respublika.lt

VDU: bendradarbiavimas tarp savivaldybių neturėtų būti formalumas

2018 spalio mėn. 08 d. 13:30:18
Birutė Mačienė, Elta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė kartu su universiteto kolegomis iš Politikos mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros (dr. Arvydu Mikalausku, doc. dr. Aiste Lazauskiene, dokt. V. Leščiauskaite) įpusėjo pernai rugsėjį pradėtą mokslinį tyrimą „Savivaldybių bendradarbiavimas teikiant viešąsias paslaugas: tinklinės valdysenos galimybės ir viešojo intereso dilema Lietuvoje“.

 

VDU atstovė Simona Sutkutė primena, kad prieš kelias savaites Seimas paskelbė savivaldybių tarybų rinkimų datą, - jie vyks 2019 metų kovo 3 dieną. Naujos savivaldybių tarybos pradės darbą gana sudėtingomis sąlygomis. Pasibaigus pirmųjų tiesiogiai rinktų merų kadencijoms, piliečiai ir politikai turės įvertinti, ar ši merų reforma atliepė gyventojų lūkesčius, ar reikalinga platesnė decentralizacija, ar savivaldybių funkcijos vykdomos efektyviai, o teikiamos paslaugos atspindi realius gyventojų poreikius dėl kainų, kokybės ar prieinamumo.

Docentė dr. J. Bučaitė-Vilkė atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal statistikos duomenis, 1996-2015 metais Lietuvos savivaldybėse gyventojų skaičius mažėjo vidutiniškai 21,1 proc. Todėl tiek Vyriausybė, tiek Seimas ir susijusios ministerijos, reaguodamos į tokius pokyčius, nuolat kalba apie būtinybę optimizuoti savivaldybėms skirtas dotacijas.

„Nuolat kalbama, kad, norint efektyviai panaudoti viešųjų paslaugų teikimui skirtas lėšas, reikia optimizuoti viešųjų paslaugų teikimo procesą. Tačiau, mano manymu, šioje situacija itin sudėtinga atsižvelgti ir įsigilinti į gyventojų interesus, turint galvoje, kad mažosiose regionų savivaldybėse didžioji dalis paslaugų vartotojų yra pensininkai, sunkiau gyvenančios šeimos ar mažesnes nei miestuose pajamas turintys gyventojai. Iškyla savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo potencialo klausimas, kurį ir norime ištirti, atsižvelgdami ir į tai, kaip šio bendradarbiavimo metu, derinant vietos valdžios, verslo bei bendruomeninius interesus, formuojasi viešojo intereso suvokimas. Ar labiau rūpi išlaidų konsolidavimas ir mažesnis biudžeto deficitas, ar patenkintas ir gyvenamosios vietos nenorintis keisti gyventojas? Taip pat matome daug pavyzdžių, kai tarkime, ES ir direktyvų bei struktūrinių lėšų įsisavinimo schemos nubrėžia tam tikras „priverstines“ savivaldybių bendradarbiavimo formas. Prisiminkime, kad ir nuolat karštas diskusijas keliančius regioninių atliekų tvarkymo centrų atvejus, kur susipina ne tiek tiesioginis gyventojo interesas gauti pigesnes kokybiškesnes paslaugas, kiek įvairūs verslo ir politikos interesų laukai“, - aiškino dr. J. Bučaitė- ilkė.

Užsienio tyrėjų pastebėjimu, nepaisant visuotinai pripažįstamų savivaldybių bendradarbiavimo privalumų, savivaldybių kooperavimasis gali atvesti ir prie netikėtų neigiamų padarinių ar net efektyvumo sumažėjimo. Pavyzdžiui, atsiranda trintis ar konkurencija tarp partnerių, iškyla didesnės savivaldybės vaidmuo, mažėja sprendimų priėmimas, ribojama atskaitomybė ir skaidrumas, formuojasi koalicijos, jos konkuruoja.

„Mūsų tyrimas siekia nagrinėti ne tik savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo fenomeną, bet ir įvertinti jį per viešojo intereso ir tinklinės valdysenos prizmę. Aiškinamės, ar tikslinga į paslaugų organizavimą įtraukti gyventojų grupes ar vietos bendruomenes, ar pačios gyventojų grupės turi poveikį sprendžiant, kokios kokybės ir apimties paslaugos jiems reikia, ar, priešingai, tendencijas diktuoja tik Vyriausybės nusiteikimas mažinti kaštus, sprendimus sutelkiant į vienas rankas? Tyrimo rezultatai šiuo atveju, manome, aktualūs ne tik akademinei bendruomenei, bet turi praktinį poveikį vietos politikams ir savivaldybių administratoriams, ar savivaldybių įmonėms. Viena iš esminių projekto dalių yra sisteminė analizė, kuri leis įvertinti skirtingų savivaldos interesų grupių bendradarbiavimo prielaidas ir praktikas ir apžvelgti savivaldos lygmens pokyčius Lietuvoje“, - sako viena iš tyrėjų dr. J. Bučaitė-Vilkė.

Vietos savivaldos administracija, politikai, įmonių atstovai jau dalyvavo VDU tyrėjų organizuotoje kiekybinėje anketinėje apklausoje apie visų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes ir formas. Pirminiai rezultatai rodo, kad didžioji dalis savivaldybių bendradarbiavimo iniciatyvų yra investicijoms imliose ir ilgalaikių sprendimų reikalaujančiose paslaugų srityse, ypač atliekų tvarkymo, šilumos ūkyje ar kitose.

Po šios apklausos, pasak dr. J. Bučaitės-Vilkės, išsamesniam atvejų tyrimui pasirinkti trys sektoriniai atvejai: Kauno miesto ir rajono bendradarbiavimas kultūrinio turizmo paslaugų srityje, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, kur susikerta visų Alytaus regiono savivaldybių interesai, atvejis ir Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono bei Neringos savivaldybių bendradarbiavimas viešojo transporto srityje. Kalbamasi su visomis interesų veikėjų grupėmis, susijusiomis su šiomis paslaugų sritimi, - savivaldybių įmonių atstovais, bendruomenėmis ir gyventojų grupių atstovais, savivaldybių administracijų vadovais ir atstovais, politikais, verslininkais. Iki viso tyrimo pabaigos - dar vieneri darbo metai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1379 PLN - 4.2983
RUB - 75.5225 CHF - 1.1248
GBP - 0.9023 NOK - 9.7038