respublika.lt

Šalies veidas: iš kur atsirado vėliavos?

2018 rugsėjo mėn. 06 d. 07:31:11
Milda KUNSKAITĖ

Vėliava - tai taisyklingos, paprastai stačiakampio formos (būna ir išimčių, pavyzdžiui, Šveicarijos ir Vatikano vėliavos yra kvadratinės, o Nepalo - du susilieję trikampiai), įvairių spalvų audinio gabalas, naudojamas kaip simbolis - valstybių, organizacijų, miestų.

 

Kilmė

Vėliavų istorija skaičiuojama tūkstantmečiais. Pavyzdžiui, Irano Šachdado mieste buvo rasta bronzinė vėliava, pagaminta 3 tūkst. pr.m.e. Kvadratinėje plokštėje vaizduojama lietaus deivė ir drėkinimo metodas, tuo istorijos laikotarpiu paplitęs Šachdado apylinkėse. O seniausia iki šiol naudojama valstybės vėliava - Danijos. Manoma, kad ji buvo sukurta XII a. pradžioje (kai kurie istorikai tvirtina, kad vėliava oficialia valstybine tapo tik XV a.). Vėliavų prototipais priimta laikyti pulkų vėliavas, kurias naudojo Romos legionieriai kautynių laukuose. Vėliavos buvo karinės arba skirtos ceremonijoms, bet nebuvo visos šalies ar tautos simbolis. Pirmosios lengvos vėliavos iš šilko (vietoj sunkių ir tankių karinėms vėliavoms naudotų audinių) buvo pradėtos siūti Kinijoje. Būtent iš Kinijos tokie audiniai pateko į Indiją, Persiją, Mongoliją, o iš ten ir į Romos imperiją.

Šiandien vėliavas tyrinėja mokslas, vadinamas veksilologija. Išvertus iš lotynų kalbos, vexillum reiškia vėliavą. Veksilumas - tam tikra vėliavos rūšis, naudota senovės Romos legionų. Šios mokslo šakos pavadinimą 1958 m. pasiūlė amerikietis istorikas ir politologas Vitnis Smitas (Whitney Smith). Vėliavos skirstomos į kelis tipus: civilinės, karinės ir valstybinės. Iki atsirandant veksilologijai, vėliavas tyrinėjo heraldika, t.y. mokslas, aprašinėjantis herbus - jų istoriją, simboliką ir prasmes.

„Niekieno“ vėliavos

Yra vėliavų, kurios neatstovauja šaliai, atskiram regionui ar prekybos kompanijai. Visi jas matė vaikystėje, žiūrėdami filmus apie piratus. Kalbame apie juodą ir baltą vėliavas.

Juoda vėliava - anarchijos simbolis. Pirmą kartą politinei grupuotei apibūdinti ji buvo panaudota 1831 m. Prancūzijoje: ją iškėlė sukilę prieš nedarbą žemkasiai, ant vėliavos matyti užrašas „Darbas arba mirtis“. Vėliau, jau XX a. Ukrainos anarchistai, vadovaujami Nestoro Machno, 1917-1921 m. taip pat išeidavo maištauti su juoda vėliava. Žmogaus kaukolė juodame fone - visiems žinoma piratų vėliava. Ji vadinasi „Linksmasis Rodžeris“. Pirmą kartą tokia vėliava buvo iškelta Ilgojo Beno - Henrio Everio - laive jau XVII a. Kaukolė buvo vaizduojama profiliu virš sukryžiuotų kaulų. Taip pat būta variantų su skeletu, laikančiu ietį virš raudonos širdies, rankomis su kardais, taurelėmis, smėlio laikrodžiais. Logiškas klausimas: kodėl būtent Rodžeris? Prancūzų flibustjerai puldami iškeldavo ryškiai raudoną vėliavą, kuri vadinosi Joyeux Rouge, pažodžiui „linksma raudona“. Anglai tiesiog perėmė prancūzišką žodį rouge ir pakeitė jį į Rodžerį. Yra dar viena versija, pagal kurią senojoje anglų kalboje yra žodis rogue, kuris reiškia „valkata, apgavikas, šelmis“. Neišsilavinę jūreiviai pradėjo šį žodį tarti kaip Roger, iš čia ir pavadinimas.

Yra ir balta vėliava. Istoriniais duomenimis, balta vėliava kaip kapituliacijos simbolis pirmą kartą buvo iškelta Senovės Kinijos Hanų dinastijos laikais - 206 m. pr.m.e. Vėliau, Romos imperijos laikais, baltą vėliavą aprašė istorikas Kornelijus Tacitas savo veikale „Istorija“. Mat baltos vėliavos nebuvo galima supainioti su kariaujančių šalių karinėmis vėliavomis, todėl kapituliacijai buvo nutarta naudoti būtent nedažytą audeklą.

Oficialiai baltą vėliavą kaip pralaimėjimo mūšyje simbolį patvirtino Hagos konferencijos 1899 ir 1907 m., nes nė vienos šalies valstybinė vėliava nėra visiškai balta.

Ne pernelyg seniai buvo sukurta vėliava, kuri apskritai nėra susijusi su mūsų planeta - tai Marso vėliava. Trispalvė, susidedanti iš vertikalių raudonos, žalios ir mėlynos juostų, nors ir neturi juridinės galios, buvo teigiamai įvertinta „Marso draugijos“ - nekomercinės organizacijos, įsteigtos 1998 m., kurios veikla yra skirta Raudonosios planetos įsisavinimui. Raudona spalva reiškia Marsą šiandien - teritoriją be gyvybės, negyvą dirvą. Žalia - pirmąjį teraformavimo etapą - derlingo dirvožemio kūrimą. Mėlyna - oro erdvę, tinkamą žmogui kvėpuoti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BALSAVO: penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Izraelio įvykdytą Golano aukštumų okupaciją.
  • ŽUVO: nepaisant paskelbtų paliaubų, Saudo Arabijos vadovaujamas sunitų valstybių aljansas penktadienį surengė oro smūgius Jemeno Hudaidos uostamiestyje; jį kontroliuojantys šiitų husių sukilėliai pranešė, kad per juos bei panašias atakas ketvirtadienį žuvo mažiausiai dešimt civilių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -4   +2 C

 

   -1  +5 C

  +3   +6 C

   +3  +7 C

 

   +4  +6 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   3-5 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis