respublika.lt
LRDT LYRAS

Vaikai rengiami tik egzaminui, ne gyvenimui

2013 balandžio mėn. 26 d. 09:58:36
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Lietuvos lazerių kūrėjai liaupsinami visame pasaulyje. Jų produkcija užkariavo JAV, Japonijos, Kinijos ir kitų didelių šalių rinkas. Lazerių įmones vienijančios asociacijos vykdomasis direktorius fizikos mokslų daktaras Petras Balkevičius sako, kad tokia sėkmė nėra atsitiktinė - Lietuva yra sumanių ir talentingų žmonių tauta. Bėda ta, kad didžioji masė traukia į vadybos mokslus. Be reikalo, nes „tiksliukus“ verslo įmonės graibstyte graibsto. „Respublika“ tęsia tyrimų ciklą, skirtą Nepriklausomos Lietuvos švietimui ir aukštajam mokslui aptarti.


Garsėjame lazeriais

Ko Lietuvos mokslas pasiekė atkūrus Nepriklausomybę? Dėl Lietuvos laimėjimų lazerių tyrimų srityje abejonių nekyla. Lietuva pelnytai vadinama lazerių pramonės šalimi - juk kas dešimtas pasaulyje parduodamas mokslinis lazeris yra pagamintas gintaro šalyje.

Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius vardija: Lietuvos lazerininkai į JAV eksportuoja 19 proc., Japoniją - 13 proc., Vokietiją - 11 proc., Prancūziją - 10 proc., Kiniją - 10 proc. savo produkcijos. Lietuviškus lazerius yra įsigiję NASA, Europos branduolinių mokslinių tyrimų (CERN), JAV laivyno ir oro pajėgų laboratorijos, Izraelio branduolinių tyrimų centras, Kembridžo universitetas (Anglija), Berklio universitetas (JAV) ir kiti.

Mūsų šalyje sparčiai daugėja pažangiųjų technologijų bendrovių, plėtojančių ir gaminančių lazerių technologijų produktus. Šiuo metu jų skaičiuojama apie 22. Jose dirba daugiau kaip 500 žmonių.

Palyginti nedaug, tačiau tai netrukdo konkuruoti užsienio rinkose su didžiulėmis supervalstybių kompanijomis. Lietuvos lazerių kompanijų apyvarta pernai jau viršijo 200 mln. litų per metus. „Dirbame ir uždirbame“, - sakė P.Balkevičius.

Graibstomi jau nuo antro kurso

Kokia sėkmės paslaptis? Asociacijos vykdomasis direktorius sako, kad dėkoti reikėtų šviesiems Lietuvos protams, išradėjams ir projektuotojams, padariusiems proveržį lazerių tyrimų srityje. Pirmasis lazeris pasaulyje sukurtas 1960 metais (tai padarė amerikiečių mokslininkas Teodoras Maimanas (Theodore Maiman)), o jau po šešerių metų, 1966-aisiais, Vilniuje įžiebtas pirmasis lietuviškas lazeris (jį sukonstravo tada aspirantas, dabar profesorius Juozas Vidmantas Vaitkus).

Per penkiasdešimt metų, anot P.Balkevičiaus, buvo nuosekliai dirbama. Lietuvos mokslininkai neatsiliko nuo pasaulyje vyraujančių technologinių tendencijų, o kartais netgi žengė priešakyje jų. O svarbiausia - mokslas ir verslas rado bendrą kalbą.

Šiandien turime kuo didžiuotis. P.Balkevičiui neramu tik dėl vieno: norinčiųjų dirbti aukštųjų technologijų srityje nėra tiek jau daug.

„Trūksta gerų vaikų, norinčių eiti į technologinius mokslus“, - sako jis.

P.Balkevičiaus teigimu, fizikai be darbo Lietuvoje nelieka. Lazerių įmonės fizikos studentus graibsto jau įpusėjus studijoms.

„Galiu pasakyti, kaip yra pas mus. Mes priimame į darbą antro ar trečio kurso studentus. Jie atvyksta du kartus per savaitę daugiau kaip pusdieniui. Už tuos kelis kartus per savaitę mokame 400-600 litų algelę. Kaip studentai sako: cigaretėms ir benzinui. Jei atvirai, tai iš pradžių studentas tik trukdo. Tas, kas jį moko, greičiau pats padarys, nei išaiškins studentui. Bet žmonės kviečiami tam, kad jie pamatytų, įgytų žinių, pabandytų. Jau vasarą studentas gali dirbti visu krūviu, jo alga pakyla iki 1000 litų. Kuo toliau - tuo sąlygos geresnės ir galimybių daugiau“, - pasakojo aukštųjų technologijų įmonės „Eksma“ vadovas.

Jam keista, kad kai kurie darbdaviai tikisi, jog vos baigęs universitetą žmogus turės praktinių įgūdžių, galės dirbti taip kaip patyrę darbuotojai.

Pasak P.Balkevičiaus, gerą darbuotoją reikia pačiam išsiugdyti.

