respublika.lt

2018 liepos 20, penktadienis

Patiekalai „iš bėdos“ - šiandien delikatesainuotraukos (2)

2018 balandžio mėn. 14 d. 09:41:11
Milda KUNSKAITĖ

Kadaise šie patiekalai tiesiog gelbėjo nuo bado. Bet jų receptai išliko, jie gaminami iki šiol, ir net yra laikomi delikatesais.

 

„Medinė“ duona

Viduramžiais mediena buvo įprasta neturtingų žmonių raciono dalis. Žinoma, nereikia įsivaizduoti liesų kaip šakaliai varguolių, badmečiu graužiančių pliauskas. Valgiui buvo naudojama tik medžių žievė, o būtent - jos vidinė dalis, vadinama karna, rausva ir malonaus kvapo. Išdžiovintos karnos būdavo sumalamos, o gautieji miltai naudojami duonai kepti, nederliaus metais - vieni, o šiaip maišomi su ruginiais ar kvietiniais. Taip būdavo naudojama liepų, guobų ir beržų žievė, o skaniausi buvo pušų miltai. Miltai iš karnų yra kartoki, bet juose gausu vitamino C, taigi Šiaurės Europos gyventojai taip gelbėdavosi nuo skorbuto.

Šiais laikais mažai kas yra girdėjęs apie „medinę“ duoną, bet dėl naudingųjų savybių ji po truputį vėl prisimenama, ir duonelė iš medžių žievės vėl pasirodo ant europiečių stalo. Švedijoje buvo įrodyta, kad beržų miltai padeda kovoti su antsvoriu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir mažina diabeto išsivystymo riziką. Todėl dabar „duonos iš medienos“ galima nusipirkti sveikuoliškų produktų parduotuvėse.

Pasukos

Pasukos - produktas, gaunamas iš karvės pieno gaminant sviestą. Šis apetito nekeliantis skystis buvo laikomas gamybos atliekomis, grynos jos būdavo geriamos tik badmečiu. Dabar pasukos vartojamos natūralios, iš jų gaminami rūgštaus pieno produktai, gėrimai ir dietiški sūriai. Taip pat jos naudojamos kepant duonos gaminius ir konditerijos pramonėje. Tai yra tradicinis airiškos duonos ingredientas, jos naudojamos verdant košes, ruošiant kavą, jų dedama į varškę. Nekaloringos ir daug naudingų medžiagų turinčios pasukos yra ypač naudingos žmonėms su antsvoriu ir sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Siurstriomingas (pūdyta silkė)

XVI a. Švedijos karaliui Gustavui I Vazos kariuomenei apsiautus Vokietijos Liubeko miestą, pritrūko druskos. Todėl silkė buvo sūdoma dedant mažiau druskos, ir dėl to sutriko normalus konservavimo procesas, produktas ėmė gesti. Karo ir bado sąlygomis prisiėjo valgyti ir tokią silkę, bet visų nuostabai jos rūgštokas skonis visai nepriminė pašvinkusios žuvies ir kai kam net patiko. Silkė ne pašvinko, o „surūgo“. Garsas apie naująjį patiekalą pasklido plačiau, o kadangi druska net taikos metu kainavo nepigiai, Šiaurės Švedijoje, kur buvo sunku gauti šviežių produktų, silkės „rauginimas“ tapo populiariu jos konservavimo būdu. Siurstriomingas, nepaisant kvapo, šiandien yra laikomas rafinuotu delikatesu ir yra patiekiamas net per banketus. Kasdien jis paprastai nevalgomas. Tokia silkė išpopuliarėjo visoje Švedijoje. Siurstriomingas tinka sumuštiniams gaminti, valgomas su salotomis, tinka užgerti alumi, o drąsiausieji jį valgo su bruknėmis ir užgeria pienu.

Kurtas (kurutas, kaškas)

Šį sausą rūgštaus pieno produktą sugalvojo Centrinės Azijos klajokliai, norėdami pasigaminti ilgai negendančių maisto atsargų. Jis gaminamas iš džiovintos jogurto (varškės) masės. Paprastai tai būna balti abrikoso dydžio rutuliukai (kai kada suploti), kai kada cilindro formos, gaunami suspaudus saujoje. Kuo kietesni rutuliukai, tuo ilgiau juos galima laikyti, jie yra atsparūs temperatūros svyravimams. Produkte gausu baltymų, angliavandenių, kalcio ir įvairių vitaminų.

Azijos šalių turguose galima išvysti kalnus baltų rutuliukų ar paplotėlių. Tai universalus produktas, naudojamas tirštoms sriuboms virti, sumuštiniams gaminti, jo dedama į salotas vietoj įprasto kietojo sūrio, valgomas su daržovėmis. Paprasčiausias receptas iš kurto - pieno gėrimas. Užtenka sūrio rutuliuką ištirpinti stiklinėje vandens ir gausite tirštą sodraus skonio rūgštaus pieno gėrimą. O tikrieji kurto gerbėjai jį tiesiog triauškia kaip saulėgrąžas.

