respublika.lt

Povandeninis tiltas – kūlgrindanuotraukos (63)

2009 birželio mėn. 23 d. 09:36:36
Dr. doc. Vytautas Viršilas, Kultūros vertybių departamento ekspertas

Dažnas letuvis, išgirdęs žemaitišką žodį kūlgrindą (žemaitiškai kūlis – akmuo), įsivaizduoja slaptą, nematomą grindinį po vandeniu, kuriuo galima išsigelbėti, jei kryžiuočiai apgultų pilį. Galbūt taip, o gal ir ne, nes faktų neužrašyta, tėra tik padavimai ir legendos.

Kūlgrindos ir medgrindos yra seniausiųjų Lietuvos kelių liekanos – mūsų kultūros paveldas. Kūlgrindos per upes, ežerus, pelkes buvo vadinamos tiltais. Oficialiai toks terminas buvo naudotas iki XVIII a. Kūlgrindos ir medgrindos kaip kultūros vertybės dar mažai ištyrinėtos archeologų, istorikų, inžinierių. Turistų lankoma tik viena Burbiškių – Reistrų kūlgrinda, esanti Varnių regioniniame parke.

Archeologai apie kūlgrindas

Pirmoji aprašyta Lietuvos kūlgrinda yra Šilalės rajone, Linkuvos seniūnijoje, pelkėje tarp Lūkšto ir Paršežerio ežerų. Vadinama ji Sietuvos arba Burbiškių – Reistrų kūlgrinda. 1899 m. Sietuvos kūlgrindą aprašė rusų archeologas F. Pokrovskis, tyrinėjęs žemaičių piliakalnius. Seni žmonės pasakoję, kad tai švedų kelias per Sietuvos upelį, kuris jungia Paršežerio ir Lūkšto ežerus. Ši kūlgrinda esanti plati, sudėta iš didelių, plokščių kaip stalas akmenų. Galėjai pravažiuoti su keturkinke, bet, neduok Dieve, nukryptum į šoną, tai prasmegtum į didelį gylį. Nestokoję fantazijos seni žmonės pasakojo, kad švedai akmenis vežę žiemą ir krovę ant ledo kartu su cementu.

1903 m. čia keliavo žemaičių senovės tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis, pats vežimu pervažiavęs Sietuvą. Giliausioje vietoje vanduo siekęs arkliui šonus. Kšivickis buvo gavęs vadovą, kuris išvedęs vingiuotu pelkių taku.

Tarpukario Lietuvoje apie 1936 m. Jonas Puzinas nufotografavo pagrindinę kūlgrindos dalį per Sietuvos upelį.

Apie 1960 m. Antanas Poška užpildė archeologinio paminklo pasą Sietuvos kūlgrindai.

1972 m. Sietuvos kūlgrinda paimta į archeologinių paminklų sąrašą (AR 1046).

Šiuo metu Burbiškių–Reistrų kūlgrindą sudaro 3 ruožai. Pirmasis, 250 m. ilgio, eina per patį Sietuvos upelį. Jo plotis apie  8 m., o pačiame upelyje siekia 20 m. Antroji atkarpa turi 180 m. ilgio ir 3–4 m. pločio. Trečioji atkarpa turi 150 m. ilgio ir 3–4 m. pločio. Visos trys atkarpos išsirikiuoja beveik į vieną liniją, todėl manoma, kad jos yra vieno kelio liekanos.

Varnių regioninis parkas, kuriam priklauso Burbiškių – Reistrų kūlgrinda, pažymėjo atskirus ruožus lentelėmis. Tai patogu turistams, kurių čia nemažai lankosi. Jiems specialiai padarytas švarus tvenkinėlis, skirtas nusiprausti pabraidžius po dumbliną kūlgrindą.

Pagrindinė kūlgrindos dalis per Sietuvos upelį yra įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Savo laiške Kultūros vertybių departamentui Varnių regioninio parko direkcija prašė įtraukti į registrą ir kitas dvi atkarpas. Direkcija mato tokius pavojus: galima privatizacija, galimi nusausinimo darbai, akmenų ir ąžuolinių polių pašalinimas iš jų vietų, galimų archeologinių radinių pasisavinimas.

Medgrindos ir kūlgrindos

Kai kelias sutinka kliūtį, pelkę ar upę, tai tam ruožui reikalingas sutvirtinimas.

Jei į pelkę klojami rąstai – tai medgrinda. Jei upės brąsta ir pakraščiai išgrindžiami akmenimis – tai kūlgrinda. Tokios kūlgrindos senovėje buvo vadinamos tiltais. Vietų, kur būta kūlgrindų, medgrindų ar net žemgrindų, Lietuvoje yra apie 70. Daugiausia kūlgrindų yra Žemaitijoje. Per pelkes ėjo 44 % visų grindinių, per ežerus ar pelkėtas jų pakrantes 8 %, per upelius ir jų pakrantes 7 %. Daug grindinių randama sausose vietose, kur anksčiau būta pelkės.

Daugiausia kūlgrindų yra prie piliakalnių ir alkakalnių. Šie keliai galėjo būti ir slapti, kad priešai nerastų priėjimų prie pilių ir šventų vietų. Kitos kūlgrindos tarnavo susisiekimui tarp pilių įgulų, tarp kaimų arba yra didesnių vieškelių išlikusios dalys, pvz. teigiama, kad Sietyno kūlgrinda yra Kaltinėnų – Tverų kelio dalis.

Konstrukcija

Kūlgrindos viršutinė dalis grindžiama iš vienodų, 10 – 20 cm. skersmens akmenų. Jei pelkė labai klampi, šiam grindiniui reikėjo daryti pagrindą. Tai galėjo būti 50–80 cm. lauko akmenų sluoksnis (Karūžiškės km., Šilalės raj.), arba į pelkę sumesti kelmai, šakos ir rąstigaliai (Obelių km., Ukmergės raj.), arba sudėtingesnė konstrukcija iš medinių rąstelių, smėlio sluoksnio ir iš šonų sukaltais mediniais poliais (Daugų km., Alytaus raj.).

Medgrindų konstrukcija paaiškėjo po kasinėjimų Kernavėje. Grindinys padarytas iš 10–12 cm. rąstelių, kurių važiuojamoji dalis padaryta lygi. Medgrindos plotis  2,4 m. Prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių raj.) grindinys padarytas iš rąstų, kad neiškiltų prislėgtas akmenimis. Kai kada rąstų grindiniai būdavo apipilami žemėmis su akmenimis, taip gaudavosi žemgrindos.

Kūlgrindų pločiai buvo labai įvairūs, nuo 0,6 m. iki 20 m. 19 % kūlgrindų plotis 0,6-1,5 m. Jos skirtos eiti pėsčiomis arba joti. Nuo 2 m. iki 3 m. kūlgrindų yra 44 %. Jomis galima važiuoti vežimu. 4–6 m. pločio kūlgrindų yra 37 %. Šiose kūlgrindose jau gali prasilenkti du vežimai.

Kūlgrindų ilgiai priklauso nuo kliūties didumo. Per mažus upelius užteko 3–4 m. ilgio kūlgrindų, per didesnius 30–50 m. Per pelkes grindinių ilgiai siekdavo 200–300 m., o medgrindos būdavo iki 2 km. ilgio.

Amžius

Kūlgrindų amžių archeologai bando nustatyti pagal radinius ant kūlgrindos ar šalia jos. Archeologas Zenonas Baubonis 1984 m. Sietyno kūlgrindoje rado geležinį įmovinį ietgalį, tad teigia, kad kūlgrinda menanti kryžiuočių laikus. Archeologai mano, kad prūsų žemėse kūgrindos atsirado pirmaisiais šios eros amžiais, o Žemaitijoje kiek vėliau. Kernavės medgrinda datuojama IV–VII mūsų eros amžiumi. Žemaitijoje randami įmoviniai ietgaliai datuojami VII–IX amžiumi. Tačiau kai kurios kūlgrindos gali būti ir žymiai jaunesnės.

Statytojai

Padavimuose sakoma, kad kūlgrindas ir medgrindas iš storų rąstų darę milžinai. Milžinų maudykla vadinama storų ąžuolinių rąstų medgrinda (Šilalės raj.). Žemaičiai mėgdavo sakyti, kad tai velnio darbas, kūlgrindos vadintos velnio tiltu, velnio keliu, velnio taku.

