respublika.lt

Talentingo mokslininko klystkeliainuotraukos

2018 birželio mėn. 16 d. 11:24:37
Milda KUNSKAITĖ

Neseniai sužinota, kad brito archeologo Džeimso Melarto (James Mellart, 1925-2012) archyve rasta įrodymų, jog jis ne kartą klastojo senovinius įrašus ir piešinius. Tiesa, naujiena kitus archeologus vargu ar nustebino: Dž.Melarto reputacija tarp kolegų jam dar esant gyvam buvo skandalinga.

 

Džeimsas Melartas gimė Londone. Kai jam buvo 6-eri, šeima persikėlė į Nyderlandus. Berniukas nuo vaikystės domėjosi senovės istorija, jau mokykloje išmoko lotynų, senovės graikų ir senovės egiptiečių kalbų. Karo metais, kad nebūtų išvežtas į priverčiamojo darbo stovyklą Vokietijoje, įsidarbino Leideno Senienų muziejuje. Po karo Dž.Melartas baigė Londono universiteto koledžą, pasirinkęs senovės istorijos ir archeologijos specializaciją.

Dažnai atrodydavo, kad kažkokia nuojauta sufleruoja Dž.Melartui, kur rasti senovės paminklų. Iš pirmo žvilgsnio tuščioje tvirtovėje Herefortšyro kalnuose jis randa geležies amžiaus segę, keliaudamas po Kiprą - Mikėnų periodo bronzos lobį. Kai jis išvyko į ekspediciją į Jerichą, jam buvo pavesta ieškoti kapaviečių: grįžęs pietų, jis pranešė, kad jau rado vieną neliestą. 1957 m. Dž.Melartas tapo Britų archeologijos instituto Ankaroje viršininko padėjėju ir pradėjo rimtai tyrinėti Anatolijos senienas. Netrukus rado senovinę gyvenvietę Hadžilare (7000-5000 m.pr.m.e.) ir vadovavo jos kasinėjimams (1957-1960 m.).

1958 m. Dž.Melartas kartu su Deividu Frenču (David French) ir Alenu Holu (Alan Hall) padarė atradimą, išgarsinusį jį visame pasaulyje. 20 m aukščio kalva, kurią vietos gyventojai vadino Čatal Hiujuku, slėpė milžiniško dydžio neolito laikų gyvenvietę, tikrą miestą, pastatytą tais laikais, kai žmonės dar tik pradėjo pereiti nuo rinkimo prie žemdirbystės ir galvijininkystės. Dž.Melarto knyga „Čatal Hiujukas, Anatolijos neolitinis miestas“ (1967 m.) tapo archeologijos klasika.

Pirmoji skandalinga istorija, į kurią įsipainiojo Džeimsas Melartas, įvyko 6-ojo deš. pabaigoje. 1959 m. lapkričio 29 d. žurnalas „The Illustrated London News“ paskelbė sensacingą straipsnį „Pirmasis ir išskirtinis reportažas apie slaptus kasinėjimus, kurių metu padarytas svarbiausias atradimas nuo Ūro karalių kapų laikų.“ Publikacijoje Dž.Melartas demonstravo senienų, kurios, kaip tvirtino, buvo rastos kapavietėse netoli Dorako kaimo prie Uluabato ežero, netoli Marmuro jūros pakrantės, piešinius. Ten buvo auksinių ir sidabrinių moterų statulėlių, sidabrinių kardų ir durklų, aukso lakštų, kuriais kadaise buvo padengtas karaliaus sostas, dramblio kaulo šukų, apyrankių, ritualinių kirvių ir lazdų, keramikos dirbinių. Pasak Dž.Melarto, radinių amžius buvo apie 4500 metų. Ant auksinės plokštelės buvo egiptiečių hieroglifai su faraono Sahurės titulais ir vardu (2487-2473 m.pr.m.e.). Dž.Melarto manymu, auksinį sostą faraonas padovanojo Anatolijoje gyvenusios tautos valdovams. O ant vieno kardo buvo išgraviruotas „neabejotinai ankstyviausias detalus vandenyno laivo atvaizdas už Egipto ribų... Išties būtent tokiais laivais, kaip galime įsivaizduoti, legendiniai argonautai plaukė Marmuro jūra, pro Doraką, į Kolchidę...“ Dž.Melartas žadėjo netrukus išleisti knygą apie radinius, kuri padarys perversmą archeologijos moksle.

Nuotraukų žurnale nebuvo, tik piešiniai. Pasak Dž.Melarto, visus šiuos artefaktus jis matė pas moterį, gyvenančią Izmire, su kuria susipažino traukinyje: ji pakvietusi Dž.Melartą apžiūrėti kolekcijos, o daiktus, atseit, rado jos šeimos nariai 3-iajame dešimtmetyje, vykstant graikų ir turkų karui. Fotografuoti senienų ji neleido, bet žadėjo nuotraukas atsiųsti vėliau. Dž.Melartas ilgai laukė nuotraukų, bet jų taip ir negavo. Britų archeologijos institutas Ankaroje, kuriame dirbo Dž.Melartas, atsisakė skelbti apie radinius be jų nuotraukų, tad archeologas ir kreipėsi į savaitraštį „The Illustrated London News“. Straipsnis išties sukėlė visuotinį susidomėjimą. Turkijos valdžia pradėjo įtarti, kad Dž.Melartas įsipainiojo į nelegalią prekybą senienomis. Juolab paaiškėjo, kad jo minėtoji moteris nurodytuoju adresu Izmire negyvena, ten net nėra gyvenamųjų namų, jos taip ir nepavyko rasti. Galop Dž.Melartui buvo uždrausta kasinėti Turkijoje. Dorako lobių taip niekas ir nepamatė. Ar tai buvo Dž.Melarto bandymas sukurti sensaciją, suklastojus senovinius artefaktus, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti, nes jų nėra? Arba Dž.Melartu pasinaudojo kontrabandininkai, kad gautų jo autoritetingas išvadas apie radinių vertingumą, o paskui parduotų kokiam nors milijonieriui? Kai kurie Dž.Melarto kolegos teigė, kad jis prasimanė ne tik paslaptingą moterį, bet ir Dorako lobius.

9-ajame deš. vėl kilo triukšmas, susijęs su Dž.Melartu. Jam buvo priekaištaujama, kad publikuoja senovinių piešinių ant Čatal Hiujuko namų sienų eskizus, bet jokių nuotraukų ar bent nepriklausomų liudytojų patvirtinimų apie juos nepateikia. Dž.Melartas aiškino, kad tikrosios freskos buvo taip stipriai nukentėjusios, kad jų nespėta net nufotografuoti, jos virto dulkėmis. Patikrinti Dž.Melarto eskizų tikslumo ir net šių freskų egzistavimo fakto buvo neįmanoma. Dž.Melarto supratimu jose buvo vaizduojami išsiveržę vulkanai, sėjos ir galvijų priežiūros scenos, gyvūnų, paukščių ir žmonių figūros. Jo pateikti piešiniai dažnai liudijo sensacingus archeologinius atradimus: galvijų priežiūros scenos buvo seniausias liudijimas apie gyvūnų prijaukinimą, o piešinį, kurį jis iš pradžių palaikė leopardo kailiu ir geometriniu ornamentu, vėliau pradėjo interpretuoti kaip seniausią istorijoje geografinį žemėlapį.

Ir dar viena istorija. 1995 m. Dž.Melartas susisiekė su šveicaru geoarcheologu Eberhartu Cangeriu (Eberhard Zangger), Luvių tyrinėjimų fondo pirmininku, ir pranešė, kad turi įrašo luvių kalba, rasto viename Turkijos kaime, kopiją. Ją, atseit, 1878 m. padarė prancūzų archeologas Žoržas Pero (Georges Perrot). Dž.Melartas prašė pagalbos tyrinėjant įrašą, nes jis neva nemokąs luvių kalbos. Taip pat jis prašė paskelbti įrašą, jei jis nespėsiąs iki mirties to padaryti. 2017 m. E.Cangeris ir olandas Fredas Vudhuzenas (Fred Woudhuizen) parengė įrašo vertimą ir parašė apie tai straipsnį. Tekste buvo minimas iš hetitų šaltinių žinomas karalius Muksusas ir įvardijamos nukariautos karalystės. Daugelis luvių kalbos ir Senovės Anatolijos specialistų skeptiškai įvertino tekstą, jį laikydami Dž.Melarto klastote. Šių metų vasarį E.Cangeris ir Dž.Melarto sūnus Alenas keletą dienų praleido velionio archeologo bute Londone, tvarkydami jo užrašus. Jie pamatė, kad Dž.Melartas klaidino kolegas tvirtindamas, kad nėra susipažinęs su luvių kalba. Tarp jo dokumentų buvo daugybė užrašų luvių rašmenimis, kuriuos Dž.Melartas tyrinėjo jau studijų metais. Jo susidomėjimas luvių paminklais neblėso dešimtmečius. E.Cangeris nėra įsitikinęs, kad Dž.Melartas suklastojo patį tekstą, bet aiškiai suklastojo ne vieną įrodymą, patvirtinantį jo autentiškumą.

