respublika.lt

2018 birželio 20, trečiadienis

R.Maskoliūnas: ateityje bus sunku suprasti, kas yra žmogusnuotraukos (3)

2017 lapkričio mėn. 07 d. 09:53:42
Eglė JUOZĖNAITĖ

Kino kritikas, LRT televizijos produkcijos įsigijimo ir adaptavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas „TV publikai“ papasakojo, kokią ateitį mums pranašauja mokslinės fantastikos filmai.

 

- Kokios temos šiandien labiausiai rūpi mokslinės fantastikos kino filmų, serialų kūrėjams?

- XXI amžiaus kūrėjams labiausiai rūpi tai, kas gali atnešti didžiausią pelną. Taigi, kino komiksai. Naujausias iš jų - Luko Besono (Luc Besson) filmas „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ arba pagal manga komiksą sukurtas futuristinis trileris „Dvasia šarvuose“. Taip pat paaugliams skirtos antiutopijos: „Bado žaidynės“, „Insurgentė“, „Divergentė“, jau nekalbant apie įvairius supermenų, betmenų ir kitokių ant-menų derinius. Populiarios ir istorijos apie Žemę puolančius ateivius. Jas galima pamatyti filmuose „Užmirštieji“, „Ties riba į rytojų“, „Laivų mūšis“. Kaip žinoma, toliau sėkmingai improvizuojama „kosminės operos“ tema „Žvaigždžių karų“ cikle, kuris vis labiau šakojasi į įvairias papildomas istorijas. Iš užmaršties prikeliami dinozaurai („Juros periodo pasaulis“). Bet tai pramoginė kino atšaka, kur mokslinė fantastika dažnai tėra priedanga ar siužeto figos lapelis.

Neblogai sekasi ir pasirinkusiems kosmoso užkariavimo temą. Didelio populiarumo sulaukė Ridlio Skoto (Ridley Scott) „Marsietis“, palankiai įvertintas Morteno Tildumo (Morten Tyldum) filmas „Pakeleiviai“. Taip pat verta paminėti ne tokį žinomą, bet įtaigų 2013 m. trilerį „Europa“ ir, aišku, Kristoferio Nolano (Christopher Nolan) epą „Tarp žvaigždžių“.

Kur kas rimtesnė tema: apokalipsė, ekologinė, branduolinė ar socialinė katastrofa, verčianti likusius visuomenės narius kovoti dėl išlikimo. Šios temos pastaruoju metu dažniausiai sutinkamos TV serialuose ir literatūroje. Iš kino filmų šia tema rekomenduočiau 2009 m. postapokaliptinę dramą „Kelias“ ir filmą „Sniego traukinys“.

- Kokius galimus žmonių tarpusavio santykių pasikeitimus mato mokslinės fantastikos kino kūrėjai? Kokie scenarijai gali išsipildyti arba jau išsipildė?

- Vienas iš labiausiai įtikinamų scenarijų - žmonijos išsiskaidymas į kelis porūšius, kelias skirtingas kartas. Apie tai rašė Herbertas Džordžas Velsas (Herbert George Wells) daugiau kaip prieš šimtą metų romane „Laiko mašina“. Ta grėsmė nedingo, o net dar labiau sustiprėjo. Pavyzdžiui, naudodami genų redagavimo metodus, implantų medicinos laimėjimus, galintys sau leisti tokius patobulinimus turtingieji vis labiau atsiskirs nuo likusiųjų. Didėjant pajamų nelygybei ir elitui koncentruojant savo turtus, jau dabar galima matyti besiformuojančias uždaras bendruomenes, ypač JAV ar Europoje.

Kai pagrindinis resursas tampa informacija, ją valdantys vis labiau turtingėja. Ir tokioms kompanijoms pakanka kur kas mažiau darbuotojų nei XX a. megakorporacijoms. Apie tokią visuomenę ir jos evoliuciją savo romanuose rašė vienas akyliausių socialinės fantastikos atstovų, ironiškas visuomenės procesų kritikas britas Džeimsas Grahamas Balardas (James Graham Ballard) kūriniuose „Super Kanai“, „Kokaino naktys“, „Teateinie tavo karalystė“. Pagal vieną iš jo romanų 2015 m. sukurtas satyrinis filmas „Aukšta klasė“ („High-Rise“).