Kūlgrindas prie pilių ir tarp pilių grindė patys pilių gynėjai. Tačiau yra požymių, kad medgrindas ir kūlgrindas tiesė svetimos kariuomenės kaip karo žygio kelius. Švedams priskiriamos kūlgrindos Laukuvos apylinkėse. Čia jos vadinamos švedų tiltais, švedų keliu, švedų vieškeliu. Prancūzkeliu vadinama kūlgrinda prie Merkinės. Kryžiuočių kronikose dažnai minimi tiltai ar kūlgrindos Žemaitijoje, kuriuos galima panaudoti ar reikia pastatyti.

Kryžiuočiai žemaičiuose

Nugalėjęs prūsus Kryžiuočių ordinas ėmėsi žemaičių. Pagonis reikėjo apkrikštyti, o tai daryti Romos buvo leista ir su kalaviju. Be to, kryžiuočių ordinui rūpėjo susijungti su Livonijos ordinu, o tam trukdė žemaičių miškai ir pelkės.

Kai piliakalnių laužai pranešdavo, kad artėja kryžiuočiai, žemaičiai iš savo sodybų kartu su galvijais traukdavosi į miškus. Kryžiuočiai buvo žiaurūs, nors ir davę neturto, skaistybės bei paklusnumo įžadus. Namus jie sudegindavo, moteris, vaikus ir gyvulius išsivesdavo, o senius bei kūdikius nužudydavo, nes juose esanti šetono dvasia. Tokių stambesnių žygių į žemaičius istorikai priskaičiuoja iki 70. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir lietuviai suorganizavo žygių į kryžiuočių užkariautas žemes, ypač Kęstučio valdymo metu. Dainoje sakoma:

„Aš parnešiu iš Malburgo plieno kardą kietą,
Tau, sesute, šilko skarą, diržą auksu lietą“

Tokie buvo viduramžiai, plėšikavimas buvo norma.

Pagrindinis kryžiuočių kelias į Lietuvą buvo Nemunas ir jo stambesni intakai: Minija, Jūra, Dubysa, Nevėžis, Neris. Nemunu kryžiuočiai pasiekdavo Alytų ir net Gardiną. Besiruošdami žygiui kryžiuočiai siųsdavo žvalgus. Šie grįžę iš žvalgybos rašydavo ataskaitas, išlikusias Kryžiuočių bei Livonijos ordinų kronikose. Aprašymuose žvalgai nurodydavo, kokiais keliais galima pasiekti kokią pilį, kur reikia padaryti tiltus. Rąstų ar akmenų grindiniai per upes ar pelkes buvo vadinami tiltais.

Kryžiuočių žvalgų pranešimuose XIV a. pabaigoje rašoma apie Varnavės tiltą kelyje Gargždai–Varniai–Šiauliai, minimas tiltas per Kražantę Degučių–Kaltinėnų–Kražių–Kelmės vieškelyje. Be to, kalbama apie vietas, kur dar reikėtų pastatyti tiltus.

1290 m. Livonijos kronikoje minimi lietuviai, kurie „Kurše prie Talsių per upelį jie per naktį pastato tiltą“ (11901 eilutė).

Jau kariaudami su prūsais kryžiuočiai turėjo tiltų statybos patirtį. Vokiečių istorikas Komvencas sako, kad per Sorgos upę buvę pastatyti du tiltai iš medinių rąstų grindinio su poliais iš šalių. Vieno jų ilgis buvo 640 m., o kito net 1231 m.

Taigi, galime teigti, kad kryžiuočių žvalgai kruopščiai išžvalgė žemaičių kelius ir brąstas, o žygio metu jomis naudojosi arba patys statė tiltus – medgrindas. Pusiau rimtai sakant, kryžiuočiai buvo pirmieji Lietuvos kelių tyrinėtojai ir projektuotojai.

 

Pagal doc. dr. V. Viršilo straipsnį parengė "Respublika.lt"

 


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (63)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: Ketvirtadienio popietę Elektrėnų kelyje lengvasis automobilis BMW mirtinai traumavo į kelią išėjusį vyrą. Jo asmenybė kol kas nenustatyta.
  • DVYLIKTA: Insbruke (Austrija) vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) dailiojo čiuožimo varžybų „Alpen Trophy“ solisčių grupėje lietuvė Greta Morkytė užėmė 12-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Ukis 2018