„Su žmogumi iš pradžių reikia „žaisti“. Aš visada sakau, kad jei norite darbui pasiruošusio žmogaus, turite jį išmokyti dirbti. Universitetas nesuteikia praktinių įgūdžių. Savaime suprantama, kad baigęs universitetą žmogus iškart negali sėsti į darbo vietą ir būti naudingas darbdaviui. Bet jis turi teorinių žinių, jis turi platų išsilavinimą, jam nereikia vadovėlių ar instrukcijų nuo pradžios skaityti“, - kalbėjo fizikos mokslų daktaras.

P.Balkevičius sako, kad aukštųjų technologijų įmonės šiandien žvalgosi visapusiškų, kūrybiškų darbuotojų. Tokių, kurie galėtų ne tik protu, bet ir rankomis dirbti. „Naujus prietaisus kuriantys aukšto lygio konstruktoriai, projektuotojai yra kartu ir labai aukšto lygio šaltkalviai. Kartais pas mus apsilankę žmonės stebisi, kad mokslininkas, turintis 20 metų patirtį, dar ir gręžti moka“, - juokėsi asociacijos vykdomasis direktorius.

Ar šiandien mokyklos dar ugdo visapusiškas asmenybes? P.Balkevičiaus nuomone, meškos paslaugą padarė profiliavimo sistema. Dėl jos mažėja stojančiųjų į gamtos ir technologinius mokslus.

„Manau, kad viena iš bėdų ta, kad dabar vaikai priversti anksti pasirinkti savo specializaciją. Jau būdami 10 klasėje, jie turi apsispręsti dėl ateities, kur eis - ar į socialinius, ar į humanitarinius, ar į tiksliuosius mokslus. Deja, kartą pasirinkus, sugrįžti atgal beveik nebeįmanoma. Vaikai jau 16 metų apsisprendžia, kad nebus inžinieriais, technologais“, - apgailestavo asociacijos vadovas.

Profiliavimo sistema teisinama tuo, kad vaikams aukštesnėse klasėse neįmanoma aprėpti visų dalykų, pernelyg sunku mokytis.

„Mano laikais, kai buvau jaunas, mokėmės visko, - šypsosi P.Balkevičius. - Pažiūrėkite, kaip vaikai mokosi Vilniaus licėjuje, kaip mokosi Kauno technologijos universiteto ar žydų Šolomo Aleichemo gimnazijose. Ten vaikai mokosi pagal plačiąją programą, jie deda labai daug pastangų. Ir ne tik prestižinėse gimnazijose - ir mažuose Lietuvos miestuose yra puikių mokytojų, kurie uždega vaikus mokytis. Gerai, kai vaikai iš tiesų labai nori mokytis. O jei nenori... Kam mokyti tuos, kurie nenori mokytis? Juk yra įvairiausių reikalingų profesijų, kurioms nereikia baigti gimnazijos ir universiteto“.

Aukštasis - ne visiems

Šiandien darbininkų profesijų prestižas sumenkęs. P.Balkevičius sako, kad be reikalo, nes geri amatininkai, darbininkai Lietuvoje yra paklausūs, jie gerai uždirba.

„Pažįstu vieną meistrą, kuris užsiima butų remontu. Prieš dešimt metų jis buvo išvykęs dirbti į Švediją, bet vėliau grįžo, nes suprato, kad Lietuvoje niekuo ne prasčiau. Lietuvoje paklausa milžiniška!“ - pavyzdį pateikė fizikos mokslų daktaras.

Darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbininkų - tekintojų, frezuotojų, mūrininkų, stalių ir t.t. Užtat apstu baigusiųjų nepaklausias specialybes ir nerandančių darbo (oficiali statistika skelbia, kad aukštąjį išsilavinimą turi kas penktas šalies gyventojas).

„Baigusiam universitetą ir nerandančiam darbo pagal specialybę nebepatrauklu ieškotis darbininkiško darbo - jis nori būti „balta apykakle“, - tvirtina fizikas. - Aišku, kad bet kurį universitetą baigęs jaunuolis yra šviesesnis už nebaigusį, šviesumas niekur nekenkia, bet jo suteikimas visiems norintiems yra per brangus“.

Asociacijos vykdomasis direktorius šypsosi, kad tokia diplomų mada atsirado dėl tėvų noro užimti vaikus.
„Galvojama: va, vaikas nelaksto gatvėmis - jis mokosi. Iš pradžių mokosi gimnazijoje, vėliau universitete. Na, o kai baigia universitetą ir jam jau 23-24 metai, gal jis jau nebesišlaistys gatvėmis, - juokiasi P.Balkevičius. - Tačiau jei žmogus nelinkęs mokytis, kam jam universitetinis mokslas?“

Beje, fizikos mokslų daktaras atkreipia dėmesį, kad mokyklą baigusių jaunuolių žinios išties sumenko. „Pavyzdžiui, vienas kolega prieš 8-10 metus buvo pakviestas dirbti su studentais. Parengė jiems įvairiausių uždavinių. Pirmaisiais jo darbo metais atėję pirmakursiai greitai išsprendė vieną uždavinį. Kolega pagalvojo: vaikai gudrūs, reikės kitąmet jiems suktesnių uždavinių prigalvoti, bet patingėjo ir kitai pirmakursių laidai užrašė tą patį. Tikėjosi, kad greitai išspręs, bet ne... Praėjo dar treji metai, o tas pats uždavinys studentams dar sunkesnis pasidarė ir jie jį jau sunkiai išsprendžia. Toks įspūdis susidaro, kad vaikai išties ateina silpnesni“, - sako P.Balkevičius.

