S.Paltanavičius: Ant vasaros pusiaujonuotraukos (1)

2018 liepos mėn. 15 d. 09:50:54 Perskaitė 791

Yra tokia riba - vasaros pusiaujas. Mes jį norėtume vadinti metų viduriu. Tačiau taip nieko neišeina, nes iš tikro liepos vidurys nėra net vasaros pusė. Tiesiog - tai kalendoriaus dalijimas perpus, o jis, kaip laiko skaičiavimo forma, gamtoje visai netinka.

Liepos vidurį galima sieti su gamtos branda. Šiemet ji kitokia, nei galėtų būti arba, pavyzdžiui, buvo pernai. Tačiau jei tai nėra mūsų daržovių ar javų lauko problema, visa kita yra ne mums ir ne mūsų vertinimams. Gamtoje kai kam visai nesvarbu, kuri dabar diena ir koks mėnuo.

Kol kas dar nejaučiame trumpėjančios dienos. Netekę dvidešimties šviesos minučių, džiaugiamės, kad ji vis tiek trunka beveik 17 valandų. Toks šviesos kiekis skatina dar labai aktyvų gamtos gyvenimą. Tie augalai, kurių žydėjimas baigėsi, dabar brandina sėklas ir vaisius. Nemažai „tikrųjų vasaros“ augalų dabar žydi - neseniai pašlaitėse ėmė geltonuoti nakvišos, dirvonuose geltonuoja ar baltuoja kvepiantys medingi barkūnai, laukuose žydi ramunės, vikiai, baltuoja kraujažolės - argi visus išvardysi.

Vasara - ne tik augalų žydėjimo, bet ir vabzdžių gausos metas. Nors uodų antplūdžio nėra, tačiau iki rudens ši situacija dar gali keistis. Kas kita - vabzdžiai, kurių lervutės ar vikšrai maitinasi lapais ar kitomis augalų dalimis. Dabar praktiškai sunku surasti nepažeistą, neskylėtą medžio lapą.

Ar kada matėte tokį dalyką: vasaros viduryje arba antroje pusėje ant dažno medžio lapų, šakelių, ant žolinių augalų stiebų randame keistos formos ir spalvos išaugas. Kai kada jos būna labai gausios, nuo jų svorio svyra lapai ir linksta stiebai. Į daugelį tokių dalykų žmonės nekreipia dėmesio, tačiau kai dėl nusilpimo pradeda gelsti ir raukšlėtis medžių lapai, pradeda rūpintis jų apsauga.

Šios išaugos - galai. Jie susidaro, kai vabzdys įduria lapą ar augalo stiebą ir padeda kiaušinėlius. Augalas, reaguodamas į dirginimą, šioje vietoje augina didelį ląstelienos kiekį, kuris įgyja skirtingas formas. Įdomu tai, kad šis darinys (galas) labiausiai naudingas vabzdžiui, nes galo viduje jam gausu maisto, saugu. Galų niekas nelesa, neėda.

Dažniausiai galus formuoja galų muselės ar vapsvelės, labai dažnai - amarai. Mažutis sparnuotas vabzdelis tokiais galais gali „apdovanoti“ jau ūgtelėjusias egles. Nors šie galai atrodo gražūs, tačiau medžiui tikrai pavojingi. Dėl jų ūglių spyglių spalva pasikeičia, o ūgliai ar jų galiukai vėliau nudžiūsta. Vadinasi - medis prarado galimybę augti, auginti naujas šakas.

Ką tokiu atveju daryti? Nuo galus formuojančių amarų apsaugos priemonių nėra. Tiesa, prie sodybos esančius medžius (žemutines šakas) galima apipurkšti augalų nuoviru, nenaudojant cheminių preparatų. Tam tinka ir kiečiai, ir česnakai. Koncentracija neturėtų būti labai didelė, kad nepakenktų augalui. Lapuočiams tinkama apsaugos detalė - rudenį nukritusių lapų rinkimas ir utilizavimas. Tačiau turime žinoti, kad amarai, labai primityvūs vabzdžiai, labai lengvai prisitaiko prie įvairių jų gausos reguliavimo priemonių. Todėl pradėjus taikyti augalų purškimą nuovirais, tą teks daryti kasmet.

Ko gamtoje lauksime dabar? Jau metas žvalgytis dalgelio - ne už kalnų javapjūtė. O ji - jau kitokios vasaros ženklas...





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net