respublika.lt

Švietimui reikia kamikadzėsnuotraukos (23)

2019 birželio mėn. 26 d. 13:29:24
Justina GAFUROVA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė tarptautinį tyrimą, kuriame buvo apklausti šalies pedagogai ir mokyklų vadovai. Jo rezultatai stebina, mat nuolat streikuojantys ir algomis besipiktinantys mokytojai tarptautiniame tyrime nutylėjo apie vergiškas darbo sąlygas ir nepasitenkinimą atlyginimu.

 

Atliktame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime pastebėta, kad Lietuva išsiskiria pozityviu požiūriu į kolegų bendradarbiavimą mokyklose, vyraujančia mokytojų kolegų pagalba vienas kitam, gana pažangiais mokymo metodais, aktyvesniu nei kitose šalyse informacinių technologijų naudojimu. Atliekant tyrimą kiekvienoje šalyje atsitiktinės atrankos būdu, buvo sudarytos reprezentatyvios 4000 mokytojų ir jų mokyklų vadovų iš 200 mokyklų imtys. Iš viso apie 250 tūkst. mokytojų atsakė į tyrimo klausimus, atstovaudami daugiau kaip 8 mln. mokytojų 48 šalyse. Lietuvoje tyrimo klausimynus užpildė 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovai.

Tyrimo išvadose matyti, kad Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis yra 50 metų. Kitose šalyse - 44 metai. Lietuvoje 57 proc. mokyklų vadovų yra moterys, palyginti su 85 proc. mokytojų moterų. EBPO šalių mokyklų vadovų moterų vidurkis yra 47 proc., o tarp mokytojų moterys sudaro 68 proc.

Per tyrimą buvo vertinama atmosfera klasėse. Lietuvoje santykiai tarp mokinių ir mokytojų yra pozityvūs - 96 proc. mokytojų sutinka, kad mokiniai ir mokytojai sutaria gerai. 18 proc. mokyklų vadovų nurodo reguliarias patyčias tarp mokinių. Šiuo rodikliu nedaug skiriamės nuo EBPO vidurkio (14 proc.).

Didžioji dauguma mokytojų ir mokyklų vadovų apibūdina savo kolegas kaip atvirus pokyčiams, o mokyklą kaip vietą, kurioje galima užsiimti inovatyvia veikla. Lietuvoje 84 proc. mokytojų nurodė, kad jie ir jų kolegos palaiko vienas kitą. Šis rodiklis aukštesnis nei jo vidurkis EBPO šalyse (78 proc.).

Vienas iš tyrimo klausimų - ką mokytojai veikia klasėje. Lietuvoje vidutiniškai 85 proc. įprastos pamokos laiko skiriama mokymui ir mokymuisi - kas yra daugiau nei EBPO vidurkis (78 proc.). Per paskutiniuosius 5-10 metų apie pusėje EBPO šalių, dalyvaujančių tyrime, pamokos metu mokymui ir mokymuisi skiriamas laikas trumpėjo, o Lietuvoje pailgėjo 2 procentiniais punktais.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje vidutiniškai 62 proc. mokytojų dažnai ar visada sudaro sąlygas mokiniams naudotis Informacijos ir komunikacijos technologijomis įgyvendinant projektus ar dirbant pamokoje. Tai yra daugiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (53 proc.).

Taip pat Lietuvos mokytojai gana gerai įvertino savo profesinį pasirengimą per studijas. Studijų metais 82 proc. mokytojų Lietuvoje buvo mokomi dalyko turinio, pedagogikos ir darbo klasėje metodikos - šis rodiklis yra aukštesnis nei vidutinis rodiklis EBPO šalyse (79 proc.).

Lietuvoje įprasta, kad mokytojai ir mokyklų vadovai dalyvauja profesinio tobulinimosi mokymuose. Vienerių metų laikotarpiu iki šio tyrimo 99 proc. mokytojų ir 100 proc. mokyklų vadovų dalyvavo mažiausiai vienuose mokymuose (EBPO vidurkis atitinkamai 94 ir 99 proc.).

Tyrimas parodė, kad mokytojai Lietuvoje yra patenkinti kvalifikacijos tobulinimo mokymais - 89 proc. jų teigia, kad mokymai turėjo teigiamos įtakos jų praktikai. Šis procentas yra didesnis nei EBPO šalyse (82 proc.).

Situaciją komentuoja KTU docentas, vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir buvęs ilgametis jos vadovas Bronislovas BURGIS:

- Tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog Lietuvos pedagogai patenkinti savo darbu ir jo aplinka, nors kasmet stebime pedagogų streikus ir priekaištus valdžiai. Kodėl toks neatitikimas?

- (Juokiasi.) Rezultatas egzotiškas ir stebinantis. Matematiškai galvojant galima sakyti, jog savo streikais mokytojai išgąsdino valdžią, ši nebesikiša į jų darbą, tad pedagogai patenkinti: dirba taip, kaip nori. Žinoma, jog tai nereali versija. Iš tiesų tik vergai gali būti viskuo patenkinti. O vergai, kaip visada sakau, laisvos šalies piliečių mokyti negali. Kas išaugs iš jaunosios kartos, jeigu juos mokys viskuo patenkinti pedagogai...

- Tyrime Lietuvos mokytojai nurodo, kad raminti triukšmaujančius mokinius tenka rečiau nei kolegoms iš kitų šalių. Mūsų klasėse iš tiesų yra daug ramiau?