Tačiau, anot jo, tai ne mokytojų problema. Mokyklose tiesiog nebeugdomas kūrybiškumas. Asociacijos vadovo nuomone, vaikai rengiami tik egzaminams, bet ne gyvenimui: „Aišku, jie gauna tų žinių. Daugiau mažiau išmoksta tai, kas bus egzamine. Jie žino, ko jų bus klausiama, ir paprasčiausiai išmoksta į tą klausimą atsakyti. Tačiau mokinys nebemokomas spręsti uždavinį kūrybiškai, kad gavęs netikėtą, keistą klausimą nesutriktų, nesakytų: žinote, mes to nesimokėme“.

Pasak P.Balkevičiaus, kūrybiškas mąstymas labai reikalingas gyvenime. Juk sėkmės formulės niekur nėra surašytos - jas išvedame patys.

Be to, ir technologinių mokslų, anot jo, vaikai nepamils vien nuo raginimų. Vaikų susidomėjimas technikos dalykais turi būti ugdomas nuo pirmųjų klasių. O tai geriausia daryti įtraukiant vaikus į būrelius.

„Kol vaikai maži, jiems daug kas įdomu. Jiems džiaugsmas varžtą įsukti. Jei mokykloje atsiranda, kaip mes sakome, šiek tiek paplaukęs, t.y. nestandartinis, mokytojas, užsidegęs tais dalykais, atsiranda viltis, kad vaikas eis į jo būrelį, susidomės. O vėliau panorės pasukti į tą sritį, - įsitikinęs P.Balkevičius. - Svarbiausia, kad vaikai mokytųsi blizgančiomis akimis ir norėtų ką nors įdomaus ir teigiamo padaryti“.


 Pirmą kartą lietuvišką lazerį Vakarų pasaulis išvydo 1987 metais. „Eksma“ sukurtas ir pagamintas lazeris tais metais buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.

 2011 metais prestižiniuose San Franciske vykusiuose apdovanojimuose Lietuvai įteiktas aukštųjų technologijų „Oskaras“ - apdovanojimas už pažangiausią 2010 metais pagamintą lazerį „NT200“. Apdovanojimas įteiktas Lietuvos bendrovei „Ekspla“.

 2012 metais Lietuvos fizikui, Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse įteikta Baltijos Asamblėjos premija.

 Lietuvos lazerininkų išradimais žavisi Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Maire Geoghegan-Quinn. 2012 metų vasarą, viešėdama Lietuvoje, ji pati panoro aplankyti vieną iš lazerinių įmonių UAB MGF „Šviesos konversija“ ir susipažinti su jos vykdoma veikla.

 Optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui „Aeolus“ kuria ne kas kitas, o lietuviai - UAB „Optolita“.

 2007 metais lazerių kūrėjams Romualdui Danieliui, Kęstučiui Jasiūnui, Rimantui Kraujaliui, Algiui Petrui Piskarskui įteikta Nacionalinė pažangos premija.

 Prestižiniuose pasaulio universitetuose dirba nemažai Lietuvos mokslininkų. Mičigano universitete JAV dirba prof. Almantas Galvanauskas, Toronto universitete (Kanadoje) - prof. Virginijus Barzda, Ispanijos Katalonijos technikos universitete - Kęstutis Staliūnas. Lietuvos šie mokslininkai neužmirša. Grįždami su savimi atsiveža naujų idėjų ir pasiūlymų gabiems studentams.

 Lietuvis Andrius Baltuška, Vienos universiteto Austrijoje profesorius, pirmas Lietuvos fizikas, užregistruotas kaip Gineso rekordininkas. Jo sukonstruotu lazeriu gauti trumpiausi pasaulyje šviesos impulsai.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAISVINTI: Libijoje išlaisvinti 14 darbininkų iš Tuniso, kurie buvo pagrobti prieš kelias dienas; ketvirtadienį nežinomi ginkluoti žmonės sučiupo Tuniso piliečius, kai šie autobusu važiavo į darbą; buvo pranešta, kad pagrobėjai ketino iškeisti juos į Libijos pilietį, nuteistą Tunise už narkotikus.
  • BIATLONAS: JAV vykusių pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų mišrioje estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda - Vytautas Strolia, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalja Kočergina - buvo aplenkta ratu ir užėmė 17-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 C

  -1 C

 

  0 C

+4 C

+2 C

 

+4   +7 C

3-4 m/s

1-2 m/s

 

 6 m/s