respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Stradivarijaus paslaptisnuotraukos (8)

2018 liepos mėn. 01 d. 13:32:04
Milda KUNSKAITĖ

Didžiojo smuikų meistro Antonijaus Stradivarijaus su mumis nėra jau beveik tris šimtmečius. Neprilygstamo meistro paslapties taip niekas ir neatskleidė. Šiuolaikiniam mokslui ir naujausioms technologijoms nepavyksta pasiekti to, kas genijui iš Kremonos buvo tik amatas. Tad kur slypi Antonijaus Stradivarijaus paslaptis, ar ji išvis egzistavo, ir kodėl meistras jos neperdavė savo palikuonims?

 

Vaikystėje Antonijus Stradivarijus (Antonio Stradivari) tiesiog kraustėsi iš proto, išgirdęs muzikos garsus. Bet kai jis bandydavo dainuodamas išreikšti tai, kas skambėjo jo širdyje, pavykdavo taip prastai, kad visi aplinkui tik juokdavosi. Berniukas turėjo dar vieną aistrą: jis visur su savimi nešiojosi mažą kišeninį peiliuką, kuriuo dailindavo įvairiausius pagalius, pasitaikydavusius po ranka.

Tėvai Antonijui pranašavo baldžiaus karjerą, mat šiais meistrais garsėjo jo gimtasis Kremonos miestas Šiaurės Italijoje. Kartą 11-metis berniukas išgirdo, kad Nikola Amatis (Nicolo Amati), geriausias Italijoje smuikų meistras, taip pat gyvena jų mieste! Naujiena negalėjo berniūkščio neįkvėpti: juk ne mažiau už žmogaus balso skambesį Antonijus dievino smuiko garsus... Ir jis tapo didžiojo meistro mokiniu.

„Iš kažkokio medgalio...“

Po daugelio metų šis italas berniukas išgarsės kaip brangiausių smuikų pasaulyje gamintojas. Jo gaminiai, kurie XVII a. buvo pardavinėjami už 166 Kremonos liras (apie 700 dabartinių dolerių), po 300 metų aukcionuose bus perkami už 4-5 mln. dolerių! Tačiau tada,1655 metais, Antonijus buvo tik vienas iš daugelio sinjoro Amačio mokinių, kurie nemokamai dirbo meistrui mainais už žinias. Savo karjerą A.Stradivarijus pradėjo nuo pasiuntinuko pareigų. Jis vėju lakstė po saulėtąją Kremoną, nešiodamas N.Amačio raštelius medienos tiekėjams, mėsininkui arba pienininkui. Pakeliui į dirbtuves Antonijus svarstydavo: kam jo mokytojui reikia tokių senų, pažiūrėti, niekam tikusių medienos gabalų? Ir kodėl mėsininkas, gavęs pono raštelį, vietoj skaniai česnaku kvepiančių dešrų dažnai suvynioja bjaurias kruvinas žarnas? Aišku, didžiąja žinių dalimi mokytojas dalijosi su mokiniais, kurie visada, iš nuostabos net išsižioję, jo klausydavosi. Didžiąja dalimi - bet ne visomis. Kai kurių gudrybių, dėl kurių smuikas įgaudavo nepakartojamą, į nieką nepanašų tembrą, N.Amatis mokė tik vyriausiąjį sūnų. Tokia buvo senųjų meistrų tradicija: svarbiausios paslaptys turi likti šeimoje.

Pirmasis rimtas darbas, kurį mokytojas pradėjo patikėti A.Stradivarijui, - gaminti stygas. Meistro N.Amačio namuose jos buvo gaminamos iš ėriukų žarnų. Antonijus kruopščiai mirkydavo žarnas kažkokiame keistai kvepiančiame skystyje (paskui berniukas sužinojo, kad tas skystis - šarmas, pagamintas naudojant muilą), jas džiovindavo ir paskui susukdavo.Taip A.Stradivarijus po truputį ėmė perprasti pirmąsias meistrystės paslaptis. Paskui atėjo medienos eilė. Tada A.Stradivarijus suprato, kodėl sinjoras Amatis kai kada pirmenybę teikdavo neišvaizdiems, pažiūrėti, medgaliams: nesvarbu, kaip mediena atrodo, svarbiausia - kaip ji skamba!

