respublika.lt

Studentai nenori atidirbti už moksląnuotraukos (39)

2019 birželio mėn. 18 d. 13:47:19
Justina GAFUROVA

Politikams derantis dėl valdančiosios koalicijos, į viešumą kyla vis daugiau siūlymų. Vienas iš jų prilygsta aukštojo mokslo reformai. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo į Vyriausybės programą įrašyti nuostatą, jog valstybės finansuojamose vietose studijavę studentai po mokslų atidirbtų Lietuvai. Politikas tikina, jog dabartinė sistema tėra lėšų švaistymas ir jaunų žmonių apgaudinėjimas. Patys studentai tokių iniciatyvų kratosi.

 

R.Žemaitaitis tikina, jog siūlymas kilo išgirdus kolegų iniciatyvą bakalauro studijas Lietuvoje padaryti nemokamomis. Politiko nuomone, tokiu atveju reikėtų apsidrausti, kad už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus išmokslinti jaunuoliai neišvyktų į kitas šalis. Pavyzdžiui, jie galėtų atidirbti 3 metus, o valstybė sudarytų sąlygas įsidarbinti pagal specialybę. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė R.Žemaitaitis, tokia tvarka anksčiau ar vėliau Lietuvoje turės atsirasti, nes ją diktuoja dabartinė situacija.

„Medicinos, policijos ir kariuomenės srityje analogiška sistema jau veikia. Jeigu kalbama apie nemokamas bakalauro studijas, tuomet valstybės pareiga - nustatyti kvotas ir limitus, kiek galime garantuoti nemokamų studijų ir darbo vietų valstybėje.

Šiandien Lietuvoje reikia apie 200 teisininkų, nors jų paruošiama apie 2000. Valstybė investuoja į jaunuolius dešimtis milijonų, tačiau realybėje žmogus, baigęs mokslus, negauna darbo ir yra priverstas vykti į užsienį dirbti sandėlyje ar daržovių fabrike. Laikas priversti valstybę suprasti, jog ji turi finansuoti tiek studijų vietų, koks yra poreikis rinkoje“, - sakė R.Žemaitaitis.

Švaistome valstybės biudžetą

Pasak jo, dabartinė aukštojo mokslo sistema, brangiai kainuojanti valstybei, nėra efektyvi: „Tai yra biudžeto lėšų švaistymas. Sumos didelės. Šiandien kalbame apie pedagogų trūkumą, nes pabaigę studijas jaunuoliai, išgirdę apie atlyginimus, išvažiuoja į užsienį. Jeigu valstybė neištaškytų pinigų studijoms, galėtume juos skirti darbo užmokesčio fondo didinimui.

Štai Druskininkų sanatorijose trūksta apie 20 kineziterapeutų. Bet kažkodėl jie nėra ruošiami. Žmogui negavus darbo, Užimtumo tarnyba jį siunčia persikvalifikuoti ir mes vėl investuojame į specialybes, pagal kurias žmonės nedirba. Gal ruoškime ne 2000 teisininkų, bet 400, o likusius pinigus skirkime atlyginimams. Kad taip įvyktų, turi bendrauti Švietimo, mokslo ir sporto, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos.

1997 m. kiekvienas buvęs technikumas tapo universitetu ir ėmė kepti studentus. Prikepėme universitetų ir luošiname studentus.

Rajone gyvenantis žmogus parduoda paskutinę kiaulę, kad jo vaikas galėtų baigti mokslus, bet po mokslų vaikas, negauna darbo, priklijuoja diplomą prie lauko tualeto ir išvažiuoja į užsienį. Likę Lietuvoje tėvai keikia valdžią ir sako, kad politikai tik žada, tačiau nieko nedaro. Vieną kartą susitarkime, kad švietimas, regioninė politika ir ūkis turi būti valdomi kompleksiškai.“

Politikas neslepia, kol kas sulaukti tokių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje, ko gero, neteks. „Finansų tam visai nereikia, reikia valios. Deja, politikai pataikauja žmonėms. Kol vyks pataikavimas, o ne strateginis mąstymas, tol šis projektas dienos šviesos neišvys“, - neslėpė R.Žemaitaitis.

Universitetai šiaušiasi


Tokia politiko siūloma iniciatyva universitetų nenudžiugintų. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Kriščiūnas, pirmiau reikia rūpintis mokslo prestižu: „Nematau tokios būtinybės, manau, reikėtų rinktis kitas priemones žmonėms sulaikyti savo šalyje. Reikėtų atstatyti mokslo prestižą, mokėti didesnius atlyginimus tyrėjams ir kitiems žmonėms, kurie įgijo aukštą kvalifikaciją. Juk žmonės išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių, o svarbiausia - savirealizacijos galimybių nebuvimo šalyje. Jos yra nepatrauklios.“

K.Kriščiūnas sakė dar atsimenantis senais laikais gyvavusią paskyrimų sistemą, kai mokslus baigę jaunuoliai gaudavo kvietimus dirbti, geriau besimokantys turėjo didesnį pasirinkimą.

„Nemanau, kad tai buvo gera sistema. Žmogui reikia laisvės, galimybių rinktis. O tiems, kurie baigę brangias studijas, piktybiškai išvažiuoja į kitas šalis, siūlyčiau užsimokėti už studijas. Ir nebūtų prievartinio draudimo išvykti, kuris primena bolševikinį stilių. Žmogaus reikalas, iš kur jis gautų pinigų“, - sakė profesorius.

Nors šiandien Lietuvoje net norint įsidarbinti valytoja reikalaujama aukštojo išsilavinimo, K.Kriščiūnas tame nieko blogo nemato. „Gyvenimas darosi vis sudėtingesnis, grįstas didelėmis kompetencijomis. Daugelis šalių sako, kad artėja laikas, kai visi turės turėti aukštąjį išsilavinimą. Kitaip darbai bus neįveikiami.

Tų prastų darbų vis mažėja, juos vis dažniau atlieka mašinos, robotai. Todėl gero išsilavinimo vis labiau ir labiau reikės.“

Po universiteto - į profesinę

Išgirdusi, kad ne universitetų ruošiami specialistai dirba „prastus darbus“, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė, nusišypsojo. Jos vadovaujamame profesinio rengimo centre ruošiami siuvėjai, vizažistai, masažuotojai, paramedikai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kitų profesijų darbuotojai.

Šiandien mūsų mokiniai ir absolventai yra tikri profesionalai, kuriantys didelę pridėtinę vertę šaliai. Ne viena profesinė mokykla gali didžiuotis mokslo baze, kuri leidžia sukurti tikras darbo sąlygas. Mūsų ruošiami specialistai yra tie, kurie padeda žmogui, suteikia džiaugsmo ir pasirūpina sveikata. Gyvo žmogaus ryšio su kitu žmogumi nepakeis joks robotas“, - sakė N.Pileičikienė.

Pasak jos, profesinio mokymo centre ne retai mokytis renkasi žmonės, įgiję universitetinį išsilavinimą taip ir neradę darbo: „Yra dalis tokių žmonių, kurie ateina į profesinę mokyklą jau turėdami aukštojo mokslo išsilavinimą. Taip pat džiaugiamės mokiniais, kurie ateina persikvalifikuoti arba pasirinkti kelią, kuris leidžia pavyti savo svajonę. Ateina dalis tokių, kurie dar mokosi, nes mokslas universitete ir profesinėje mokykloje skiriasi. Mes orientuojamės į praktinius įgūdžius, kad žmogus per metus ar dvejus galėtų tapti profesionalu savo srityje.“

Direktorė įvardija, jog daugiau kaip 90 proc. profesinio rengimo absolventų, įgiję profesiją, įsidarbina. Dalis sukuria darbo vietą sau ir kitiems.

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Eigirdo SARKANO komentaras:

Lietuvos studentų sąjunga visada pasisako prieš tokį siūlymą. Mūsų nuomone, aukštojo mokslo prieinamumas yra valstybinis poreikis ir tam tikra valstybinė vertybė. Versti studentus atidirbti po studijų yra netinkamas siūlymas. Ne veltui Lietuvoje vyksta Bolonijos procesas (48 Europos šalių tarpvyriausybinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje - aut. past.), Lietuva yra Europos aukštojo mokslo erdvėje, kur viena iš vertybių yra mobilumas. Šiuo siūlymu mobilumas yra ribojamas. Dar keisčiau, kad toks siūlymas pasirodo dabar, kai yra prasidėjęs priėmimas į aukštąsias mokyklas. Man smalsu, kokią žinutę Seimo nariai siunčia būsimiems studentams.

Nesutinku su tuo, kad paruošiame per daug specialistų, nei jų reikia rinkai. Tam tikras nedarbo lygis po studijų yra faktas, tačiau reikia suprasti, kad aukštasis mokslas pirmiausia suteikia išsilavinimą, o ne konkrečią specialybę.

Jeigu norime įgyti specialybę, turime rinktis profesinį mokymąsi ir turėsime darbą. O aukštasis išsilavinimas turi platesnį kontekstą, čia ugdoma asmenybė. Ji ateityje galės sukurti darbo vietą sau ir kitiems.

Kyla klausimas, kiek iš tiesų studentų išvažiuoja dirbti į užsienį po studijų. Kol kas girdime tik pasakymus, tačiau skaičių niekas nėra pateikęs. Manau, mastas nėra toks didelis, kad keltų rūpestį.

Kur kas didesnė problema yra tai, kad vis daugiau studentų ne tik nelieka Lietuvoje po studijų, jie pasirenka iš viso nestudijuoti Lietuvoje, nes jų netenkina studijų kokybė. Protų nutekėjimas prasideda dar iki aukštojo mokslo. Tai daug gilesnė problema.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (39)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INAUGURACIJA: penktadienį įvykusias prezidento Gitano inauguracijos iškilmes per LRT TV stebėjo 25,3 proc. visų televizijos žiūrovų.
  • ŠVENTĖ: sekmadienį Vilniaus Gedimino prospekte antrus metus iš eilės vyks aktyvaus laisvalaikio šventė „Jump Vilnius"; miesto gyventojus ir svečius kvies žinomi šalies lengvaatlečiai, kurie stebins specialiais pasirodymais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Seimo nariams turėtų būti panaikinama teisinė neliečiamybė?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +13 C

 

 +11 +12 C

+19 +21 C

 +18 +19 C

 

 +18 +20 C

 0-3 m/s

 0-3 m/s

 

 2-5 m/s

 

USD - 1.1253 PLN - 4.2675
RUB - 70.9895 CHF - 1.1087
GBP - 0.8979 NOK - 9.6208
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis