respublika.lt

Plačių interesų muzikas Klemensas Griauzdė (1)

2018 birželio mėn. 30 d. 12:39:13
Vaclovas Juodpusis

Bėgančios dienos priartino Dainų šventę, skirtą atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Tačiau ar dažnas pagalvojame, koks buvo tos dainos kelias, beje, ne visada lygus, dažnai vingiuotas. Bet malonu, kad tame kelyje susitiko, o ir vienas kitam talkino įvairių kartų chorvedžiai, vargonininkai, vieni iš kitų mokęsi, siekę, kad toji lietuviška daina būtų skambi, palietusi kiekvieno atlikėjo ir klausytojo jausmus bei troškimus, kad ji niekada neišnyktų iš mūsų jausmų akiračio.

 

Netruks priartėti ir 2024-ieji, kada minėsime pirmosios lietuvių Dainų dienos 100-metį. Tad šiame Dainos kelyje minėsime ne tik Vydūną, kuris Užnemunėje brandino dainų šventės įvaizdį, ne tik Juozą Naujalį, kuris su Maironiu tuoj po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1905-aisiais mums padovanojo himnu tapusį kūrinį „Lietuva brangi“, bet ir Juozą Žilevičių, Stasį Šimkų, Aleksandrą Kačanauską, Joną Dambrauską, kitus, kurie jungtinei lietuviškai dainai skyrė ir savo chorinę kūrybą, ir vadovavimą chorams. O atkurtos Lietuvos dešimtmečiai būrė chorinei dainai vis naujas ir naujas pasišventėlių kartas, kurios savo patirtį skleidė vis plačiau ir plačiau. Chorinė daina skambėjo ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietose, o mūsų tautiečiams pabirus po pasaulį, Dainų šventės buvo rengiamos Vokietijoje, JAV, Australijoje...

Dainų švenčių tradiciją Lietuvoje kūrė, augino ir Albinas Jasenauskas, Vladas Paulauskas, Mykolas Karka, Juozas Karosas, Konradas Kaveckas, ir daugelis kitų prieškario Lietuvos chorvedžių bei vargonininkų, tarp jų ir Klemensas Griauzdė, kurio ryškią asmenybę norisi plačiau priminti ir akcentuoti. Tai nebuvo vien tik Karo mokyklos Kaune dainavimo mokytojas, pedagogas, auginęs jaunuosius dainos mylėtojus Lietuvos kariuomenėje, susibūrusius į kariūnų chorus. Tai buvo ir repertuaro kūrėjas, kurio dainos buvo išspausdintos 1935 metų leidinyje „Dainuojam“. K.Griauzdės puoselėta tradicija daug pasitarnavo, kad Lietuvos kariuomenės kariai ir karininkai buvo uolūs kultūrininkai, puikiai suvokę muzikinės kultūros reikšmę ir prasmę.

Pokario metais K.Griauzdė buvo ne tik Klaipėdos muzikinio gyvenimo švyturys, subūręs šio miesto muzikinės komedijos teatrą, vadovavęs Klaipėdos chorui, simfoniniam orkestrui, dirigavęs šio miesto dainų šventėse, bet ir rengęs jaunuosius choro dirigentus Klaipėdos muzikos mokykloje. Tarp tenykščių jo ugdytinių minėtini Povilas Gabalis, Steponas Dapševičius, Viktoras Žeimys, Robertas Varnas, Stasys Juščius, Jonas Kasnauskas ir kiti. Dažnas klaipėdiškės muzikos mokyklos auklėtinis, nors ir nebūdamas K.Griauzdės mokinys, netiesiogiai iš jo mokėsi, nes matė nepaprastai ryškią jo kaip chorvedžio asmenybę, žibėjusią bet kurioje muzikinėje erdvėje. Ne vienas Klaipėdos muzikos mokykloje choro dirigavimą tobulinęs pas K.Griauzdę, džiaugėsi galėjęs pas jį studijuoti ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kur jo klasės ugdytiniais tapo dar ir Juozas Vanagas, Kazys Kšanas, Vytautas Vilkončius, Zigmas Venckus, Hermanas Perelšteinas ir kiti.

K.Griauzdę, kaip didžiulį Lietuvos patriotą-muziką, formavo ne tik tėvai, bet ir jo mokytojai
J.Naujalis, N.Martinonis, E.Gailevičius, J.Gruodis, iš kurių perėmė muzikinės kultūros puoselėjimo tradiciją ir ją skleidė ne tik savo mokiniams, bet ir visai chorvedžių armijai, su kuria mokėjo korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti. Į jo švytėjimo aidą puikiai įsiaudžia profesorių Konrado Kavecko, Liongino Abariaus, Antano Jozėno, Aniceto Armino, Algimanto Lopo, Petro Bingelio, Tado Šumsko ir daugelio kitų kūrybinė patirtis. Stebėtinai platus buvo jo interesų laukas. Pedagoginį darbą dirbdamas Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, tuo pat metu būrė ir vadovavo įvairių aukštųjų mokyklų chorams, su kuriais koncertavo užsienio šalyse. Tai paskatino organizuoti Baltijos šalių studentų dainų šventes „Gaudeamus“, kurių vyriausiuoju dirigentu buvo 1956, 1958, 1967 ir 1971 metais. Jo mobilizuojantį ir raiškų rankų mostą pajuto kiekvienas 1960 ir 1970 metų Lietuvos dainų švenčių dainorėlis. O kur dar Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų dainų šventės, kurių organizavimui jis taip pat rodė nepaprastą entuziazmą ir kūrybinę paramą.

Jei jau kalbame apie K.Griauzdės muzikinę, organizacinę veiklą, būtina priminti ir jo muzikinę kūrybą, kuri yra labai plati ir įvairi. Išradingai harmonizavo lietuvių liaudies dainas balsui su fortepijono pritarimu ir chorams („Lineliai“, „Ra-ta-ti-ta“, „Kai aš buvau mažulėlis“, „Alutis“, „Sutems tamsi naktužėlė“, „Rytoj šventa - išmiegosim“...), kurių ne viena nukeliavo į užjūrius, puošė Virgilijaus Noreikos ir kitų atlikėjų koncertines programas. Plati ir originalioji kūryba. Ne vienam vokaliniam kūriniui (solinės dainos „Baltijai“, „Pavasario naktys“, chorinė „Kai užsėdau žirgą“) pats sukūrė poetinį tekstą. Atlikėjų repertuarus galėtų turtinti ir meistriškai parašyti kūriniai fortepijonui, vargonams, instrumentiniams ansambliams, kameriniams, simfoniniams orkestrams... Greta to stebėtinai plati buvo jo interpretacinė bei muzikologinė darbuotė, skaitytos paskaitos, rašiniai, diriguoti simfoniniai (jų apie 100) bei sceniniai kūriniai Kauno ir Klaipėdos simfoniniams orkestrams, kiti mokslo darbai.

Kaip muzikologas, buvęs Maestro K.Griauzdės studentas, galiu tik pasidžiaugti nepaprastai plačia jo erudicija, kuri aprėpė visus jo gyventos epochos muzikinius momentus. Dainų šventės, Lietuvos autorių išleistos muzikinės tematikos knygos, muzikinė publicistika, koncertinis gyvenimas - viskas tilpo jo galvoje. Tai leido bet kuria proga ir bet kur profesionaliai diskutuoti, improvizuoti. O juk ir Klaipėdos muzikos mokyklos pedagogų kolektyvas buvo didžia dalimi jo burtas, nes pažinojo išblaškytus, tremtus ar kitaip sovietinės valdžios pažemintus muzikus, galinčius dirbti pedagoginį darbą. Tarp jų buvo ir Šilutėje surastas vokiečių belaisvis smuikininkas Hasso Hayden, kurį iš sunkaus žvejo darbo išvadavo K.Griauzdė, suteikęs jam naują vardą ir pavardę - Kazys Gaidėnas. Taip netrukus pramokęs lietuviškai, jis tapo puikiu smuiko pedagogu ir dirigentu, ilgus metus besidarbavusiu Klaipėdos muzikos mokykloje, kaip solistas grojęs su K.Griauzdės diriguojamu Klaipėdos simfoniniu orkestru net B.Dvariono Koncertą smuikui ir orkestrui, L. van Bethoveno, F.Mendelssohno,

P.Čaikovskio ir kitų kūrinius. K.Griauzdės muzikinis autoritetas, jo rekomendacijos nekėlė jokių abejonių. Kaip tik tuo jis padėjo atkurti Antrojo pasaulinio karo nuniokotos Klaipėdos, Lietuvos muzikinę kultūrą.

Tą nepaprastai plačią K.Griauzdės - kompozitoriaus, chorvedžio, chorvedybos ir muzikos teorijos pedagogo, o ir, žinoma, plačių interesų muziko visuomenininko veiklą nušviečia chorų dirigento Remigijaus Songailos parašyta 368 puslapių knyga „Klemensas Griauzdė“ (2001 m.). Tai puikus paminklas chorinio meno puoselėtojui, kurio menas turi būti aktualus ir nepamirštamas kiekvienam dainos mylėtojui, o ir tiems, kurie birželio 31 dieną susirinks į buvusį Ąžuolyno slėnį Kaune. Jį 1937 metais po Jaunalietuvių dainų šventės K.Griauzdė pavadino Dainų slėniu. Tas pavadinimas prigijo staiga ir gyvuoja iki šiol. Gal dabar, po daugelio metų Dainų slėnio pavadinimo kilmę ir ne kiekvienas bežino, todėl, manyčiau, čia birželio 31-ąją suskambėjusi chorinė daina bus ir kaip fanatiškai jai tarnavusio profesoriaus Klemenso Griauzdės nuopelnų Lietuvos muzikinei kultūrai priminimas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARIŠKIAI: Portugalijos sostinėje Lisabonoje sulaikyti du JAV kariškiai iš lėktuvnešio „Harry S. Truman“, įtariami taksisto užpuolimu ir mobiliojo telefono vagyste.
  • AUDITAS: Seimui siūloma paskirti UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ atlikti Valstybės kontrolės 2018 metų finansinį auditą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar švietimo ministrė J.Petrauskienė nusipelnė interpeliacijos?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2968
RUB - 76.1800 CHF - 1.1368
GBP - 0.8756 NOK - 9.5378
reklama
Sveikata Grožis
reklama
caritas indija