Nikola Amatis jau keletą kartų demonstravo berniukui, kaip medis gali dainuoti. Jis lengvai priliesdavo nagu medžio gabalėlį, ir šis staiga atsiliepdavo vos girdimu skambesiu! Visų rūšių mediena, pasakojo N.Amatis jau ūgtelėjusiam A.Stradivarijui, ir net vieno kamieno dalys pagal garsą skiriasi. Todėl viršutinę smuiko paviršiaus dalį reikia gaminti iš eglės, o apatinę - iš klevo. O „švelniausiai dainuojančios“ eglės - užaugusios Šveicarijos Alpėse. Būtent tokią medieną ir naudojo visi Kremonos meistrai.

Tik mokytojas, ne daugiau

Berniukas virto paaugliu, o paskui suaugusiu vyru. Tačiau nebuvo dienos, kad jis netobulintų savo meistriškumo. Draugai tik stebėjosi tokia kantrybe ir juokėsi: atseit, Stradivarijus taip ir numirs svetimose dirbtuvėse, visam laikui likęs tik dar vienu bevardžiu didžiojo Nikolos Amačio pameistriu.Tačiau pats A.Stradivarijus nesijaudino: jo pagamintų smuikų skaičius jau pasiekė kelias dešimtis. Nors ant visų buvo įspaudas „Pagamino Nikola Amatis Kremonoje“, Antonijus juto, kad jo meistriškumas didėja ir jis pagaliau galės gauti garbingą meistro vardą.

Tiesa, savo dirbtuves jis atidarė tik sulaukęs 40-ies. Tada Antonijus ir vedė Frančeską Feraboči (Francesca Feraboschi), turtingo krautuvininko dukterį. Nors Antonijus taip ir nepranoko savo mokytojo, užsakymai jo mažiems, geltonu laku padengtiems smuikams (lygiai tokiems patiems kaip Nikolos Amačio) plaukė iš visos Italijos. A.Stradivarijaus dirbtuvėse jau atsirado mokinių, kurie, kaip ir jis kadaise, buvo pasirengę gaudyti kiekvieną mokytojo žodį. Meilės deivė Venera taip pat palaimino Antonijaus ir Frančeskos sąjungą: vienas po kito pasaulį išvydo penki juodaplaukiai vaikučiai. A.Stradivarijus jau pradėjo svajoti apie ramią senatvę, kai į Kremoną atkeliavo košmaras - maras. Epidemija nusinešė tūkstančius gyvybių, nepagailėjusi nei vargšų, nei turtuolių, nei moterų, nei vaikų. Giltinė neaplenkė ir Stradivarijų šeimos: nuo baisios ligos mirė mylima žmona Frančeska ir visi penki vaikai. A.Stradivarijus „įkrito“ į nevilties bedugnę, jis negalėjo žiūrėti net į smuikus, kuriuos mylėjo kaip savo vaikus. Kartais jis paimdavo vieną į rankas, perbraukdavo stryku, ilgai klausydavosi veriančio liūdno garso ir netekęs jėgų padėdavo atgal.

Auksinis laikotarpis

Nuo nevilties A.Stradivarijų išgelbėjo vienas jo mokinių. Po epidemijos berniukas ilgai nesirodė dirbtuvėse, o pasirodęs graudžiai pravirko ir pasakė, kad daugiau negali būti didžiojo sinjoro Stradivarijaus mokiniu: jo tėvai mirė ir dabar jis pats turi užsidirbti duonai... A.Stradivarijus berniuko pagailėjo ir priėmė jį į savo namus, o po kelerių metų ir įsisūnijo. Vėl tapęs tėvu, Antonijus staiga atgavo gyvenimo skonį. Jis dvigubai uoliau ėmėsi tyrinėti smuiką, pajutęs karštą norą sukurti ką nors nepaprasto, o ne savo mokytojo smuikų kopijas, tegu ir puikias.

