Požeminis stebuklas: Gigantiška kinų imperatoriaus kapavietėnuotraukos

2011 liepos mėn. 29 d. 10:46:27 Perskaitė 6224

Šį požeminį statinį - didžiulę kinų imperatoriaus požeminę kapavietę - tyrinėtojai dažnai vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu. Nekropolis pribloškia mastais: jį imperatoriui Čin Ši Huangui 34 metus statė 700 tūkst. darbininkų. Gigantiški požeminiai rūmai, kuriuos saugojo maždaug 8000 molinių karių armija, užima net 56 kvadratinių kilometrų plotą...

Lišanio kalno papėdėje, Šensi provincijoje, stūkso žole apaugęs milžiniškas pilkapis, kuris jau seniai traukia tiek keleivių, tiek mokslininkų akį. Tačiau archeologija vis nesiryžo pradėti tokio galingo komplekso tyrimo, kol sykį, 1974 m., kasdami šulinį valstiečiai surado molinių karių figūrų likučių. Tyrinėtojams teko imtis darbo. Atradimas buvo pribloškiantis: po žeme senovės kinų imperatoriaus miegą saugojo milžiniška kariuomenė - net 8000 molinių ginkluotų vyrų, maždaug tiek pat terakotinių žirgų, daugiau nei šimtas medinių kovos vežimų, per keturiasdešimt tūkstančių bronzinių ginklų. Tai vienintelė pasaulyje požeminė kariuomenė...

Čin Ši Huango kapo perimetras - maždaug šeši kilometrai, o plotas - net 56 kv.km! Kapavietė primena piramidę - tačiau ne sukrautą iš akmenų, o suplūktą iš žemės. Didžiuliuose požeminiuose rūmuose ant grindų atkurtas reljefiškas Kinijos imperijos modelis: miestai, upės, kalvos. Virš imperatoriaus sosto įrengtas brangakmeniais nusagstytas dangus.

Maždaug pusantro kilometro atstumu aplink imperatoriaus kapą iškasti trys grioviai, kuriuose ir stovėjo  garsioji molinė armija. Pirmas griovys buvo pats didžiausias, jame sutilpo per šešis tūkstančius karių ir jų žirgų, antrasis - mažesnis, su tūkstančiu terakotinių sargybinių, ir trečias - pats siauriausias, tik su 68 kariais. Tyrinėtojų manymu, pirmieji du grioviai simbolizuoja asmeninę Čin Ši Huango gvardiją, trečiasis - kariuomenės vadovybę.

Dar glūdi daugybė brangenybių

Molinė imperatoriaus armija atkartoja to meto Kinijos kariuomenės išsidėstymą. Pirmose jos gretose stovi lankininkai kovine apranga. Kiekvieno jų rankose - lankas, už nugarų - strėlinės su strėlėmis. Už lankininkų išsirikiavę šarvuoti pėstininkai, raiteliai, karo vežimai...

Kiekvieno kario veidas, šukuosena, laikysena visiškai skirtingi. Jų ūgis - nuo 1,78 iki 1,97 metro, svoris - nuo 110 iki 300 kilogramų. Kruopščiai atkurtos smulkiausios detalės - nuo mažiausio plaukelio iki drabužių raištelio ar batų siūlės. Išdegtas iš molio figūras jų kūrėjai nudažė įvairiausiomis spalvomis, tačiau dažai, du tūkstantmečius veikiami drėgmės, beveik neišliko.

Ne visos figūros dar išvydo dienos šviesą - į paviršių iškelta kiek daugiau nei 500 karių, 100 žirgų statulų ir 18 vežimų. Kita daugiatūkstantinė imperatoriaus armija dar laukia savo valandos, nors kapavietės tyrinėjimai jau tęsiasi ilgiau, nei ji buvo statoma...

Be nuostabaus meno kūrinio - molinės armijos - valdovą į aną pasaulį lydėjo ir jo šeimos brangenybės, auksas, sidabras. Kapavietėje archeologai aptiko per 500 rūsių, kuriuose ilsėjosi tiek imperatoriaus gėrybės, tiek kartu su juo amžinojo poilsio atgulę tarnai. Aptikta ir mauzoliejaus statytojų palaikų - iš viso maždaug penkiasdešimties žmonių kaulų.

Pirmasis kinų imperatorius

Kas gi buvo tas žmogus, kurio amžinąjį miegą saugojo tokia galinga armija? Imperatorius Čin Ši Huangas. Kinijoje jis suvaidino tokį patį vaidmenį kaip Lietuvoje  Mindaugas, o gal net ir didesnį. Jis ne tik suvienijo septynias susiskaldžiusias provincijas į Kinijos valstybę, bet ir įvedė savo sukurtoje imperijoje bendrą raštą, matų ir svorių sistemą, teisę.

