respublika.lt

2017 birželio 26, pirmadienis

PRENUMERAT akcija

Paaiškinti neįmanoma!nuotraukos (3)

2017 balandžio mėn. 14 d. 08:57:14
Milda KUNSKAITĖ

NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkai drauge su specialistais iš Los Alamo nacionalinės laboratorijos (JAV) sudarė sąrašą astronominių reiškinių Saulės sistemoje, kurių paaiškinti visiškai neįmanoma... Šie faktai yra daug kartų patikrinti ir abejoti jų realumu negalima. Tačiau prie esamo pasaulio vaizdo jie niekaip nedera. O tai reiškia, kad mes arba nevisiškai teisingai suprantame gamtos dėsnius, arba... kažkas tuos dėsnius vis keičia.

 

Kas greitina kosminius zondus?

1989 m. kosminis tiriamasis aparatas „Galileo“ išvyko į tolimą kelionę į Jupiterį. Kad jis pasiektų reikiamą greitį, mokslininkai naudojo „gravitacinį manevrą“. Zondas dukart artėjo prie Žemės taip, kad planetos gravitacijos jėga galėtų jį „stumtelėti“, suteikdama papildomą pagreitį. Bet po manevrų „Galileo“ greitis pasirodė didesnis už apskaičiuotąjį. Metodika buvo daug sykių išmėginta, ir anksčiau visi aparatai įsibėgėdavo normaliai. Paskui mokslininkai į tolimą kosmosą išsiuntė dar tris tiriamąsias stotis. Visos jos gravitacinį manevrą atlikdavo vienodai ir visų galutinis greitis pasirodydavo didesnis už apskaičiuotąjį. Šį rodiklį mokslininkai atidžiai stebėjo po anomalijos, susijusios su „Galileo“. Užtat visi vėlesni aparatai, išsiųsti į kitas planetas, keisto papildomo pagreičio po gravitacinio manevro jau kažkodėl nebeįgaudavo. Tai kas vis dėlto 1989-1997 m. „stumtelėjo“ keturis zondus?

Kodėl Žemė bėga nuo Saulės?


Mokslininkai seniai išmoko matuoti atstumą nuo mūsų planetos iki Saulės. Dabar jis yra 149 597 870 kilometrų. Anksčiau buvo manoma, kad jis nekinta, bet 2004 m. buvo nustatyta, kad Žemė tolsta nuo Saulės apie 15 cm per metus - tai 100 kartų daugiau negu galima matavimų paklaida. Ar vyksta tai, kas anksčiau būdavo aprašoma tik fantastiniuose romanuose: planeta leidosi į „laisvą plaukiojimą“? Prasidėjusios kelionės kilmė kol kas nežinoma. Žinoma, jeigu greitis, kuriuo ji tolsta nuo žvaigždės, nepasikeis, praeis dar šimtai milijonų metų, kol nutolsime nuo Saulės tiek, kad planeta sušals. O gal greitis padidės? Arba, priešingai, Žemė ims artintis prie šviesulio? Kol kas niekas nežino, kas vyks toliau.

Kas neleidžia „pionierių“ už sienos?

Amerikiečių zondai „Pioneer-10“ ir „Pioneer-11“ buvo paleisti atitinkamai 1972 ir 1983 m. Dabar jie jau turėjo būti už Saulės sistemos ribų. Tačiau ir vienas, ir kitas dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo keisti trajektoriją, tarsi nematoma jėga nenorėtų jų paleisti pernelyg toli. „Pioneer-10“ nuo numatytos trajektorijos nukrypo jau daugiau kaip 400 tūkst. km. „Pioneer-11“ tiksliai kartoja „brolio“ kelią. Yra daugybė versijų: Saulės vėjo įtaka, degalų nuotėkis, programavimo klaidos. Bet visos jos ne pernelyg įtikinamos, nes abu laivai, paleisti 11 metų intervalu, elgiasi vienodai. Atmetus kitų planetų gyventojų intrigų arba Dievo sumanymo neleisti žmonių už Saulės sistemos ribų versiją, galbūt būtų galima galvoti apie paslaptingos tamsiosios medžiagos įtaką. O gal pasireiškia koks nors mums nežinomas gravitacinis poveikis?

Kas slepiasi mūsų sistemos pakraštyje?


Toli toli už nykštukinės Plutono planetos yra paslaptingas asteroidas Sedna - vienas didžiausių mūsų sistemoje. Be to, Sedna yra raudoniausias objektas mūsų sistemoje, jis raudonesnis net už Marsą. Kodėl - neaišku. Bet pagrindinė mįslė slypi kitur. Aplink Saulę jis apsisuka per 10 tūkst. metų, o jo orbita yra labai ištęsta. Ar šis asteroidas atskrido iš kitos žvaigždžių sistemos, o gal, kaip mano kai kurie astronomai, iš apvalios orbitos jį išstūmė kažkokio stambaus objekto gravitacija? Kokio? Astronomai jo niekaip neranda.

Kodėl Saulės užtemimai tokie idealūs?


Mūsų sistemoje Saulės ir Mėnulio dydžiai, taip pat atstumas nuo Žemės iki Mėnulio ir Saulės yra parinkti labai originaliai. Iš mūsų planetos (vienintelės, kurioje yra protingų būtybių) stebint Saulės užtemimą Mėnulio diskas idealiai uždengia Saulės diską - jų dydžiai tiksliai sutampa. Jei Mėnulis būtų vos vos mažesnis arba toliau nuo Žemės, visiškų Saulės užtemimų niekada nematytume. Atsitiktinumas? Sunku patikėti...

Kodėl gyvename taip arti savo žvaigždės?


Visose astronomų ištirtose žvaigždžių sistemose planetos yra išsidėsčiusios ta pačia tvarka: kuo didesnė planeta, tuo arčiau žvaigždės. O mūsų Saulės sistemoje gigantai Saturnas ir Jupiteris yra per vidurį, praleidę į priekį „mažylius“ - Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą. Jeigu mūsų pasaulis būtų sutvarkytas taip, kaip esantys prie kitų žvaigždžių, Žemė būtų dabartinio Saturno rajone. O ten viešpatauja baisus šaltis ir nėra jokių sąlygų gyventi.

Radijo signalas iš Šaulio žvaigždyno

XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV pradėjo galimų radijo signalų iš kitų planetų paieškos programą. Radioteleskopas buvo nukreipiamas į įvairias dangaus skliauto dalis ir skenavo eterį įvairių dažnių diapazonuose, bandant aptikti dirbtinės kilmės signalą. Keletą metų astronomai negalėjo pasigirti kokiais nors rezultatais. Bet 1977 m. rugpjūčio 15-ąją buvo užfiksuotas kažkoks signalas ar triukšmas, trukęs 37 sekundes. Šis fenomenas buvo pavadintas „Wow!“ - pagal pastabą paraštėje, kurią raudonu rašalu išvedžiojo apstulbęs budintis astronomas. „Signalas“ sklido 1420 MHz dažniu. Pagal tarptautinius susitarimus nė vienas siųstuvas Žemėje šiame diapazone nedirba. Jis atsklido nuo Šaulio žvaigždyno, kurio artimiausia žvaigždė yra už 220 šviesmečių nuo Žemės. Ar jis buvo dirbtinis? Atsakymo nėra. Vėliau mokslininkai ne kartą naršė šią dangaus skliauto dalį, bet be rezultatų.

Tamsioji medžiaga


Visos mūsų visatos galaktikos dideliu greičiu sukasi aplink vieną centrą. Bet, kai mokslininkai apskaičiavo bendrą galaktikų masę, pasirodė, kad jos yra pernelyg lengvos. Pagal fizikos dėsnius visa ši karuselė seniai turėjo subyrėti. Tačiau nebyra. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad visatoje yra kažkokia tamsioji medžiaga, kurios neįmanoma pamatyti. Bet kas tai per medžiaga ir kaip ją patyrinėti, astronomai kol kas neįsivaizduoja. Žinoma tik tiek, kad jos masė sudaro 90 proc. visatos masės. O tai reiškia, kad žinome apie vos dešimtadalį mus supančio pasaulio.

Gyvenimas Marse

Gyvybės paieškos Raudonojoje planetoje prasidėjo 1976 m., kai joje nusileido amerikiečių zondai „Viking“. Jie turėjo atlikti daug eksperimentų, kad būtų arba patvirtinta, arba paneigta hipotezė apie gyvybę šioje planetoje. Rezultatai buvo prieštaringi; viena vertus, Marso atmosferoje buvo rasta metano, bet nebuvo identifikuota nė viena organinė molekulė. Keisti eksperimentų rezultatai buvo susieti su Marso grunto chemine sudėtimi ir nuspręsta, kad gyvybės Raudonojoje planetoje vis dėlto nėra. Tačiau pagal daugelį kitų tyrimų galima daryti prielaidą, kad Marso paviršiuje kadaise būta drėgmės, taigi gyvybė galėjo egzistuoti. Kai kas mano, kad būtų galima kalbėti apie požemines gyvybės formas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • kokia 2017 balandžio mėn. 16 d. 07:10:06

    kitų šalių astronomų nuomonė šia tema.Čia tik amerikiečių
    pastebėjimai ir išvados.Jų palydovai ne vieninteliai kosmose.

  • Melo kojos 2017 balandžio mėn. 15 d. 21:56:44

    trumpos, pradės po truputėlį pasakoti kokiame akvariume sėdime...

  • tadas 2017 balandžio mėn. 15 d. 21:28:38

    o tuo metu lietuvoje seimo narys kanceliarinems prekems i menesi gauna 800
    varganu "euriuku". tiek kiek 4 pensininkai pensijos.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Belgrade vykstančio Europos jaunimo ir jaunių baidarių ir kanojų irklavimo čempionato jaunimo merginų vienviečių kanojų 500 m distancijos finale sekmadienį lietuvė Rūta Dagytė užėmė aštuntąją vietą.
  • DEVINTAS: Belgrade vykstančio Europos jaunimo ir jaunių baidarių ir kanojų irklavimo čempionato jaunių vaikinų vienviečių baidarių 500 m distancijos finale sekmadienį lietuvis Lukas Šakalys užėmė devintąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
elta

Ar šventėte Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar rūšiuojate atliekas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +12  +15 C

   +12   +14 C

 

   +12  +15 C

   +16   +20 C

  +16  +18 C

 

   +17  +18C

    2-7 m/s

     6-11 m/s

 

      3-8 m/s

USD - 1.1173 PLN - 4.2320
RUB - 66.6677 CHF - 1.0851
GBP - 0.8781 NOK - 9.4613
reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06