respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Nemirtingas genijus - Mikelandželasnuotraukos

2018 birželio mėn. 17 d. 10:31:01
Milda KUNSKAITĖ

Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti) - vienas didžiausių Renesanso epochos meistrų.

 

Gimęs 1475 m. kovo 6 d., jis nugyveno ilgą gyvenimą, mirė 1564 m. Per 88 gyvenimo metus jis sukūrė tiek nuostabių darbų, kad jų užtektų net dešimčiai talentingų žmonių. Mikelandželas Buonarotis buvo ne tik didis dailininkas, skulptorius ir architektas, bet ir garsus renesanso mąstytojas bei žinomas poetas. Tikriausiai visi yra matę garsias Dovydo ir Mozės skulptūras, taip pat stulbinamas Siksto koplyčios lubų freskas. „Dovydas“ iki šiol yra laikomas vienu garsiausių ir tobuliausių meno kūrinių.

Pateikiame keletą įdomių faktų iš didžiojo Mikelandželo Buonaročio gyvenimo.

Nepasižymėjo grožiu

Įdomu, kad šis nuostabus menininkas buvo labai neišvaizdus. Galbūt todėl Mikelandželas nepaliko nė vieno autoportreto, kaip tai darė daugelis dailininkų? Pasak meistrą pažinojusių žmonių, jis buvo apvalaus veido su kvadratine kakta ir įdubusiais skruostais, reta barzdele, jo plaukai buvo reti, linkę garbanotis. Plati pakumpusi nosis ir išsišovę skruostikauliai jam neteikė patrauklumo, veikiau priešingai. Bet tai visiškai netrukdė to meto valdovams ir kilmingiesiems didžiai gerbti ir žavėtis meno genijumi, kokio iki tol jie nebuvo matę.

Vienos klastotės istorija

Kartą Mikelandželas padarė vienos žinomos graikų statulos kopiją. Ji atrodė puikiai, ir artimas draugas jam tarė: „Jeigu užkasi ją į žemę, po keleto metų ji atrodys kaip originalas.“ Neilgai galvojęs tuomet dar jaunas genijus paklausė patarimo. Ir išties po kurio laiko jis labai sėkmingai ir brangiai pardavė „senovinę skulptūrą“. Taigi klastočių ir įvairiausių padirbinių istorija yra sena kaip pasaulis.

Florentietis Mikelandželas

Yra žinoma, kad Mikelandželas niekada nepasirašydavo savo kūrinių. Tiesa, yra viena išimtis: jis pasirašė skulptūrinę kompoziciją „Pieta“. Kai šedevras buvo baigtas ir išstatytas visuotinei apžiūrai, 25 metų meistras įsimaišė į minią ir bandė nustatyti, kokį įspūdį jo darbas daro liaudžiai. Ir štai jis išgirdo, kaip du Milano gyventojai svarsto, kad tokį nuostabų darbą galėjo sukurti tik jų kraštietis. O tuo metu Europos kultūros centrai tiesiog varžėsi dėl prestižiškiausio ir daugiausia genijų priglaudusio miesto vardo. Būdamas tikras Florencijos gyventojas, Mikelandželas negalėjo pakęsti būti vadinamas milaniečiu, todėl naktį ir įsibrovė į bažnyčią, pasiėmęs reikalingus instrumentus. Pasišviesdamas lempa jis ant Madonos juostos iškalė užrašą: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis“. Po to niekas nedrįso „savintis“ didžiojo meistro kūrinio, tačiau pasakojama, kad jis paskui gailėjosi dėl tokio puikybės protrūkio.

„Paskutinis teismas“

Kai dailininkas kūrė freską „Paskutinis teismas“, Romos popiežius Paulius III neretai jį aplankydavo ir stebėdavo, kaip vyksta darbas. Neretai žiūrėti freskos jis ateidavo su savo ceremonimeistru Bjadžu da Čezena (Biagio da Cesena). Kartą popiežius paklausė palydovo, kaip jam patinka kuriama freska. „Jūsų Šviesybe, - atsakė ceremonimeistras, - tie piešiniai greičiau tinka kokiai nors smuklei, o ne jūsų šventai koplyčiai“. Išgirdęs įžeidimą, Mikelandželas Buonarotis freskoje kritiką pavaizdavo kaip pragaro teisėją Miną - su asilo ausimis ir aplink kaklą susirangiusia gyvate. B.Čezena iškart pamatė, kad šis personažas - tai jis. Įpykęs jis atkakliai prašė popiežiaus liepti Mikelandželui nutrinti jo atvaizdą. Bet popiežius, kurį prajuokino bejėgiškas rūmų tarnautojo pyktis, tarė: „Turiu įtakos tik dangaus jėgoms, o pragaro atstovams, deja, jokios galios neturiu.“

Per lavonus į meną

Kūrybinio kelio pradžioje Mikelandželas Buonarotis labai menkai susigaudė apie žmogaus kūno sandaros ypatumus. Bet norint tapti geru skulptoriumi ir dailininku reikia puikiai išmanyti anatomiją. Norėdamas papildyti trūkstamas žinias, jaunasis meistras daug valandų praleido prie vienuolyno esančiame morge, tyrinėdamas mirusių žmonių kūnus. Beje, didysis Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci) atlikdamas mokslinius tyrinėjimus taip pat elgėsi panašiai.

Sulaužyta nosis

Būsimojo meistro genialumas išryškėjo labai anksti. Mokydamasis skulptorių mokykloje, kurią globojo pats Lorencas de Medičis (Lorenzo de Medici), Florencijos Respublikos galva, jis užgyveno daug priešų ne tik dėl nepaprasto talento, bet ir užsispyrusio būdo. Yra žinoma, kad kartą vienas iš mokytojų kumščiu smogė Mikelandželui į nosį ir ją sulaužė. Kalbama, kad jis nesusivaldė, baisiai pavydėdamas talentingam mokiniui.

Meilė aplankė 60-ies

Didysis genijus iki 60 metų visiškai neturėjo laiko moterims. Matyt, menas pavergė visą jo esybę, visą savo energiją jis nukreipė į kūrybą. Tačiau būdamas 60-ies Mikelandželas Buonaortis susipažino su 47-erių našle Vitorija Kolona (Vittoria Colonna), Peskaro markize. Jis kūrė jai ilgesingus sonetus, tačiau, daugelio biografų nuomone, juos jungė tik platoniška meilė.

Menui paaukota sveikata

Tapydamas Siksto koplyčios freskas, Mikelandželas Buonarotis rimtai susigadino sveikatą. Mat jis net 4 metus, be padėjėjų, nenuilsdamas kūrė šį pasaulinį šedevrą. Liudytojai pasakojo, kad jis galėdavo kelias savaites nenusiauti ir, pamiršdamas miegoti ir valgyti, tapė tūkstančius kvadratinių metrų lubų. Be to, jis dar kvėpavo nuodingais dažų garais, kurie graužė ir akis.

Tvirtesnė už granitą valia

Dar reikia pridurti, kad Mikelandželas pasižymėjo ūmiu ir labai stipriu charakteriu. Jo valia buvo tvirtesnė už granitą, ir šį faktą pripažino daugelis su juo bendravusių amžininkų. Pasakojama, kad Leonas X apie Mikelandželą atsiliepė taip: „Jis baisus. Su juo negalima turėti reikalų!“ Kuo didysis skulptorius ir dailininkas galėjo taip įbauginti visagalį Romos popiežių - neaišku.



***
Restauruojamas Mikelandželo antkapinis paminklas


Florencijos Šventojo Kryžiaus bažnyčioje baigtas Mikelandželo Buonaročio mauzoliejaus restauravimo darbų pirmasis etapas. Praėjusių metų rugsėjį buvo pradėta lėšų rinkimo akcija šūkiu „Vardan Mikelandželo“. Tikslas greitai buvo pasiektas ir pirmajam darbų etapui buvo surinkta 100 tūkst. eurų. Tarp aukotojų buvo 11 šalių atstovai, didelė jų dalis - iš JAV.

Restauratorės Paola Roza (Paola Rosa) ir Emanuela Peireti (Emanuela Peiretti), anksčiau restauravusios Mikelandželo „Dovydą“, darbus organizavo taip, kad Šventojo Kryžiaus bažnyčios lankytojai galėtų stebėti įvairius darbų etapus. Iki rudens planuojama baigti ir antrąjį etapą, kurio metu bus restauruotas Buonaročių šeimos altorius, apgadintas per 1966 m. potvynį Florencijoje.

