respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Po mirties mokslui paaukoti savo kūną pasiryžo 149 žmonės: kas juos sieja?nuotraukos (3)

2018 rugsėjo mėn. 14 d. 12:16:48
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Medicinos studijoms Vilniaus universitete (VU) po mirties paaukoti savo kūną pasiryžo 149 žmonės.

 

Kaip interviu Eltai sakė VU Medicinos fakulteto Anatomijos katedros docentas Andrejus Suchomlinovas, tiek šiuo metu registre yra pareiškimų, parašytų nuo 1998 metų.

Ne paslaptis, kad sovietmečiu medicininiams tyrimams ir studijoms buvo naudojami neatpažinti kūnai arba palaikai, kurių nepasiimdavo artimieji. Tačiau dabartinė tvarka, nors ir apsunkinanti medicinos studijas, A. Suchomlinovo nuomone, labiau atliepia žmogaus orumą ir apsisprendimo laisvę.

„Svarbu tik, kad žmonės žinotų apie galimybę paaukoti savo kūną medicinos studijoms po mirties“, - interviu Eltai sakė medicinos mokslų daktaras.

Doc. A. Suchomlinovo koordinuojamas registras per metus pasipildo nuo 10 iki 50 sutikimų medicinos studijoms paaukoti savo kūną po mirties. 2014 ir 2015 metais sulaukta po 30-50 pareiškimų per metus, mat kaip tik tuo metu pasirodė straipsnių ir laidų šia tema, kitais metais po - 10-15.

- Ar tiek užtenka, kad studijos vyktų sklandžiai?

- Registras gal ir nėra mažas, bet per metus giminės praneša apie 1-3 pareiškėjų mirtis. Taigi tiek gauname kūnų, o pagal tai, kiek turime studentų, kasmet reikėtų iki 10 kasmet.

- Kaip viskas vyksta, kai miršta žmogus, pareiškęs valią kūną po mirties palikti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos katedrai?


- Apie pareiškimą parašiusio žmogaus mirtį mums praneša jo artimieji. Turime sudarę sutartį su laidojimo namais, tad jie mums atveža palaikus.

Gavę kūną maždaug 1-2 paras po mirties balzamuojame, injekuojame tam tikrais tirpalais ir padedame į specialią formalino ar kito balzamuojančio tirpalo pripildytą vonią. Taip kūnas laikomas apie pusę metų, kol būna visiškai paruoštas preparavimui. Tuomet iškeliamas į patalpą, kurią vadiname prozektoriumu.

Pirmo ir antro kurso studentai per preparavimo ciklą atsargiai nuima odą, paskui atskiria raumenis, tarp jų rasdami pagrindines venas, arterijas, nervus. Atvėrus vidines kūno ertmes, apžiūrimi organai.

Į prozektoriumą pasiprašo ir vyresnių kursų studentai, ypač norintys rinktis neurochirurgiją - atidarę žmogaus kaukolę nuodugniau analizuoja smegenų struktūras. Tokius smalsius studentus labai palaikome, suteikiame galimybę mokytis, kad galėtų kuo geriau gydyti pacientus.

Preparavimo ciklą studentai užbaigia per tris savaites. Tada kūnas, priklausomai nuo pareiškėjo valios, kiek metų bus naudojamas studijoms, paliekamas prozektoriume, o paskui kremuojamas arba atiduodamas giminėms.

Vilniaus universitete yra labai graži tradicija kiekvienais metais Šv. Jonų bažnyčioje aukoti šventąsias Mišias už žmones, kurie studijoms patiki savo palaikus.

Valios pareiškime jie pažymi, ar nori, kad jų vardai būtų minimi aukojant Mišias. Kai kurie nori, kai kurie - ne. Taigi mes to taip pat visada atsiklausiame.

- Kam šiuolaikinių technologijų laikas mokytis naudojant tikrą kūną?

- Studijuojant žmogaus anatomiją būsimiems medikams labai svarbu gerai žinoti žmogaus kūno sandarą. To praktiškai neįmanoma išmokti vien iš vadovėlių, atlasų ar naudojant šiuolaikines priemones - 3D vaizdus, anatominius stalus, kurie vaizduoja trimatį žmogų.

Darbas su tikru žmogaus kūnu, tikru audiniu niekuo negali būti pakeistas, nes svarbu matyti struktūras, kaip jos realiai atrodo.

Aišku, gyvo žmogaus struktūros atrodo kiek kitaip, nei po mirties, bet vis viena tai žmogaus audiniai.

Kiekvienas - skirtingas, tad dirbdamas su tikru žmogaus kūnu tu matai tikrą paveikslą, o ne tai, kas yra idealus žmogus, nupieštas atlase ar vadovėlyje.

Dėl to studijuojantiems labai svarbu turėti skirtingų žmonių pavyzdžių. Su studentais dažnai kalbame apie variacijas, tarkime, kad ta pati arterija gali atsišakoti iš vieno kamieno arba kito, ir kaip ieškoti jos pradžios. Tas pats gali būti su nervu, kuris gali skilti aukščiau arba žemiau. Skirtingi kūnai, kurie yra vienas šalia kito, labai gerai iliustruoja skirtumus tarp žmonių.

- Kaip paaukoti kūną medicinos studijoms?

Lietuvos Respublikos Žmogaus palaikų laidojimo įstatyme nurodyti du būdai. Būdamas gyvas žmogus gali pasirašyti pareiškimą, kad jo kūnas po mirties atitektų Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui arba Lietuvos sveikatos mokslų universitetui Kaune.

Žmogui mirus jo artimieji apie tai informuoja mus. Atvežtą kūną balzamuojame ir maždaug po pusės metų studentai jau gali dirbti.

- Kodėl tik po pusės metų?

- Nes balzamavimui reikia laiko. Mažiausiai kūno paruošimui studijoms prireikia trijų mėnesių, bet geriau, jei yra pusė metų.

- Kiek paruoštas kūnas gali tarnauti mokslui?

- Priklauso nuo žmogaus valios, kokį laiką jis nurodo kūno paaukojimo pareiškime. Teoriškai, tinkamai paruošti kūnai studijoms gali būti naudojami dešimtmečiais. Mes naudojame daugmaž penkerius metus.

- O po to?

- Kremuojame arba atiduodame šeimai. Tai vėlgi priklauso nuo to, kokią valią paaukodamas savo kūną mokslui pareiškia pats žmogus sutikime.

- Universitetas palaikus kremuoja savo lėšomis?

- Jei neatsiima artimieji, už palaikų kremavimą ir visa kita sumoka universitetas, giminėms nieko nereikia mokėti. Jei grąžiname palaikus artimiesiems, visos laidojimo išlaidos tenka jiems.

- Minėjote, kad yra ir kitas būdas paaukoti savo kūną mokslui. Koks?


- Pagal tą patį Žmogaus palaikų laidojimo įstatymą, mokslo labui mirusiojo kūną gali paaukoti jo pirmos eilės giminės - tėvai, vaikai arba sutuoktinis. Tačiau per dešimt metų mums pasitaikė tik vienas toks atvejis.

- Ar visada artimieji vykdo Velionio valią?


- Kai žmonės mums paskambina su mintimi, kad nori po mirties mokslui paaukoti savo kūną, pirmiausia paklausiame, ar giminės apie tai informuoti ir nėra prieš.

Pagal įstatymą svarbesnis yra žmogaus sprendimas, bet apie kūno donoro mirtį praneša būtent artimieji. Ir jeigu to sprendimo nepalaikė, sunku tikėtis, kad paskambins. Gali būti, kad net prieš mirusiojo valią palaidos.

Dar nepaminėjau, kad žmogus savo valios pareiškimą surašo pas notarą - jei turi sveikatos, pas notarą ateina pats, jei ne - mes paprašome, kad notaras jį aplankytų namuose ar ligoninėje. Notaro paslaugos taip pat yra apmokamos universiteto.

Ne visi notarai turi patirties šioje srityje, tad mes su jais kontaktuojame, nusiunčiame sutikimo pavyzdį, rekomenduojame, ką prieš pasirašant sutikimą su žmogumi reikia aptarti. Taigi tuo pačiu metu dirbame ir su žmonėmis, ir su notarais, kad galutinis rezultatas tenkintų visas puses.

- Kokie žmonės aukoja savo kūnus mokslui - medikai, tyrėjai ar nebūtinai?

- Yra labai įvairių žmonių. Moterų - apie du trečdalius. Amžiaus vidurkis - apie 67-68 metus, bet yra ir jaunų žmonių. Buvo keli atvejai, kai pareiškimus po mirties paaukoti savo kūną mokslui parašė gamtos mokslų pirmųjų kursų studentai.

Kadangi mes su kiekvienu pasirašančiu pareiškimą pabendraujame, galiu pasakyti, kad vieni jų - giliai tikintys, kiti yra ateistai. Bet visus vienija inteligencija, išsilavinimas. Nebūtinai visi labai diplomuoti, bet bendraujant akivaizdu, kad apsišvietę, apsiskaitę, kaip mes apie juos sakome - šviesūs žmonės.

- Tebemanoma, kad prozektoriumuose - neatpažinti kūnai arba mirusiųjų vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Ar tai tiesa?

- Šiuo metu tikrai ne. Tokia praktika buvo sovietmečiu - bet kuris neatpažintas lavonas, kurio niekas nepasiėmė, galėjo keliauti į medicinos fakultetą. Dalyje pasaulio šalių tokia praktika išlikusi, bet Lietuvoje to nėra beveik tris dešimtmečius.

- Tai žmogaus orumą ginantis sprendimas ar vis dėlto trukdantis mokslo pažangai?


- Nesakyčiau, kad trukdantis - sakyčiau, apsunkinantis, bet mano manymu, labai svarbu laikytis etinių reikalavimų. Lietuvoje taikomas žmogaus sutikimo modelis - geras. Tiesiog turi praeiti laiko, kol visuomenė daugiau sužinos apie galimybę, todėl mums svarbu apie tai kalbėti, skleisti informaciją kuo plačiau.

- Galima sakyti, kad žmonės nieko prieš pasitarnauti ir po mirties, bet ne visi žino apie tokią galimybę?


- Taip. Bet svarbus ir artimųjų požiūris. Man ne kartą yra tekę bendrauti su žmonėmis, kurie norėtų savo kūną po mirties palikti Medicinos fakultetui, tačiau tam nepritarė artimieji. Tokie atvejai - vienetiniai ir mes į konfliktus su giminėmis niekada nesileidžiam. Tikrai daug daugiau pavyzdžių, kai artimieji įvykdo žmogaus valią.

***

Kalbėdamas apie kūną, jėzuitas kunigas Antanas Saulaitis akcentuoja pagarbą, nes ir gyvas, ir miręs kūnas yra žmogaus buveinė.

„Visos medicinos mokyklos su žmonių palaikais elgiasi ne tik pagarbiai, bet ir su dėkingumu. Tai mes jaučiame ir Mišiose Šv. Jonų bažnyčioje apie Vėlines, kuriose skaitomi tų žmonių vardai su dėkingumu, kad jie visų labui paaukojo savo kūnus po mirties“,- sakė tėvas A. Saulaitis

Pasak jėzuito, ne tik Bažnyčia, bet ir šiaip padorūs žmonės pasisako ir už organų donorystę po mirties, nes tai teikia gyvybę, o tuo pačiu - paguodžia artimuosius. „Ypač atvejais, kai žūsta vaikas - jo organų donorystei pasiryžę tėvai jaučia, kad jis jau Dievo glėbyje, bet jo organai pasitarnauja gelbstint dar šešias gyvybes“, - sakė kun. A. Saulaitis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • MP5 2018 rugsėjo mėn. 15 d. 11:15:58

    laikui bėgant tai darysis aktualu vis daugiau žmonių, nes prie
    "lanksčių darbo santykių" vis didesnė dalis dirbančiųjų nesugebės
    atsidėti net laidotuvėms.

  • Ona Eurui+ 2018 rugsėjo mėn. 14 d. 15:34:36

    Tamsta,esate piktas,pilnas tulžies,tad jūsų kūnas aukojimui
    netiktų.Jei skaitote,tai bent jau supraskite,kad dabar studentai
    mokosi,naudodami tik pačių žmonių paaukotus kūnus.Prieš dvejus metus
    savo kūną po mirties paaukojau ir aš.Gyvenu ir nesigailiu,kad ir po
    mirties duosiu naudą.Tikrai nesu latrė ar benamė.Su jūsų, žodžių
    kilmės aiškinimu, pilnai sutinku.Sovietmečio nebuvo,buvo tarybiniai
    laikai,nuo, į lietuvių kalbą išversto žodžio tarybos.Telieka tik
    "užjausti" politikus,žurnalistus ir visus,kurie buvo lojaliais tarybų
    valdžios tarnais,bet labai greitai išvertė kailius ir "nebemoka" arba
    "nebeprisimena" savo praeities ir darko ją ir lietuvių kalbą.

  • Euras+ 2018 rugsėjo mėn. 14 d. 12:31:55

    Gauna lavonus už dyką, mėsinėja juos, o po to dar pinigus iš mūsų
    ima už ,,nemokamą mediciną"! 21a., praktikuokitės treniruokliuose, o ne
    pjaustydami latrų pragertus kūnus! kapitalizmas, valstybė tau priešas
    pasidarė. Ir nekraipykite lietuvių kalbos: nėra tokio sovietmečio, yra
    tarybiniai metai, yra KGB, ,,Dėdulė", ,,Magnolija", kgb ir kita.
    Sovietmetis - rusų kalbos žodžio ,,советы" vertimas iš anglų
    kalbos į lietuvių, žodžiu, lietuvių kalbos darkymas. Visas kitas to
    žodžio kilmės aiškinimas - makaronai piemenims 16 metų ant ausų...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASVEIKINO: Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino metinės augančio smulkiojo ir vidutinio verslo konferencijos „Gazelė 2018“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
  • STABDYS: per popiežiaus vizitą bus stabdoma dalis darbų keliuose
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018