Keistas, bet įtaigus ir netgi šiurpokas filmas apie laukiančią ateitį, kai žmonės bus priversti per keliasdešimt dienų susirasti gyvenimo partnerį, pasakojamas graikų režisieriaus Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos) distopinėje komedijoje „Omaras“ („Lobster“). Pasaulio turtingieji vis daugiau investuoja į senėjimo stabdymo technologijas. Pavyzdžiui, „Google“ įkūrė specialų mokslinį padalinį „Calico“, kuriam vadovauja inovatorius Rėjus Kurzveilas (Ray Kurzweil), itin propaguojantis transhumanizmo ideologiją ir pats visokiais būdais besistengiantis lėčiau senti. Kaip gali atrodyti ateities medicinos paslaugos elitui, neblogai pademonstruota filme „Eliziejus“.

- Kas blogiausio gali nutikti žmonijai, kokias didžiausias grėsmes mato fantastinio kino kūrėjai?

- Nepaisant sparčios technologijų pažangos, rašytojai fantastai ir režisieriai į ateitį žvelgia gan pesimistiškai. Viena vertus, dėl to, kad pasaulyje apstu problemų: migrantų antplūdis, islamistų siautėjimas, „fake news“ įsigalėjimas, ekologinės problemos, klimato pokyčiai, branduolinis Šiaurės Korėjos šantažas. Kita vertus, rašyti apie harmoningą visuomenę neįdomu - meno kūriniui būtinas konfliktas, drama. Šias tendencijas puikiai atspindi antiutopinis serialas „Kambarinės istorija“ („The Handmaid‘s Tale“), pelnęs aštuonis „Emmy“ apdovanojimus. Tema apie moterų laisvės ribojimą ir totalitarinę visuomenę stebėtinai sutampa su kai kuriomis ryškėjančiomis realaus pasaulio tendencijomis. Iš vertų dėmesio kino naujienų išskirčiau šių metų futuristinę dramą „Ratas“, piešiančią ateitį, paremtą globaliu visuomenės narių stebėjimu. Akivaizdu, kad geruoju tai nesibaigs.

- Kaip keičiantis aplinkai, didėjant technologijų įtakai gali pasikeisti žmonių psichologija, o gal ji išlieka tokia pat?

- Dirbtinio intelekto tema pastaruoju metu domina ne tik politikus ar verslininkus, bet ir kino kūrėjus. Kai kurie mokslininkai, tokie kaip Stivenas Hokingas (Stephen Hawking), perspėja apie galimas grėsmes. Pavyzdžiui, 2016 m. metais JAV Baltieji rūmai parengė Nacionalinį dirbtinio intelekto tyrimų ir vystymo strateginį planą. Bene įtaigiausiai apie dirbtinio intelekto įtaką visuomenei, mūsų santykiams kalbama filmuose „Ji“ ir „Ex Machina“. Apskritai, medicinos ir IT pažanga mums sukels itin daug rūpesčių.

Apie juos jau dabar signalizuoja tokie autoriai kaip R.Skotas (Ridley Scott), 1982 m. sukūręs filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“). Jo herojai - dirbtiniai žmonės, vadinami replikantais, mėgina išsiderėti daugiau laiko, kartu iškeldami egzistencinį klausimą - kas yra žmogus, kaip mes apibūdiname žmogiškumą? Apie tai kalbama ir naujausiame filme „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ („Blade Runner 2049“).

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • Jonas 2017 lapkričio mėn. 09 d. 11:39:34

    Ne mokslo populiarinimo filmai, kuriuose yra gausių nerealių
    technologijų, o dirbtinio intelekto kūrėjai mokslininkai galiausiai
    pakeis šiuolaikinį žmogų.

  • Štai tokia ateitis.Goglinam čia: 2017 lapkričio mėn. 07 d. 21:45:26

    Danija: „Nėščia moteris“ – transfobiška sąvoka, nes vyrai irgi
    gali „lauktis“

  • Kodėl ateityje? 2017 lapkričio mėn. 07 d. 16:41:52

    juk ir dabar,kai pasižiūri į amerikoną-nesuprasi kas per gyvis

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIGRACIJA: Vengrija stiprins prieš imigraciją nukreiptas priemones, nustatydama 25 proc. dydžio specialų mokestį migraciją remiančioms pagalbos organizacijoms; Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė yra viena iš priešiškiausiai prieš imigraciją nusistačiusių vyriausybių Europoje.
  • BEISBOLAS: stipriausios pasaulyje JAV beisbolo lygos „Pittsburgh Pirates“ klubas dar kartą lietuvį Dovydą Neverauską išsiuntė į dublerių ekipą „Indianapolis Indians“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuva patirtų didelių nuostolių, jei užsidarytų „Achema“?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +12  +15 C

 

   +11  +14 C

  +19   +25 C

   +23  +29 C

 

   +17   +20 C

    8-13 m/s

   2-6 m/s

 

     2-5 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis