Taršos mokestis kirstų per kišenę, bet priverstų apsivalytinuotraukos (14)

2019 vasario mėn. 14 d. 08:29:11 Perskaitė 1449

Automobilis, kadaise buvęs prabanga, vėliau tapo transporto priemone. Šiandien vis dažniau pasigirsta kalbos, kad automobilių Lietuvoje, ypač - senų, yra per daug, todėl būtina įvesti tam tikrus apribojimus. Vienas jų galėtų būti vadinamasis taršos mokestis, faktiškai šiandieninę transporto priemonę vėl paversdamas „prabangos preke“. Būtent taip, nes dažnai pasigirsdavo idėjos apmokestinti senas, absoliučią daugumą Lietuvos automobilių parko sudarančias, transporto priemones.

 

Yra kitų būdų

Komentuodamas situaciją, Aplinkos ministerijos atstovas Marius Gorochovskis „Vakaro žinioms“ teigė, kad institucijos pirmiausia rūpinasi mus supančios aplinkos išsaugojimu. „Praėjusiais metais buvo diskutuojamos įvairios alternatyvos. Svarbiausias akcentas buvo ne mokesčio dydis, o siekiami tikslai - sumažinti kelių transporto įtaką klimato kaitai (t.y. sumažinti CO2 ir teršalų išmetimus). To nepadarius, Lietuvos biudžetas gali netekti 300 mln. eurų, nes už tokią sumą tektų įsigyti taršos leidimus. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad teisės akto projektas, mokesčio dydis ir apskaičiavimo metodai bus parengti tik po viešų konsultacijų su visuomene ir Vyriausybe, - sakė pašnekovas. - Tačiau toks mokestis nėra vienintelė alternatyva. Svarstytinos ir kitos automobilių parko atsinaujinimo į mažai taršų galimybės. Tai galėtų būti kompensacijos už priduotą taršų automobilį, lengvatos, taršių automobilių ribojimas miestų centruose ir pan. Visgi šiuo metu konkretūs galimi tokios tvarkos įvedimo terminai nėra nustatyti.“

Atjaunėjęs parkas

Estijos automobilių pardavimo ir aptarnavimo asociacijos AMTEL direktoriaus Arno Silato (Sillat) nuomone, naujų automobilių dalies rinkoje augimą Estijoje lėmė kelionės aplinkybės. „2012 m. naujų automobilių dalis bendrame importe siekė apie 30 proc., nes buvo palikta spragų, per kurias buvo „plaunamas“ PVM. Kadangi privatūs asmenys šio mokesčio susigrąžinti negalėjo, įsikūrė daugybė firmelių, kurios pirko Vakaruose naudotus automobilius, vėliau susigrąžindavo mokesčius ir automobilius parduodavo Estijoje. Bendrai veikiant policijai, Kelių direkcijai, Mokesčių inspekcijai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, per trejus metus tokia praktika buvo išgyvendinta. Užkirtus kelią manipuliacijoms su mokesčiais, nebeliko prasmės pirkti, kad ir mažai, bet naudotus automobilius, nes kainų skirtumo beveik nebeliko.

Kita priežastis - žmonės vis daugiau ėmė pasitikėti lizingais. Toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti iškart sumokėti visą naujo automobilio kainą, tačiau daugelis estų gali pasinaudoti lizingo paslaugomis.

Prie transporto parko atsinaujinimo prisidėjo ir augantys žmonių atlyginimai. Dabar vidutinis atlyginimas Estijoje siekia 1300 eurų, tad daugelis dalį pinigų gali skirti įmokoms už transporto priemonę. Juolab kad jų įsigijimą „remia“ ir nemažai įmonių. Reikalas tas, kad automobilius darbui perkant įmonėms, jie papildomai apmokestinami. Jeigu darbui žmogus naudoja savo transportą, jokių mokesčių mokėti nereikia. Įmonėms naudingiau, kad jų darbuotojai turėtų savo automobilius, tad jų pirkimas yra skatinamas, - „Vakaro žinioms“ pasakojo A.Silatas. - Nemažai buvo nuveikta ir šviečiant žmones. Čia daug padirbėjo Vartotojų teisių gynėjai, išaiškinę, kad naujas, garantiją turintis daiktas, dažnai, yra geriau negu senas.“

Vargsta su dyzeliu

Paklaustas apie taršos mokesčius, pašnekovas atsakė, kad Estijoje tokių nėra. „Nėra net Vyriausybės planuose, bet gal ir reikėtų juos įvesti. Estijoje - 1,3 mln. gyventojų, kurie turi apie 750 000 automobilių. Nemaža dalis šių transporto priemonių nebenaudojamos. Įvedus papildomus mokesčius, tikėtina, jos būtų utilizuotos, - teigė AMTEL direktorius. - Kita vertus, dažniausiai senais automobiliais važinėja ne patys turtingiausi regionų gyventojai. Kaimai Estijoje ir taip nyksta. Įvedus papildomus mokesčius, nemažai vyresnio amžiaus jų gyventojų liktų be susisiekimo ir būtų priversti išsikelti.“

Pasiteiravus, ar Estijoje dar liko su transportu susijusių problemų, A.Silatas įvardino dvi. „Seni automobiliai ir dyzelinis transportas. Vakarų Europos gyventojai, kad nereiktų mokėti už senų automobilių utilizavimą, parduoda juos mums. Ir čia automobiliai „užstringa“, nes kaimyninės Rytų šalys taip pakėlė mokesčius senoms transporto priemonėms, kad įvežti jų neapsimoka.

Kita problema - dyzeliniai automobiliai. Vakaruose jų masiškai atsisakoma, nes taikomi įvairūs draudimai ir ribojimai. Pas mus panašios tvarkos nėra, todėl jie vis dar išlieka populiarūs. Tiesiog drausti tokio transporto importo negalime - Europos Sąjunga. Visgi ieškome būdų, kaip teisėtai apriboti tiek seno, tiek ir dyzelinio transporto įvežimą. Ir, manau, rasime,“ - optimistine gaida baigė pokalbį pašnekovas.

Ainas Ulmrė (Ain Ulmre), Mokesčių ir muitinės valdybos atstovas, patikslino, kad paprastai naujiems automobiliams, kuriuos Estijoje įsigyja asmuo (juridinis ar fizinis) iš bet kurios kitos ES šalies narės, taikomas nulinis Pridėtinės vertės mokesčio tarifas. PVM už įsigytą transporto priemonę pirkėjas turi sumokėti savo šalyje. Tais atvejais, kai privataus asmens perkamai transporto priemonei PVM tarifas taikomas ne tik Estijoje, bet ir valstybėje, iš kurios asmuo kilęs, sumokėjęs PVM Estijoje, jis vėliau gali pateikti paraišką ir mokesčius susigrąžinti. Standartinis 20 proc. PVM tarifas nuolat taikomas tik Estijoje perkamiems naudotiems automobiliams.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net