respublika.lt

S.Paltanavičius: Liepom kvepianti liepa (3)

2018 liepos mėn. 05 d. 16:55:04
Selemonas PALTANAVIČIUS, gamtininkas

Taigi Lietuvoje dabar vis dažniau skamba liepos vardas: kalbame apie mėnesį liepą, bet galvojame ir apie žydinčias liepas.

Nepaprastas tai medis, iš periodo, kai po paskutiniojo ledyno, ištirpusio prieš 13-15 tūkstančių metų, Lietuvos teritorijoje žaliavo lapuočių miškai. Tiesa, buvo ciklų, kai oras labai atvėso ir liepoms tarpti sąlygų nebuvo, po to vėl ėmė šiltėti klimatas ir vyravo lapuočiai, o po to vėl atvėso.

Liepa simbolizuoja vasarą. Dabar keičiasi gamtos spalvos. Žalia spalva sodri, vis daugiau gelsvos ir geltonos spalvų, nes smėlynuose augalai pradeda džiūti. Nušienautos pievos švelniai žalios, vienspalvės, o nešienautos ir dirvonai marguoja nuo žiedų.

Tačiau gražiausios - žydinčios liepos. Geltoni jų žiedai prieš saulę išblunka, nuo jų svorio nusvyra medžio šakos. Liepžiedžių kvapas malonus ir stiprus, jis vilioja daugelį vabzdžių. Visą dieną liepose dūzgia bitės, kamanės, skraido drugiai. Vakare apie jas suka naktiniai drugiai, ir juos medžiojantys šikšnosparniai, paukščiai lėliai.

Liepa dovanoja žemuoges, mėlynes, avietes, soduose prisirpusias vyšnias, trešnes, ankstyvuosius obuolius. Uogos ir vaisiai skirti patiems augalams sėkloms brandinti, gyvūnams maitintis. Dalį jų surenkame ir mes. Žemuogėmis mėgaujamės, mėlynes ir avietes ruošiame žiemai. Trešnių, vyšnių laukiame mes, tačiau daug jų tenka varnėnams, strazdams, geniams, svilikams. Paukščiai soduose apsilanko anksti ryte ir sulesa labiausiai prinokusius vaisius. Vieni juos prakapoja, mėgaujasi minkštimu. O svilikas labiau vertina vyšnių ar trešnių kauliukų turinį, todėl savo tvirtu snapu traiško kauliukus, o visą minkštimą meta žemėn.

Uogų ir vaisių naudotojų daug. Kol sirpsta obuoliai, jais maitinasi mažučių drugelių vaisėdžių vikšrai. Ant prinokusių vaisių laižyti sulčių leidžiasi vapsvos.

Vapsvų lizdai dabar jau dideli, juose - daugiausia gyventojų. Nuo pavasario iš medžio plaušų, suvilgytų seilėmis, vapsvos nulipdė savo namus, popierių primenančiomis sienelėmis. Kai kurių vapsvų lizduose būna 10 tūkst. individų, daugiausia jų lizduose, esančiuose po žeme, prie kelmų šaknų. Didžiosios širšės, dar vadinamos širšuolais, gyvena mažesne šeima, jų būna apie 1000.

Įpusėjus liepai baltųjų gandrų jaunikliai jau dideli, greitai jiems reikės palikti lizdą. Tačiau iki tol jie dar turi sutvirtėti, ilgai mankštintis. Dabar įprastas vaizdas - lizde sparnais plasnojantys gandriukai: kol vienas mosuoja sparnais ir net pašoka į orą, kiti priglunda prie lizdo - kad jam netrukdytų. Kartu su šiomis treniruotėmis keičiasi ir senųjų gandrų elgsena - jie vis rečiau atneša maisto. Pagaliau ateina diena, kai jie su maistu į lizdą neskrenda, o nutūpę netoliese ilsisi, tvarkosi plunksnas. Praalkę jaunikliai šaukia juos, švykščia, plasnoja sparnais. Pagaliau pakyla į orą, apsuka ratą ir leidžiasi ant žemės. Dar mėnesį jie patys mokysis surasti lesalo, sutvirtės ir galės keliauti į Afriką.

Liepą staiga vėl pragysta juodieji strazdai, ima tilindžiuoti zylės. Mėnesio pradžioje taip elgiasi paukščiai, perintys antrą vadą, mėnesio gale - net trečią. O čiurliai, spiegiantys ir pulkais nardantys tarp pastatų, užimti vienintelės savo vados auginimu.

Liepą nugelsta žiemkenčiai. Seniau, kai rugius kirsdavo dalgiais ar pjaudavo pjautuvais, liepos gale prasidėdavo javapjūtė. Visi skubėjo pabandyti, koks yra derlius, iki šventos Onos dienos (liepos 26-osios).


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TREČIAS: Ispanijoje vykusiame IFBB pasaulio vyrų kultūrizmo čempionate bronzos medalį Lietuvai iškovojo Vytautas Žylė; Lietuvos sportininkas užėmė trečiąją vietą svorio kategorijoje iki 80 kg.
  • BRONZA: Vaiva Žūsinaitė-Nekriošienė Beirute (Libanas) buvo apdovanota pasaulio kariškių 50-ojo maratono čempionato bronzos medaliu; lietuvė 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 val. 38 min. 59 sek.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Koks laikas turėtų būti nuolatinis Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +2 C

   +2  +4 C

 

   +1  +4 C

  +4   +7 C

   +4  +7 C

 

   +5  +8 C

 5-7 m/s

 8-9 m/s

 

   4-6 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.2880
RUB - 76.4283 CHF - 1.1414
GBP - 0.8705 NOK - 9.5418
reklama
Ukis 2018