Tikrasis valdovo vardas buvo In Čženas (Čžen - pirmasis mėnuo kinų kalendoriuje, būtent šį mėnesį ir gimė jaunasis karalaitis), Čin Ši Huangu jis pasivadino vėliau. Būdamas trylikos metų, In Čženas paveldėjo vienos iš stipriausių Kinijos provincijų, Čino, sostą. Kurį laiką, kol In Čženas buvo nepilnametis, valstybės reikalus tvarkė kancleris Liu Buvei, kuris, pasak kai kurių legendų, buvo tikrasis In Čženo tėvas. 238 m. pr. Kr., sulaukęs dvidešimt dvejų, valdžios vairą į savo rankas paėmė jaunasis valdovas.

Per penkiolika metų In Čženo kariuomenė vieną po kitos užėmė kitas Kinijos provincijas - Chanį, Vejų, Ču, Janį, Čžao ir Ci. Taip pirmą kartą buvo sukurta vieninga Kinijos valstybė. 221 m. pr. Kr. In Čženas pasivadino Čin Ši Huangu, kas reiškia „pirmasis Čino imperatorius“.

Griežtai tikrino valdininkus


Imperatorius Čin Ši Huangas paliko dar vieną didžiulį pėdsaką - jo įsakymu buvo pradėta statyti Didžioji kinų siena, skirta apsaugoti Kinijos žemes nuo klajoklių puldinėjimų.

Kinijoje Čin Ši Huangas pagarsėjo ir tuo, kad dažnai keliaudavo po savo šalies miestus tikrindamas, kaip veikia valdininkija, ir norėdamas parodyti, kad Činų valdžia yra visur. Tačiau tokiose išvykose imperatorius tapdavo tikru masalu žudikams. Po kelių nepavykusių pasikėsinimų į jo gyvybę, Čin Ši Huangas įgavo paranojišką baimę: jis bijojo pernelyg ilgai likti vienoje vietoje ir kas naktį miegodavo vis kitame kambaryje. Be to, jis pasisamdė kelis „dublerius“, siekdamas supainioti žudikus.

Būdamas vienu galingiausių pasaulio valdovų, Čin Ši Huangas norėjo dar daugiau - jis svajojo apie nemirtingumą. Jo ieškodamas imperatorius aplankė Žifu salą, kurioje, kinų tikėjimu, stūksojo Nemirtingumo kalnas. Čia nieko nepešęs, jis liepė pastatyti laivų flotilę ir išsiuntė savo patikėtinį Ksu Fu, lydimą šimtų vyrų ir moterų, ieškoti amžinojo gyvenimo eliksyro. Išsiųstieji nesugrįžo - matyt, pabijojo imperatoriaus pykčio, kuris būtų užgriuvęs juos, grįžusius be stebuklingojo vaisto. Legendoje sakoma, kad jie apsigyveno vienoje iš Japonijos salų.

Nusinuodijo nemirtingumo eliksyru


Jei nebūtų pavykę pasiekti nemirtingumo, jis norėjo bent jau likti įamžintas po mirties. Tuo jis pradėjo rūpintis vos atėjęs į valdžią gimtojoje Čino provincijoje, būdamas trylikametis berniukas. Jo įsakymu pradėta statyti kapavietė, už kurią didesnės ir prabangesnės pasaulyje nebuvo. Ją statė maždaug 720 tūkstančių žmonių 38 metus - net praėjus keleriems metams po Čin Ši Huango mirties.

210 m. pr. Kr. imperatorius mirė ir atgulė į savo didingąjį kapą. Likimo ironija - būtent nemirtingumo paieškos pražudė didįjį valdovą... Pasakojama, kad Čin Ši Huangas mirė išgėręs gyvsidabrio piliulių, kurias jo rūmų gydytojai rekomendavo valdovui kaip nemirtingumo eliksyrą.

Nuo Čin Ši Huango mirties iki pat XX a. jo mauzoliejus išliko neiškasinėtas kapų plėšikų (nors dalį jo ir nusiaubė gaisras). Šaltiniuose rašoma, kad kapavietėje neprašytiems svečiams buvo paspęsta gausybė žabangų - kad ir netikėtai pasipilanti arbaleto strėlių liūtis. Nors Čin Ši Huango sukurtoji imperija žlugo praėjus vos trejiems metams po jo mirties, pats imperatorius sau iš tiesų užsitikrino amžiną šlovę. Molinė Čin Ši Huango armija neretai vadinama didžiausiu XX a. archeologiniu atradimu. 1987-aisiais UNESCO kapavietę įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net