Spanguolė - gamtos dovananuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 02 d. 10:55:11 Perskaitė 606

Rugsėjis skelbia uogautojų labiausiai mėgstamo laiko - spanguoliavimo pradžią. Pagal gamtininkų nustatytas taisykles, pirmą rugsėjo šeštadienį jau galima ruoštis į pelkę. Reikia tik atminti, kad rinkti spanguoles galima ne visur, kur jos auga. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad šiemet spanguolės rausti neskuba. Viena didžiausių gamtos žinovių Eugenija Šimkūnaitė sakydavo, kad spanguoles rinkti galima tada, kai išskrenda gervės, o išskrenda jos spalio antroje pusėje, bet liaudies išminties mažai kas težiūri.

 

Vieni didžiausių spanguolynų - Čepkelių, Kamanų valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose ir Žuvinto biosferos rezervate. Apsaugos statusas šiose saugomose teritorijose riboja ne tik lankymąsi, bet ir veiklą. Itin griežtos taisyklės numatytos spanguoliautojams. Į Čepkelių ir Žuvinto pelkes spanguoliautojai įleidžiami nustatytu laiku ir tik gyvenantys netoli rezervato esančiuose kaimuose. Kamanų draustinyje spanguoliauti iš viso neleidžiama. Lankymasis draustiniuose ribojamas, kad pelkę užplūdęs srautas nenutryptų kiminų, kurie auga labai lėtai. Pasak Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovo Juozo Laboko, jei rezervatuose negalima spanguolių rinkti bet kam, paprastose pelkėse, vadinamuose telmologiniuose draustiniuose, griežto draudimo nėra. Jų yra kiekviename rajone. Viename daugiau, kitame mažiau, vienos pelkės didesnės, kitos mažesnės. Iki rugsėjo uogautojai neįleidžiami dar ir todėl, kad nebūtų nuplėšiamos neprinokusios uogos ir nenueitų niekais ištekliai. Po šios neįtikėtinai karštos vasaros uogos vėluoja. Spanguolės dėl sausos vasaros neturėtų daug nukentėti. Nebent pelkė buvo pasausinta žmonių. Pavasarį sukauptą drėgmę palaiko kiminai. Šiemet spanguolių turėtų būti.

Gamtininkai pastebi, kad prieš kelis dešimtmečius sparčiai mažėjęs natūralių pelkynų skaičius stabilizavosi. Pelkėms labai pakenkė melioracija, pelkynų sausinimas dėl durpių. Dabar, kai sugriežtintos taisyklės saugant gamtą, pavojų mažiau, bet jie neišnyko. Net jei sausinamas miškas, esantis atokiau nuo pelkės, kurioje auga spanguolės, tai gali turėti neigiamas pasekmes spanguolynui. Neigiamos įtakos turi ir klimato kaita. Keičiantis klimatui, kinta ir pelkių vaizdas. Štai Žuvinto rezervato gamtininkai apgailestauja, kad buvę derlingiausi pelkės pakraščio spanguolynai apauga berželiais, pušimis ir nendrynais. Tai pelkės džiūvimo pasekmė.

„Rugsėjo mėnesį gali pajusti gamtinę ramybę, pakvėpuoti gaiviu oru. Pas mus nėra tokių pavojų, kad užlipsi ant šliužo. Pelkėse daugiau sutinkama žalčių, nei nuodingų gyvačių. Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje yra angis. Ir ta pati gana reta. Atsargiai vaikštant, apsižvalgant, kur sėdi, nieko blogo neatsitinka. Į gamtą reikia eiti ir naudoti jos turtus su meile, racionalumu. Spanguolių vertė yra didelė. Jos yra gamtos dovana žmogui, natūralių medžiagų šaltinis“, - pastebėjo Botanikos instituto mokslininkas. Kokių rūšių spanguolės Lietuvoje auga? Pasak J.Laboko, mūsų pelkėse sutinkamos dvi spanguolių rūšys - paprastoji ir mažoji. Mažoji - retesnė. Uogų augintojai dar veisia kultūrines spanguoles, čia atkeliavusias iš Šiaurės Amerikos. Jos išvestos, o vedant veisles pirma žiūrima į kiekį, derlingumą, todėl ir jų vertė menkesnė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net