E.Cangeris ir Alenas Melartas rado įvairių įrašų ir piešinių, kuriuos Dž.Melartas siekė pateikti kaip autentiškus, juodraštinių „prototipų“. Tarp jų net yra juodo skalūno gabalų su Dž.Melarto padarytais atvaizdais - analogiškus jis pristatydavo kaip Čatal Hiujuko gyventojų piešinius. „Taip jis elgėsi daugiau kaip 50 metų. Iš pradžių įgydavo nepaprastai išsamių dominančios srities žinių. O paskui bandė šias žinias panaudoti suderintai istorinei koncepcijai parengti“, - sako E.Cangeris interviu „Live Science“. Savo koncepcijų įrodymus Dž.Melartas buvo linkęs pagaminti pats. „ Jis piešė artefaktus ir kurdavo tekstų vertimus, kad patvirtintų savo teorijas“, - sako E.Cangeris. Jie su A.Melartu mokslininko korespondencijoje rado įrodymų, kad jis bandė savo sukurtus įrašus publikuoti drauge su kitais specialistais. E.Cangeris pripažįsta, kad dabar, pavyzdžiui, yra sunku nustatyti, kokie Čatal Hiujuke rastieji piešiniai yra tikri, o kurie ne. Dž.Melarto palikimas - tai skelbtų ir neskelbtų, prasimanytų ir tikrų faktų kratinys, kuriame beveik neįmanoma susigaudyti. Dž.Melartas sumaniai slėpė luvių kalbos žinias, kolegoms aiškindamas, kad tam tikras įrašo dalis jau anksčiau perskaitė kiti tyrinėtojai, beje, tuo metu jau mirę. Įraše, kurį aprašė E.Cangeris ir F.Vudhuzenas, yra 260 vardų ir toponimų. „Tai panašu į Hario Poterio pasaulį. Pavadinimai suderinti ir, matyt, yra prasmingi, - sako E.Cangeris. - Dž.Melartas aiškiai buvo genialus, bet neteisingai naudojosi savo talentais, taip darydamas didžiulę žalą tyrinėjimams.“ Jo manymu, Dž.Melarto polinkis mistifikuoti gimė dėl to, kad 7-jame deš. jis buvo nušalintas nuo praktinės archeologijos. „Jis gyveno dar pusę amžiaus. Per tą laiką, regis, vis labiau niro į įsivaizduojamą pasaulį. Galbūt jis norėjo kažkaip atsirevanšuoti, klaidindamas kolegas“, - mano E.Cangeris. Tiesa, nėra įrodymų, kad Dž.Melartas falsifikavo senovinius daiktus, tik įrašus ir piešinius. Taip pat reikia nepamiršti, kad su pastarųjų dešimtmečių kasinėjimais Čatal Hiujuke Dž.Melartas apskritai neturėjo nieko bendra. Nuo 1965-ųjų jis Turkijoje nedirbo, o kasinėjimai buvo ilgą laiką nutraukti. Leidimą juos atnaujinti 1993 m. gavo Jenas Hoderis (Yan Hodder), kuris vadovauja senovės paminklo tyrinėjimams ir dabar.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽĖMĖ: JAV studentų (NCAA) I diviziono kroso čempionate lietuvė Eglė Morėnaitė užėmė 28-ąją vietą.
  • RENGINYS: Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga vyks šventiniai renginiai Vilniuje ir Kaune; pagrindinis renginys - karių rikiuotė ir karinės technikos paradas - vyks Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

reklama
Ukis 2018