Mikelandželas mirė Romoje 1564 m. vasario 18 d. Popiežius Pijus IV ketino ateityje jam įrengti didingą mauzoliejų Šv. Petro bazilikoje. Bet vasario 21-ąją į Romą atvyko menininko sūnėnas Lionardas Buonarotis (Lionardo Buonarroti). Hercogas Kozimas Medičis jam pavedė Mikelandželo kūną pervežti į Florenciją. Pasak Džordžijaus Vazario (Giorgio Vasari), „kadangi negalėjo Mikelandželo gauti gyvo, Kozimas sumanė jį atsivežti į Florenciją ir kiek įmanoma iškilmingiau pagerbti jį po mirties.“ Lionardas sugebėjo pavogti dėdės kūną iš kapo ir slapta nugabenti jį iš Romos į Florenciją ryšulyje po neva prekių krūva. Florencijoje iškilminga procesija palydėjo Mikelandželo karstą į Šventojo Kryžiaus bažnyčią. Dar 1555 m. Mikelandželas iš marmuro iškalė skulptūrinę grupę, dabar žinomą kaip „Florencijos pieta“ arba „Bandinio pieta“. Kristaus kūną jis pavaizdavo gulintį ant jo motinos, Marijos Magdalietės, ir Nikodemo, vieno iš Kristaus mokinių, rankų (pagal kitą versiją skulptūros vyriškas personažas yra ne Nikodemas, o Juozapas iš Arimatėjos). Tyrinėtojai mano, kad Nikodemas - tai skulptūrinis Mikelandželo autoportretas. Pasakojama, kad skulptorius planavo, jog būtent šis kūrinys bus pastatytas ant jo kapo, bet taip neįvyko. Dėl neaiškių priežasčių Mikelandželas nutarė skulptūrą sunaikinti ir net atskėlė keletą jos gabalų, o sugadintą marmurą padovanojo savo tarnui. Iš jo skulptūrą nusipirko Frančeskas Bandinis (Francesco Bandini) ir pavedė skulptoriui Tiberijui Kalkanjui (Tiberio Calcagni) atkurti, kas įmanoma. Skulptūra ilgą laiką buvo Romoje, kol 1671 m. ją nupirko Kozimas III ir atgabeno į Florenciją. 1722 m. ji buvo pastatyta Santa Marija del Fiorė katedroje, o nuo 1981 m. saugoma Florencijos katedros muziejuje.

Mikelandželo kapą papuošė kitų skulptorių darbai. Marmuriniame sarkofage Mikelandželo kūno nėra. Jis, ir daugiau kaip 60 jo giminaičių, palaidotas po grindimis, rūsyje. Čia buvo laidojama iki 1858 m. Antkapinis paminklas buvo sukurtas pagal Džordžijaus Vazario piešinį. Pagal jo sumanymą buvo iškaltas Mikelandželo biustas ir trys moterų figūros - alegoriniai Skulptūros, Architektūros ir Tapybos, apverkiančių didžiojo meistro mirtį, atvaizdai. Mauzoliejų puošiančią freską, vaizduojančią Kristaus apraudojimą, 1578 m. nutapė Dž.B.Naldinis.

Restauruojamas ir šalia esantis Buonaročių šeimos altorius. Jį puošia didelis Dž.Vazario paveikslas, vaizduojantis Kristaus susitikimą su Šv.Veronika pakeliui į Golgotą. Paveikslas stipriai patamsėjo, o po potvynio, dažų sluoksnis sutrūkinėjo ir vietomis atsilupo nuo medinio pagrindo, personažus tapo sunku įžiūrėti. Be to, medyje neseniai įsiveisė termitų. Pasak neseniai tyrimą atlikusios Sali Kornelison (Sally Cornelison), šiame paveiksle Dž.Vazaris vienam iš personažų suteikė Mikelandželo išvaizdą (atpažįstamas pagal plaukų garbanas, barzdą ir būdingą nosies formą). Paveikslas sukomponuotas taip, kad Mikelandželo žvilgsnis krypsta į jo paties kapą.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ANTSKRYDŽIAI: per antskrydžius Afganistano Kapisos ir Maidan Vardako provincijose žuvo mažiausiai 25 civiliai, tarp jų yra moterų ir vaikų.
  • NEKETINA: Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis neketina siekti Europos Parlamento nario mandato; tai jis antradienį patvirtino žurnalistams Seime.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

USD - 1.1773 PLN - 4.3009
RUB - 77.5752 CHF - 1.1290
GBP - 0.8946 NOK - 9.5693
reklama
Ukis 2018