Toms svajonėms negreit buvo lemta išsipildyti: tik 60-ies, kai dauguma žmonių jau išeina užtarnauto poilsio, Antonijus sukūrė naują smuiko modelį, kuris ir atnešė jam nemirtingą šlovę. Nuo tada prasidėjo A.Stradivarijaus „aukso amžius“: jis sukūrė geriausius pagal koncertinę kokybę instrumentus. Nežemiško jo kūrinių garso iki šiol niekas nesugebėjo atkartoti. Jo sukurti smuikai skambėjo taip neįprastai, kad dėl to iškart gimė daugybė gandų: buvo kalbama, kad senukas net pardavė sielą velniui! Juk paprastas žmogus, tegu net auksarankis, negali priversti medžio gabalą skleisti garsus, panašius į angelų giedojimą. Kai kas kuo rimčiausiai tvirtino, kad medis, iš kurio pagaminti keletas garsiausių smuikų - Nojaus laivo nuolaužos.

Šiuolaikiniai mokslininkai tiesiog konstatuoja faktą: meistrui pavyko savo smuikams, altams ir violončelėms suteikti turtingiausią tembrą, aukštesnį negu N.Amačio toną, taip pat sustiprinti garsą. Kartu su šlove, pasklidusia toli už Italijos ribų, Antonijus rado ir naują meilę. Jis vedė - ir vėl laimingai - našlę Mariją Zambeli (Maria Zambelli). Marija jam pagimdė penketą vaikų, iš jų du taip pat tapo smuiko meistrais, bet tėvo nesugebėjo ne tik pralenkti, bet ir pakartoti.

Apie didžiojo meistro gyvenimą išliko nedaug žinių, juk iš pradžių metraštininkams jis nebuvo labai įdomus - A.Stradivarijus niekuo neišsiskyrė iš kitų Kremonos meistrų. O ir žmogus buvo uždaro būdo. Tik vėliau, kai jis išgarsėjo, jo gyvenimas pamažu apaugo legendomis. Bet yra žinoma visiškai tiksliai: genijus buvo neįtikėtinas darboholikas. Jis instrumentus gamino iki mirties - 93 metų.

Manoma, kad Antonijus Stradivarijus sukūrė apie 1100 instrumentų, įskaitant smuikus. Meistras buvo labai produktyvus: per metus pagamindavo po 25 smuikus. Palyginkite: šiuolaikinis aktyviai dirbantis meistras, gaminantis smuikus rankomis, per metus pagamina vos 3-4 instrumentus. Bet iki mūsų laikų išliko tik 650 ar 630 didžiojo meistro instrumentų, tikslus skaičius nėra žinomas. Dauguma jų - smuikai.

Stebuklo parametrai

Šiuolaikiniai smuikai yra kuriami naudojant pažangiausias technologijas ir fizikos laimėjimus - o garsas vis tiek ne toks! Tris šimtus metų ginčijamasi dėl „Stradivarijaus paslapties“, ir kiekvieną kartą mokslininkai kelia vis fantastiškesnes versijas.

Pagal vieną teoriją, A.Stradivarijus žinojo kažkokią magišką smuikų lako sudėtį, kuris jo gaminiams ir suteikdavo ypatingą skambesį. Pasakojama, kad tą paslaptį meistras sužinojo vaistinėje ir patobulino receptą, pridėjęs į laką vabzdžių sparnelių ir dulkių nuo savo dirbtuvės grindų. Pagal dar kitą legendą meistras iš Kremonos gamino savo mišinius iš medžių, tais laikais augusių Tirolio miškuose, dervos, bet netrukus jie buvo visai iškirsti. Tarp kitko, mokslininkai išsiaiškino, kad A.Stradivarijaus naudotas lakas niekuo nesiskiria nuo to, kurį tais laikais naudojo baldžiai. O daugelis smuikų apskritai buvo perlakuoti juos restauruojant XIX a. Atsirado net pamišėlis, pasiryžęs šventvagiškam eksperimentui - visai nuvalyti laką nuo vieno A.Stradivarijaus smuiko. Ir ką? Smuikas nepradėjo skambėti prasčiau. Kai kurie specialistai mano, kad A.Stradivarijus naudojo aukštikalnių egles, augusias dideliame šaltyje. Mediena buvo didesnio tankio, o dėl to, tyrinėtojų nuomone, jo instrumentai įgijo išskirtinį skambesį. Kitiems atrodo, kad A.Stradivarijaus paslaptis - instrumento forma. O galbūt visa esmė yra tai, kad niekas iš meistrų neįdėdavo į savo darbą tiek pastangų ir širdies, kiek A.Stradivarijus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

