respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Vietinės rinktinės formavimas Panevėžyjenuotraukos (5)

2018 liepos mėn. 29 d. 07:53:20
Donatas Pilkauskas

Kuriama Vietinė rinktinė turėjo tapti naujos Lietuvos kariuomenės dalimi. Jos formavimas pradėtas susitarus su vokiečių valdžia. 1944 metais buvo tikima, kad pavyks atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

 

1943 metais karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 metais lietuviams leista kurti savo kariuomenę.

1944 metų vasario 13 dieną tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos rinktinės vadovybės dėl to pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas generolas Povilas Plechavičius. Generolas Stasys Raštikis vadovauti Vietinei rinktinei atsisakė. Gen. P.Plechavičiui pasirašant sutartį su vokiečių valdžia pavyko pasiekti, kad kuriamos Vietinės rinktinės veikimo zona nurodoma tik Lietuvos teritorija. Taip pat jam pavyko pasiekti, kad vokiečiai nebeveš lietuvių darbams į Vokietiją. Darbams į Vokietiją jau buvo išgabenta nemažai Lietuvos gyventojų. Jų likimai vėliau susiklostė skirtingai ir dalis jau niekada nebegrįžo į Lietuvą.

Vietinės rinktinės vadas gen. P.Plechavičius gimė 1890 metų vasario 1 dieną Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Nubončių kaime. Jis aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi, 1926 metais baigė Prahos generalinio štabo akademiją.

1944 metų vasario 16 dieną per Lietuvos radiją P.Plechavičius pasakė kalbą kviesdamas Lietuvos vyrus stoti į jo formuojamą Vietinę rinktinę. Tokiam žingsniui tuo metu pritarė ir Lietuvos pogrindinė spauda, kuri aktyviai pasisakė prieš SS legiono formavimą Lietuvos teritorijoje. Tuo metu SS legionus formuoti vokiečiams geriau sekėsi Estijoje ir Latvijoje.

Į Marijampolėje, Ukmergėje, Seredžiuje, Plungėje, Panevėžyje ir kitose vietose įkurtas lietuviškas komendantūras ėmė plūsti savanoriai. Per keletą dienų buvo surinkta virš 20 tūkst. jaunuolių, tačiau vasario pabaigoje mobilizaciją teko nutraukti.

1944 metų vasario 21 dieną savanorių registravimas prasidėjo ir Panevėžyje. Kaip rašė tuometinė spauda, pirmieji į rinktinę užsirašė Vytautas Žiūkas ir Mykolas Kuncė. Didelė agitacija buvo vykdoma ir Panevėžio mokyklose. Ypač daug savanorių į Vietinę rinktinę įstojo iš vyrų gimnazijos ir prekybos mokyklos. Įstojusiems buvo išduodami mokyklos baigimo pažymėjimai. Iš Panevėžio berniukų gimnazijos į rinktinę įstojo 45 vaikinai. Jų vadais tapo gimnazijos mokytojai: kapitonas Jonas Klevečka, leitenantas Juozas Steponavičius, atsargos jaunesnysis leitenantas Petras Narinkevičius ir kiti.

Vietinę rinktinę Panevėžyje organizavo pulkininkas leitenantas Tomas Vidugiris. Jo adjutantu tapo Jonas Žukas. Tomas Vidugiris buvo paskirtas Panevėžio apskrities komendantu atgaline data nuo 1944 metų vasario 10 dienos. Panevėžio apskrities Vietinės rinktinės reikalus tvarkė pulkininkas leitenantas Vytautas Bagdonavičius. Panevėžio bataliono vadu tapo kapitonas Švilpa. Panevėžyje buvo tik 2 bataliono kuopos, o trečia kuopa bazavosi Biržuose. Viena kuopa Panevėžyje įsikūrė Birutės gatvėje, o kita Ramygalos gatvėje. Birutės gatvėje buvo ir bataliono štabas.

Iš pradžių Vietinės rinktinės vyrai neturėjo uniformų, bet mieste jau veikė sargybos postai. Pagal buvusių savanorių atsiminimus, jie uniformas gavo tik po mėnesio. Nevėžio gatvėje buvo organizuojamos šaudymo pratybos. Šautuvai daugiausiai buvo angliški ir pracūziški. Abiejų kuopų kariai buvo siunčiami į žvalgybinius žygius Panevėžio apylinkėse, bet rimtuose kariniuose susidūrimuose nedalyvavo.

Daug aukštesniųjų klasių gimnazistų, troškusių tapti Lietuvos karininkais, įstojo į Marijampolėje organizuojamą karo mokyklą. Joje atsidūrė: Zenonas Gailiušis, Juozas Viržonis, Petras Knizikevičius, Kazys Masiokas, Algimantas Kučas, Algimantas Antanas Grigonis, Anicetas Avižienis, Eduardas Gurskis, Algirdas Titas Antanaitis, Vytautas Stanikūnas, Juozas Juknevičius, Justinas Babeckis, Alfonsas Urbonas, Kazys Pajuodis, Juozas Marozas, Alfonsas Vepštas. Karo mokyklai vadovavo pulkininkas leitenantas Antanas Vertelis. Karo mokykloje vyravo patriotinė karinė dvasia, kūrėsi kapelos, buvo statomi vaidinimai, kuriuose buvo šaipomasi ir iš vokiečių. Visi moksleiviai buvo aprengti vokiška karine uniforma su lietuviškais skiriamaisiais ženklais.

Nustebinta tokios Vietinės rinktinės organizavimo sėkmės, vokiečių valdžia ėmė kelti ultimatyvius reikalavimus, kurie pažeidė 1944 metų vasario 13 dienos susitarimą. Balandžio mėnesį vokiečių valdžia ėmė reikalauti sukurti papildomus batalionus. Planuojama šaukti vyrus, gimusius 1915-1924 metais. Mobilizaciją buvo planuota pradėti 1944 metų balandžio 12 dieną. Buvo numatyta surinkti iki 50 tūkst. vyrų. Tam buvo sudaromos karinės prievolės komisijos. Vėliau ta data nukelta vėlesniam laikui.

Mobilizacija Panevėžio apskrityje pradėta gegužės mėnesį. Gegužės 8 d. iš 138 šauktinių atvyko 7, tačiau tik 5 asmenys pripažinti tinkamais karinei tarnybai. Gegužės 9 d. šaukimas buvo sėkmingesnis - iš 103 šauktinių atvyko 76, o tinkamais karo tarnybai pripažinti 34. Daugiausiai tinkamais karo tarnybai pripžinti atėję gegužės 11 d. Jų buvo 79.

1944 metų gegužės 9 dieną vokiečių valdžia pareikalavo perduoti jų žinion visą Vietinę rinktinę, tačiau P.Plechavičius tam nepakluso. Tai sukėlė vokiečių nepasitenkinimą. Greitai prasidėjo ir nacių represijos. 1944 metų gegužės 15 dieną buvo areštuotas visas štabas, o gegužės 17-21 dienomis sušaudyti 83 karininkai. Po trumpo tardymo visa rinktinės vadovybė išsiųsta į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Ten atsidūrė ir dalis Marijampolės karo mokyklos kariūnų.

Nebuvo sėkminga ir vokiečių mobilizacija. Ji buvo vykdoma dar ir gegužės 23 dieną. Iš viso buvo pašaukti 928 vyrai. Neatvyko 570 asmenų.

Kitaip susiklostė Panevėžio bataliono likimas. Sužinoję, kad suimtas Vietinės rinktinės štabas, kariai išsiskirstė į gimtąsias vietas. Dalis savanorių išėjo pasiėmę ginklus.

Vietinės rinktinės žlugimo priežastys buvo aiškinamos įvairiai. Turbūt svarbiausia priežastis buvo ta, kad lietuviai nenorėjo kovoti už Lietuvos ribų dėl svetimų interesų.

Panevėžio savanoriams pavyko kiek labiau, nes jie faktiškai išvengė vokiečių valdžios represijų. Visgi nemažai buvusių Vietinės rinktinės karių nukentėjo jau sovietiniais metais. Dalis jų pateko į sovietinius lagerius. Vietinės rinktinės organizavimo sėkmė parodė, kad daug Lietuvos jaunuolių buvo pasiryžę kovoti už savo valstybę.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERRINKTAS: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išsaugojo frakcijos seniūno pareigas; ketvirtadienį frakcijos nariai jį dar kartą perrinko frakcijos seniūnu; už jo kandidatūrą balsavo 9 frakcijos nariai.
  • RENGINYS: šiandien vykstančiame moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje „Switch“ diskutuojama apie finansines technologijas, kibernetinį saugumą ir ar Europa galėtų tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Ukis 2018