„Kopalchen“

Šis šiaurės tautelių (nencų, evenkų, čiukčių) „delikatesas“ daugeliui gali pasirodyti šlykštus: jis gaminamas iš jūros vėplių, ruonių, elnių mėsos, visą negyvą gyvūną užkasant žemėje, pelkėje ar jūros pakrantėje ir paslėgus laikant iki pusės metų. Ištraukta mėsa pjaustoma plonomis riekelėmis ir susukama į ritinėlius, dažoma į druską ir valgoma.

„Kopalchen“ yra žinomas nuo seniausių laikų. Tokia mėsa yra labai kaloringa, todėl vos kelių kąsnių užtenka, kad suaugęs vyras galėtų visą dieną dirbti šaltyje nesušaldamas ir nejausdamas nuovargio.

Šiaurės tautos „kopalchen“ šiandien laiko delikatesu. Tiesa, atvykėliams tokios mėsos ragauti nepatartina - pūdytoje mėsoje yra stiprių nuodų, ir ja galima mirtinai apsinuodyti. Bet vietos gyventojams ji yra tikras skanėstas, prie jos jie yra pratinami nuo lopšio: kūdikiams vietoj čiulptuko duodamas mėsos arba lašinių kąsnelis..

Pemikanas

Džiovinta mėsa - privaloma klajoklių maisto atsargų dalis. Tačiau tai nesubalansuotas maistas, kurio neįmanoma ilgai išlaikyti. Kas kita - pemikanas. Šis indėnų išradimas - tai džiovinta arba vytinta ir susmulkinta bizonų mėsa, sumaišyta su riebalais ir sutrintomis džiovintomis uogomis arba uogų sultimis, kai kada - prieskoniais. Šis nepaprastai maistingas valgis užima mažai vietos ir mažai sveria, todėl jį patogu gabentis.

XIX a. pabaigoje pemikano universalumas patraukė keliautojų, pirmiausia Arkties ir Antarkties tyrinėtojų dėmesį. XX a. pradžioje pemikanas tapo pagrindiniu Šiaurės tyrinėtojų mėsos produktu. Nuo XX a. pradžios, patobulėjus poliarinių ekspedicijų transportui, pemikano po truputį imta atsisakyti, nes buvo nustatyta, kad ilgalaikė pemikano dieta kenkia virškinimo organams ir medžiagų apykaitai. Bet tradicijos išlieka: indėnų patiekalo dažnai galima rasti tolimais maršrutais keliaujančių turistų kuprinėse.

Varlių kojelės

Nors varlienos valgymas stereotipiškai siejamas su prancūzais, varles maistui vartoja daug pasaulio tautų. Prancūzai varlių suvalgo mažiau negu, pavyzdžiui, šveicarai, ką jau kalbėti apie kinus, kurie sako, kad valgyti galima viską, išskyrus Mėnulį ir jo atspindį vandenyje. Vis dėlto būtent varlių šlaunelės yra laikomos tradiciniu prancūzišku patiekalu.

Pirmieji patiekalai iš varlienos Prancūzijoje atsirado XIV a. per Šimto metų karą su Anglija, prasidėjus badui. Yra ir kitokių versijų - kad varlieną pradėjo valgyti vargšai, kai jiems buvo uždrausta medžioti kilmingųjų žemėse. Dar teigiama, kad tai įvyko katalikų bažnyčiai uždraudus pasninko metu valgyti mėsą, o varlės, kaip ir vandenyje gyvenantys vėžliai, tais laikais buvo priskiriamos prie žuvų. Dabar varlių šlaunelės yra laikomos rinktiniu delikatesu, kurio galima paragauti geruose Prancūzijos restoranuose. Jos gaminamos ne tik Prancūzijoje, bet ir Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, šis patiekalas populiarus ir Pietryčių Azijoje. Labai paplito šis delikatesas kinų virtuvėje, bet ten jis gaminamas daugiausia namuose. Pramoniniu būdu varlių kojelės gaminamos Vietname: šaldomos, pakuojamos ir eksportuojamos į visą pasaulį.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, liepos 19-ąją, Lietuvos keliuose įvyko 13 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeista 18 žmonių. Tarp sužeistųjų eismo įvykiuose - trys nepilnamečiai.
  • FUTBOLAS: ketvirtadienį sužaistose draugiškose futbolo rungtynėse Maskvos „Dinamo“ (Rusija) klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, išvykoje 6:2 (3:1) nugalėjo Kylio „Holstein“ (Vokietija) ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar dalyvaujantys rinkimuose politikai turėtų nurodyti, ar nebuvo pripažinti sumaišę interesus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate, kad nuo kitų metų parduotuvėse įvedinėtų nedarbo sekmadienius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +16   +19 C

   +15  +18 C

 

   +16 +17 C

  +23  +27 C

   +22  +26 C

 

   +22  +27 C

    0-3 m/s

  0-4 m/s

 

    0-3 m/s

 

USD - 1.1588 PLN - 4.3280
RUB - 73.5585 CHF - 1.1622
GBP - 0.8930 NOK - 0.8930
reklama
Ukis 2018