali tapti kiekvienas – to galima išmokti. Vadinasi, verta stengtis, yra perspektyvų.

Dominykas: Man tiesiog atrodo, kad čia atradau save. Man patinka bendrauti su klientais – galbūt jie ir nieko nenupirks, bet aš noriu juos išklausyti, su jais pasikalbėti. Jiems nieko nekišu per prievartą – turiu savo darbo taktiką, ir kol kas ji veikia.

- Kokios savybės būtinos geram pardavėjui?

Evelina: Pardavėjas turi mokėti kontroliuoti savo emocijas ir požiūrį. Klientui visada reikia  atrodyti geros nuotaikos, net jei iš tiesų ji – bloga. Antra, svarbu mėgti bendrauti. Šioje srityje bendrauti reikia daug, tai negali atsibosti. Trečia, svarbu yra didelis atsidavimas darbui. Tik nuoširdžiai stengiantis, jaučiant azartą, bus pasiekti rezultatai. Jei tiesiog ateisite į darbą tam, kad „atsėdėtumėte“ tas valandas, jokių rezultatų nebus. 

Dominykas: Geras pardavėjas turi būti komunikabilus, nebijoti iššūkių. Dažnai svarbu tiesiog išdrįsti bandyti – juk niekada nežinai, o gal pasiseks.

- Kokie dažniausiai girdimi mitai apie jūsų profesiją?

Evelina: Dažnai žmonės replikuoja – sako „nesąmonė taip kišti prekes“. Mes „nekišame“ prekių. Tiesą sakant, mes net nepardavinėjame jų – mes parduodame problemų sprendimus. Didelė tikimybė, kad mūsų turima prekė yra būdas kliento turimai problemai išspręsti. Be to, dažnai neigiamai apie šį darbą atsiliepia tie, kurie patys bandė ir metė, nes iškart nepavyko pasiekti gerų rezultatų.

Dominykas: Kai kurie galvoja, kad pardavinėdami prekes mes ryžtamės net pameluoti. Tai tikrai netiesa – kiekvienas melas anksčiau ar vėliau paaiškėja, todėl taip rizikuoti bendrovės reputacija tiesiog negalima. Taip pat atsiranda galvojančių, kad uždirbame tiek, kiek parduodame. Taip irgi nėra: dalis mūsų atlygio yra fiksuota, kita dalis – kintanti: tai tam tikras iš pardavimų gautų pajamų procentas.

- Renkantis profesiją svarbios ir perspektyvos. Kokios jos?

Dominykas: Kalbant apie skambučių centro ar mažmeninės prekybos personalą, kur dažniausiai prasideda pardavėjų karjera, kilti karjeros laiptais galima greitai ir nesudėtingai. Pardavimų vadybininkui nesunku tapti mentoriumi ar grupės vadovu, vėliau yra perspektyva imtis darbo marketingo, interneto ar kituose skyriuose. Bendrovė suinteresuota auginti specialistus, o ne ieškoti jų iš šalies. 

Evelina: Be to, „Studio Moderna“ – tarptautinė kompanija, kurios neriboja valstybių sienos. Tai reiškia, kad savo karjerą galime pratęsti bet kurioje valstybėje, kurioje ši bendrovė veikia. Yra daug pavyzdžių, kai mano kolegos, pradėję nuo pardavimų vadybininko pareigų, išvyko semtis patirties svetur. Jei kurioje nors kitoje šalyje atsiranda darbo vieta, visi galime pateikti savo gyvenimo aprašymus ir tapti kandidatais ją užimti. Karjera čia nėra horizontali – turime daug laiptelių, kuriais galime kilti, net ir tarptautiniu mastu.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net