- Nelygu, kaip pažiūrėsi. Dalis mokytojų, manau, pasirenka būdą ignoruoti mokinių trukdymą. Be to, ramini tuomet, kai nori kažko išmokyti tuos vaikus. Jeigu tau nerūpi, ar kas nors tave girdi, nėra reikalo ir raminti. Tad atsakymai gali būti vertinami įvairiai. Todėl tokiais ir panašiais tyrimais aš nepasitikiu.

Anketiniai tyrimai yra absurdas, nes niekuomet nežinome, kokios buvo pildžiusių anketą nuostatos. Užtenka, kad kažkuri tiriamųjų grupė pasiduotų konkrečiai srovei, kaip reikia atsakyti, ir statistiškai duomenys netenka prasmės. Niekas netyrinėja, ar jie turėjo objektyviai atsakinėti, kaip buvo parinkti tiriamieji.

- Kodėl taip sureikšminame šiuos tyrimus ir skelbiamus reitingus?

- Suprantu, kad mes kalbamės, nes tyrimo rezultatai jums pasirodė keisti. Tačiau kažkam valdžioje šis tyrimas pasirodys labai palankus ir parankus. Galbūt kitose šalyse, kuriose vagiama daug mažiau nei pas mus, šie tyrimai turi vertę ir yra objektyvesni. O mūsų valdžia išgirdusi šiuos rezultatus apsidžiaugs ir sakys, kad pedagogai gerai gyvena ir purkštauja be reikalo. Tai yra baisiausia.

- Galbūt kitų šalių pedagogams, skaitant tyrimo rezultatus, pasirodys, kad Lietuvoje pedagogo darbas - vienas juokas. Nors tai nuo realybės toli.

- Gali būti, kad kai kur šis darbas yra vienas juokas, jeigu jie nusipurtė atsakomybės ir patys nenori nieko keisti. Neseniai vyko Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Paaiškėjo, kad net šios patikros išlaikyti negali apie 20 proc. Tai rodo, kad darbas kai kur vyksta labai paprastai: mokiniai nieko neišmoksta, bet už tai mokytojai nekritikuojami. Problema, kad mes neturime aiškios sistemos, kas turi kontroliuoti, kaip mokytojai dirba. Atestacijos yra blefas, dalis nesiatestuoja, nes nemato poreikio, juk atlyginimo skirtumas nėra didelis. Tuomet mokytoja, gal turinti turtingą vyrą, darbe tiesiog gerai leidžia laiką mokytojų kambaryje. Pasimėgauja bendravimu su būriu vaiku.

Tačiau taip neturėtų būti. Tikro mokytojo darbas yra kilnus, tačiau labai sunkus. Netgi fiziškai. Be to, tu turi nuolat tobulėti. O grįžęs namo negali tiesiog atsijungti nuo darbo ir ilsėtis. Juk darbas yra ne su bulvių maišais, o su vaikais, kurių kiekvienas yra skirtingas. Todėl, manau, mokytojų atlyginimai turėtų būti panašūs į Seimo narių algas. Tačiau tam mokytojai turi dirbti atitinkamai.

- Premjeras pernai sakė, kad pedagogų algos kils tuomet, kai pagerės mokinių rezultatai. Tai tikrai taip stipriai vieni nuo kitų priklausantys matai?

- Amžinoji kova. Vieni sako, kad už tokį atlyginimą jie geriau nedirbs, kiti sako, kad už tokį darbą daugiau nemokės. Aš nesutinku, kad visiems mokytojams atlyginimai būtų didinami vienodai. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė garsiai pasakė, kiek mokytojų Lietuvoje yra per daug. Tačiau niekas nesureagavo. Akivaizdu, kad mokytojų skaičių reikia smarkiai sumažinti. Visus reikia atestuoti, o gerai atestuotiems mokėti žymiai didesnį atlyginimą. Viskas išsispręstų.

Mane stebina, kad iki šiol nesugebama įvesti mokytojų nežeidžiančios kontrolės sistemos. Štai lėktuvo pilotai dažnai tikrinami, ar jie tinkami darbui. Manau, panašiai turėtų būti tikrinami ir mokytojai. Objektyviai, nešališkai, nežeminant, nekaltinant neišmanymu viešai. Nereikia papildomų pinigų švietimui, pakaktų tik teisingai juos paskirstyti. Tačiau tam turbūt reikia sulaukti, kol į švietimą ateis tikras kamikadzė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INAUGURACIJA: penktadienį įvykusias prezidento Gitano inauguracijos iškilmes per LRT TV stebėjo 25,3 proc. visų televizijos žiūrovų.
  • ŠVENTĖ: sekmadienį Vilniaus Gedimino prospekte antrus metus iš eilės vyks aktyvaus laisvalaikio šventė „Jump Vilnius"; miesto gyventojus ir svečius kvies žinomi šalies lengvaatlečiai, kurie stebins specialiais pasirodymais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Seimo nariams turėtų būti panaikinama teisinė neliečiamybė?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +13 C

 

 +11 +12 C

+19 +21 C

 +18 +19 C

 

 +18 +20 C

 0-3 m/s

 0-3 m/s

 

 2-5 m/s

 

USD - 1.1253 PLN - 4.2675
RUB - 70.9895 CHF - 1.1087
GBP - 0.8979 NOK - 9.6208
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis