respublika.lt

Sugrąžintas pavogtasis Kolumbo laiškasnuotraukos

2018 liepos mėn. 01 d. 07:22:45

Per iškilmingą ceremoniją, vykusią Vatikano bibliotekoje, JAV oficialūs atstovai bibliotekai grąžino retą dokumentą - K.Kolumbo laišką, kuriame jis pirmą kartą pasakoja apie savo atrastąsias žemes. K.Kolumbas pradėjo aprašinėti savo keliones 1493 m. vasario 15-ą karavelėje „Ninja“, grįždamas į Ispaniją ir plaukdamas pro Kanarų salas. Yra žinoma, kad jis parašė du laiškus. Vienas buvo nusiųstas karališkajai porai Ferdinandui ir Izabelei, o antrasis - finansų ministrui Luisui de Santancheliui, savo globėjui, kuris įtikino Ispanijos monarchus finansuoti jo ekspediciją.

 

Laiške K.Kolumbas pasakojo, kad atrado keletą salų Indijos vandenyno pakraštyje, ir spėjo, kad netoli jų turėtų būti Kinijos žemyninė dalis. Jis aprašė savo atrastąsias Espanjolos (Haičio) ir Chuano (Kuba) bei kitas salas, vietos gyventojus, pirmą kartą juos pavadindamas „indėnais“. „Espanjola - stebuklas: čia kalnų virtinės ir skardžiai, ir slėniai, ir žemės derlingos, tinkamos dirbti ir sėti, veisti bet kokius galvijus, miestams ir kaimams statyti. Jūros įlankos čia tokios, kad jų nematant sunku ir patikėti, kad tokių gali būti, lygiai kaip upių - daugybė ir plačių, su skaniu vandeniu, ir dar didžiojoje dalyje šių upių yra aukso. Medžiai, vaisiai ir žolės skiriasi nuo tų, kurios auga Chuano saloje. Šioje saloje daugybė prieskonių, taip pat aukso ir kitų metalų telkinių“, - rašė K.Kolumbas.

Pasak K.Kolumbo, indėnai buvo taikūs, patiklūs ir dosnūs. Jis atskirai pabrėžia, kad salose nesutiko žmonių-pabaisų, „kaip tikėjosi daugelis“. K.Kolumbas sako, kad uždraudė savo jūreiviams mainantis duoti indėnams beverčių daiktų, pvz., stiklo šukių ar indų duženų. „Daviau jiems tūkstančius gerų ir gražių daiktų, kuriuos turėjau, norėdamas įgyti jų palankumą ir dar atversti juos į krikščionybę, ir dar daugiau, palenkti juos į meilę ir tarnavimą Jų Aukštybėms ir visai Kastilijos tautai, kad jie mums padėtų ir duotų visko, ko patys gausiai turi ir ko mums trūksta. Jie buvo tvirtai įsitikinę, kad aš, mano laivai ir mano žmonės pasirodėme iš dangaus. Jų įsitikinimas tuo dar labiau sustiprėdavo, kai tik nustodavo mūsų bijoti. Šis tikėjimas kilo ne iš tamsumo, priešingai, jų protas yra labai aštrus: jie plaukioja visomis tomis jūromis ir tenka stebėtis, kaip puikiai jie pasakoja apie viską, ką matė; tik jie niekada dar nematė nei taip apsirengusių žmonių, nei laivų, panašių į mūsų.“ K.Kolumbas neužsimena apie savo flagmano „Santa Maria“ žuvimą, užtat kalba apie Espanjoloje įkurtą koloniją La Navidad. Galiausiai K.Kolumbas ragina Ispanijos monarchus organizuoti naują, didesnio masto ekspediciją į savo atrastąsias žemes, žadėdamas, kad ji duos milžiniškos naudos.

Laiškų originalai neišliko, bet yra žinomi tiek ankstyvieji jų spausdintiniai egzemplioriai, tiek rankraštinės kopijos, saugotos Ispanijos valstybės archyvuose. Laiškas, kurį K.Kolumbas nusiuntė karališkajai porai, ilgai buvo nežinomas, tik 1985 m. buvo rasta jo rankraštinė kopija, padaryta XVI a. pabaigoje, nors teksto originalumą pripažįsta ne visi tyrinėtojai. Laiškas Luisui de Santancheliui, priešingai, buvo labai greitai publikuotas ir tapo pirmuoju šaltiniu, iš kurio europiečiai sužinojo apie Naująjį pasaulį. Jau 1493 m. balandį jis buvo atspausdintas Barselonoje, o po mėnesio Romoje išleistas lotyniškas vertimas, kurį greitai persispausdino Bazelio, Paryžiaus ir Antverpeno spaustuvės. Vien per 1493 m. Europoje pasirodė ne mažiau kaip dvylika leidimų. Leidiniuose lotynų kalba kaip adresatas įvardijamas Gabrielis Sančesas, Aragono iždininkas. Neaišku, ar K.Kolumbas rašė asmeniškai G.Sančesui, ar laiško tekstą jam perdavė Luisas Santanchelis. Laiško lotyniškas tekstas buvo publikuotas su antrašte „Apie neseniai atrastąsias Indijos salas už Gango“ (De Insulis Indiae uspra Gangem nuper inventis). Pirmajame Romoje publikuotame leidinyje, išleistame Stefano Planko, yra apmaudžių klaidų: laiško pasisveikinimo eilutėse minimas tik karalius Ferdinandas, o Izabelės vardas praleistas; laiško adresatas įvardijamas kaip „Raphael Sanxis“, o vertėjas „Aliander de Cosco“. Tais pačiais metais Stefanas Plankas išleido antrąjį leidimą (žinomą kaip Plannck II), kuriame minima Izabelė, teisingai vadinami „Gabriel Sanchis“ ir vertėjas „Leander de Cosco“. Laiškas buvo atspausdintas „in quarto“ formatu ant keturių lapų. Būtent „Plannck II“ egzempliorius buvo saugomas Vatikano bibliotekoje. Jis ten pateko 1921 m. kartu su didele senovinių rankraščių ir pirmųjų spausdintų knygų kolekcija, kurią Vatikanui padovanojo bibliofilas Džovanis Frančeskas de Rosis. 2011 m. vienas tyrinėtojas, domėjęsis Kolumbo laiško leidimo istorija, aptiko, kad XV a. leidinys yra pakeistas kopija. Bibliotekos darbuotojai tvirtina, kad vagystė įvyko prieš 2007 m., kai saugumo priemonės saugykloje buvo gerokai sustiprintos. Tas pats specialistas pastebėjo analogiškus K.Kolumbo laiško leidimų apkeitimus Florencijos Rikardo bibliotekoje ir Nacionalinėje Katalonijos bibliotekoje Barselonoje. Stebėtis vagyste nereikia, juk XV a. spaudiniai yra ir šiaip nepaprastai brangūs, o istorinė K.Kolumbo laiško reikšmė dar daugiau didina jų kainą. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo iliustruoto Bazelio leidinio egzempliorius „Bonham‘s“ aukcione Niujorke buvo parduotas už 751,5 tūkst. JAV dolerių. Per pastaruosius 80 metų pirmojo K.Kolumbo laiško leidimai atviruose aukcionuose pasirodė tik keturis kartus.

Dabar visos trys pavogtos knygos grįžo į savo bibliotekas. Pirmoji buvo rasta knyga iš Florencijos. Ji pateko į JAV Kongreso biblioteką ir iš ten buvo grąžinta į Italiją. Neseniai į Nacionalinę Katalonijos biblioteką grįžo egzempliorius, atsidūręs privačioje kolekcijoje. Ir pagaliau birželio 14 d. buvo paskelbta apie Vatikano egzemplioriaus grąžinimą. Paaiškėjo, kad jį 2004 m. iš retų knygų pardavėjo už 875 tūkst. dolerių nupirko kolekcininkas Deividas Parsonsas iš Atlantos. 2013 m. D.Parsonsas savo egzempliorių parodė tam pačiam specialistui, o šis pamatė, kad jis yra labai panašus į leidinį iš Vatikano bibliotekos, tik skiriasi jo įrišimas. 2014 m. D.Parsonsas mirė. JAV vidaus saugumo departamento darbuotojai neseniai ištyrė knygą ir nustatė, kad tai - būtent tas egzempliorius, kuris buvo pavogtas iš Vatikano bibliotekos. Jie net aptiko senojo įrišimo liekanų. Kolekcininko našlė Merė Parsons pripažino, kad knyga buvusi vogta ir sutiko neatlyginamai grąžinti ją Vatikano bibliotekai.

Informacija

Kristupas Kolumbas (1451-1506) - vienas didžiųjų jūrų keliautojų, kurio atradimai turėjo pasaulinę istorinę reikšmę, vadinamas Amerikos atradėju.

Istorikams iki šiol nėra žinoma tikroji Kristupo Kolumbo biografija - faktinės medžiagos apie jo likimą ir ekspedicijas yra taip mažai, kad keliautojo biografai jo gyvenimo aprašymą papildo daugybe abejotinų ar prasimanytų teiginių.

Apie jo pirmuosius plaukiojimus tikslių duomenų taip pat nėra, tačiau žinoma, kad nuo 1470 m. jis dalyvavo prekybinėse ekspedicijose. Jau tada K.Kolumbui, kuris buvo apsišvietęs žmogus, kilo mintis keliauti į Indiją vakariniu keliu. K.Kolumbas buvo įsitikinęs, kad Žemė yra apvali, taigi į Indiją galima nukeliauti plaukiant į vakarus. Tačiau dėl neteisingų skaičiavimų jis klaidingai manė, kad Žemė yra daug mažesnė negu yra iš tikro, o Azija yra į vakarus nuo Europos tik už kelių tūkstančių mylių. Jis sudarė kelionės jūra iš Europos į Indiją planą ir daug kartų kreipėsi į Europos šalių valdovus, prašydamas padėti jam organizuoti ekspediciją. Tik 1492 m. K.Kolumbo kelionei pritarė Ispanijos monarchai, pirmiausia karalienė Izabelė. Jis gavo finansinę paramą mainais į naujai atrastų žemių prijungimą prie Ispanijos karūnos valdų, taip pat įsipareigojo vietos gyventojus atversti į krikščionybę. Jam buvo suteiktas „dono“ titulas, pažadėtas atlygis sėkmingai įgyvendinus projektą

Pagaliau 1492 m. Kolumbas trimis laivais su 90 žmonių įgula išsiruošė į pirmąją kelionę. Jis perplaukė Atlantą ir 1492 m. spalio 12-ąją pasiekė vieną Bahamų salyno salų, kurią pavadino San Salvadoru. 1492 m. spalio 12-oji yra laikoma oficialia Amerikos atradimo diena. Per pirmąją ekspediciją K.Kolumbas atrado ir Haitį bei Kubą, nors pats tas žemes laikė „Vakarų Indija“.

Antrosios ekspedicijos metu K.Kolumbo laivyną sudarė jau 17 laivų. Tąsyk jis atrado Mergelių, Mažąsias Antilų salas, Jamaiką, Puerto Riką. Su juo vyko ir kolonistų komanda, kurią sudarė dvasininkai, kareiviai ir fermeriai. Grįžęs į Ispaniją K.Kolumbas pasiūlė neseniai atrastose žemėse įkurdinti nusikaltėlius.

Trečioji K.Kolumbo ekspedicija įvyko 1498 m. Pagrindinis keliautojo atradimas buvo Trinidado sala. Tačiau tuo metu Vasko da Gama atrado tikrąjį kelią į Indiją, todėl K.Kolumbas buvo paskelbtas apgaviku ir su sargyba iš Espanjolos išsiųstas į Ispaniją. Tiesa, jam atvykus, jo šalininkams pavyko įkalbėti karalių Ferdinandą kaltinimus panaikinti.

K.Kolumbas vis puoselėjo viltį atrasti naują, trumpesnį kelią į Pietų Aziją. 1502 m. jūrų keliautojui pavyko gauti karaliaus leidimą ketvirtajai kelionei surengti. Kolumbas pasiekė Centrinės Amerikos krantus, įrodydamas, kad tarp Atlanto vandenyno ir Pietų jūros yra žemynas.

Per paskutinę kelionę K.Kolumbas sunkiai susirgo. Namo jis grįžo 1504 m. lapkritį ir pareikalavo, kad Ispanija mokėtų jam 10 proc. nuo pelno, gauto iš jo atrastųjų žemių, kaip buvo žadėta anksčiau. Tačiau visi jo reikalavimai buvo atmesti, jam nepavyko susigrąžinti savo privilegijų ir teisių. Sunki liga, pinigų stygius ir nevaisingos derybos galutinai palaužė buvusį fiziškai stiprų ir narsų keliautoją ir 1506 m. gegužės 20-ąją K.Kolumbas mirė.

Jūrų keliautojo atradimų reikšmė buvo pripažinta tik XVI a. viduryje. Po K.Kolumbo pasaulyje prasidėjo didžiųjų atradimų epocha. Visos šalys puolė siųsti savo laivus į tolimąjį plaukiojimą. Nuskurdusiai ir alkanai Europai, nuolatos kariaujančiai dėl žaliavų, garsiojo jūrininko atradimai atvėrė vartus į didžiulius turtus.

Praktiškai tris ketvirtadalius gyvenimo K.Kolumbas praleido plaukiodamas.

 K.Kolumbas iš pradžių buvo palaidotas Sevilijoje, tačiau 1540 m. jo palaikai buvo pervežti į Espanjolos salą (Haitį), o 1899 m. grąžinti į Seviliją.

Priešmirtiniai Kolumbo žodžiai buvo: „In manus tuas, Domine, commen do spiritum meum“ („Į tavo rankas, Dieve, atiduodu savo sielą“).

Kristupo Kolumbo vardas amžiams yra įrašytas į visų žemynų ir daugumos pasaulio šalių istoriją ir geografiją. K.Kolumbo vardu yra pavadinta Pietų Amerikos valstybė, JAV federalinė apygarda ir upė, Kanados ir Panamos provincijos, vienas iš Hondūro departamentų, daugybė upių, kalnų, krioklių, ežerų, kyšulių ir kitų geografinių objektų, parkų, tiltų, gatvių, aikščių įvairiose pasaulio šalyse ir net asteroidas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SULAIKYTAS PAREIGŪNAS: ankstų šeštadienio rytą Alytaus rajone sustabdytas automobilis, kurį vairavo neblaivus policijos pareigūnas.
  • SUSIDŪRĖ: šeštadienį Rusijos europinėje dalyje prie Volgos esančioje Saratovo srityje susidūrė autobusas ir krovininis traukinys.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Ukis 2018