Vokietijos mokslininkai sukūrė elektroninį vertėją, kuris kalba, girdi ir net kai ką supranta.

Keletą metų Volfgangas Valsteris bando savo kompiuterį išmokyti žodžio „dar“. „Turime susitarti dar dėl vieno termino“, - per mikrofoną kompiuteriu sako Vokietijos dirbtinio proto tyrimo centro (KI) Sarbriukene direktorius. „We have to arrange ant appointment“, - po keleto sekundžių nuskamba atsakymas puikiausia Oksfordo tarme.

V.Valsteris linksi ir dar kartą pasako sakinį, šį kartą švelniai pabrėždamas „dar“. „We have to arrange another appointment“, - balsu atsiliepia kompiuteris. Kad ir kaip tai atrodytų paprasta, Volfgangas triumfuoja: pirmą kartą mašina iš kirčio sugebėjo suvokti prasmę.

Elektroninis vertėjas iš Sarbriukeno vadinamas „Verbmobil“, ir jis yra pažangiausia, ką šiuo metu pasulyje siūlo kalbos technologija. Nuo 1993 m. V.Valsteris ir apie 100 jo kolegų iš visos šalies triūsia prie to, ką išdidžiai vadina „didžiausiu moksliniu programinės įrangos projektu Vokietijoje“. Iš Bonos jie jau gavo tuometinius 65 mln. markių, dar 31 mln. skyrė pramonė. Mokslininkų tikslas - mašina, kuri suprastų šnekamąją vokiečių ar japonų kalbą ir teisingai verstų į anglų kalbą. Nors „Verbmobil“ iki to dar toli, jo kūrėjams jau pavyko kitiems trejiems metams gauti dar 50 mln. markių iš mokslo ministerijos. „Verbmobil“ tėvų sėkmės receptas - kuklumas. Užuot į kompiuterį prikimšę šimtus tūkstančių vokiečių kalbos žodžių, jie pasitenkino 2500.

Užuot vienu metu bandę jėgas su laikraščių komentarais, valgių receptais ir mokslo straipsniais, jie apsiribojo maža sritimi - susitikimų terminų derinimu. Tik dėl tokio saikingumo jiems pavyko tai, ties kuo vis suklumpa kiti dirbtinio proto tyrinėtojai.

Be to, „Verbmobil“, kitaip negu įprasti kalbantys kompiuteriai, remiasi tam tikromis bendrosiomis žiniomis, kurios palengvina orientaciją. Kadangi programuotojai į mašiną įvedė įvairiapusės informacijos apie pasaulį, ji ne tik gali išversti, naudodamasi žodžių atsargomis ir gramatikos taisyklėmis, bet ir moka suteikti prasmę. Tradicinės vertimo sistemos gali tik spėlioti, ar sakinyje „Susitiksime pilyje“ žodį „pilis“ (vok. - „schloss“ - 1. pilis, 2. spyna, užraktas) geriau versti „castle“, ar „lock“. O „Verbmobil“ moka padaryti teisingas išvadas: „mes, kaip užfiksuota atmintyje, paprastai žymi žmones, o tai nemažo dydžio gyvos būtybės. Taigi „schloss“ gali būti tik reikiamo dydžio pastatas, kuriame jos tilptų.

Ankstyvuoju dirbtinio proto kūrimo periodu mokslininkai neįvertino žinių žmogaus galvoje nepaprasto sudėtingumo. Kaip 1957 m. pranašavo Alenas Niuelas, vienas dirbtinio proto tėvų, po dešimties metų kompiuteris galvos kaip žmogus ir mokės kalbėti. Praėjus keturiems dešimtmečiams po šios prognozės, vis dar nėra lygaus žmogaus ir mašinos dialogo, nebent mokslo fantastikos kūrėjų vaizduotėje.

Tiesa, daugelis vertėjų dirbdami jau pasitelkia kompiuterių programas, kai kurie gydytojai ir advokatai diktuoja kompiuteriui. Tokios programos kaip „WebTranslator“ į vartotojo kalbą verčia tegu ir darkytai pasaulinio kompiuterių tinklo puslapius. Daugelis rinkoje esančių programų jau aprūpintos pagalbinėmis gramatikomis ir žodynais, kad galėtų išvengti kalbos pinklių. Tačiau dažnai kompiuteriai „išspjauna“ tik darkytas teksto pabiras, makalynę, kurią V.Valsteris sieja su žmonijos sukauptų žinių trūkumu. „Tos sistemos vystomos į plotį, o mes „gręžiame gilyn“, - sako mokslininkas. Tik dėl šių užprogramuotų žinių „Verbmobil“ „prieš viešbutį“ teisingai verčia „in front of the hotel“, bet „prieš pasitarimą“ - „before the conference“, ir pastebi, kad „vasario 31 d.“ tikriausiai yra klaida.

Mokslininkai toli pažengė kalbos analizės srityje: akustinis signalas išskaidomas į milisekundžių ilgio gabalus ir lyginamas su atmintyje esančiais pavyzdžiais. Su kiekvienu nauju kalbėtoju vertimo sistema pažįsta naują tartį ir mokosi suprasti. Dabar prasideda antroji projekto fazė: Sarbriukeno mokslininkai nori programos žodyną išplėsti iki 10 000 žodžių. „Verbmobil“ laukia naujos temos, pvz., bilietus užsisakyti.

Į elektroninį pašnekovą įdėtos lėšos grįžta jau dabar. Projekte dalyvaujančios firmos pritaiko patobulintą vertimo sistemos sugebėjimą suprasti kalbą. „Daimler“ radijo telefonas klauso taisyklingai ištartų nurodymų; automobilio radijas greitai reaguoja į energingą komandą („garsiau”), „Philips“ medikams sukūrė pataisą, kuris tiksliai užrašo padiktuotą diagnozę. Netrukus rinkoje turi pasirodyti panašus prietaisas teisininkams. „Verbmobil“ kalbos programą V.Valsteris nori padaryti prieinamą plačiajai publikai. Ateityje bus įmanoma iškviesti programą iš pasirinkto serverio ir telefonu susitarti su japonais ar anglais dėl susitikimo terminų. Tačiau, mokslininko manymu, geriausia rinka pagalbiniam vertėjui - „teta Klara“, kuri „nuvyksta į Maljorką, nemoka ispanų kalbos ir nori pasiskųsti viešbutyje“. Panašiai įsivaizduoja ir V.Valsterio bendradarbis Reinhardas Kargeris: gal bus įmanoma Graikijoje įvykus avarijai, padedant „Verbmobil“, susikalbėti su įtūžusiu graiku?

V.Valsteris numoja ranka: „Būtų nerimta tvirtinti, kad artimiausioje ateityje kompiuteris galės versti pokalbį bet kokia tema.“ Kompiuteris visiškai nesupranta pykčio priepuolius ar meilės kuždesių, formuluojamų daugiau nei dviprasmiškai. „Jausmų srityje, - sako V.Valsteris, - mes dar bejėgiai.“

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"