  • ne taip paprasta 2018 liepos mėn. 02 d. 13:54:30

    netikrų legendų taip ilgai nepalaikysi, žmonės greitai perpranta. Ir
    gerą šių laikų smuiką irgi greitai susiranda.

  • Legendų palaikymas 2018 liepos mėn. 02 d. 11:37:42

    Šiuolaikiniai kokybiški smuikai ne tik nėra blogesni už Stradivarijaus,
    bet yra net ir geresni. Tokie straipsniai palaiko lengendą, nes reikia juk
    parduoti seną smuiką už kelis milijonus dolerių.

  • Safyras 2018 liepos mėn. 02 d. 08:07:47

    Anksčiau meistrai Lietuvoje pagamindavo baldus iš medienos labai lengvus,
    jie tarnaudavo labai ilgai, nes žinojo gerai, koks medis kam tinka, kada
    reikia pjauti ir t.t. Garsas yra labai svarbus muzikoje. Kaip ir akustika
    salėje, bažnyčioje...

  • ar 2018 liepos mėn. 01 d. 18:09:30

    daug Paganinių? Tikriausiai meistras turėjo ir genialų garsų suvokimą.
    Ir ko gero čia medžiagos niekuo dėtos, tik griežtas technologijų
    laikymasis garantuoja gaminio savybių išsilaikymą, ne tik smuikams, bet
    ir visiems senoviškiems gaminiams, kurie buvo daromi su beprotišku
    kruopštumu ir taisyklių laikymųsi. Ir savybes tikriausiai lemia ne
    vienas, o kompleksas faktorių. Ir apie žmones - kas yra žemiška ar
    nežemiška, kartais pažiūrėjus į ką nors kyla klausimas - iš kur tas
    angelas nusileido? Tai gali būti bet kuris žmogus, kuris atitinkamai
    reaguoja, iš pirmo žvilgsnio pasirodo negražus, po to - kokia
    gražuolė(is).

  • abc 2018 liepos mėn. 01 d. 18:06:10

    Archangelske turėjo būt Zemfiros komcertas, bet viešbutyje iš seifo
    dingo jos stradivarijaus smuikas, tai ji apsisukus išvažiavo Maskvon.
    Žmonės salėj laukia, nusipirkę bilietus, o tai dzin. O kai paklausiau
    vietinių, tai nieks vagio nesmerkia. Matyt ir patys nujotų tokį smuiką
    prie progos. O man tai jokio skyrtumo ar stradivarijus ar kokio Vanios
    išdrošta balalaika, vistiek nemoku grot, net nepagalvojau, kad ir man
    reiktų

  • Tomas 2018 liepos mėn. 01 d. 16:52:41

    Dėkoju autorei už įdomų straipsnį. Lauksiu naujų:).

  • ir aš išsiblaškęs :) 2018 liepos mėn. 01 d. 16:17:53

    tai buvo būtent Stradivarijaus smuikas

  • :) 2018 liepos mėn. 01 d. 16:16:31

    Prieš pora metų Vokietijoje vienas smuikininkas pamiršo savo smuiką
    traukinyje. Kurį laiką smuikas "vienas" važiavęs traukiniu, buvo
    pastebėtas vieno keleivio ir perduotas kontrolieriui. Tad išsiblaškęs
    smuikininkas, kreipęsis į geležinkelio tarnybas, savo instrumentą
    netrukus atgavo.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis