(Ne)matomas Vilnius ir jo istorijosnuotraukos

2018 liepos mėn. 30 d. 06:58:58 Perskaitė 774

Vilnius - lyg meno kūrinys. Jį vaizduoti mėgo įvairių tautų menininkai - ir vietiniai, ir svečiai, norintys perteikti ypatingą Vilniaus aurą, tam tikrą magiją, per kurią žmonės įsimyli šį miestą. Šia magija dvelkia ir Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“.

 

Nematytas Vilnius

Parodos kuratorės dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė parodai pasirinko periodą nuo 1919-ųjų iki 1939-ųjų, nes šis laikotarpis yra mažausiai tyrinėtas. „Parodos idėja kilo tyrinėjant tarpukario Vilnių ir suvokus, kad šitas periodas mums, vilniečiams, pakankamai mažai žinomas, o tyrinėtojai jį tiesiog apeidavo, nes dėl keblios geopolitinės situacijos tarpukariu, kuri susiklostė 1919 metais Lenkijai aneksavus Vilnių, mums šis istorijos tarpsnis tapo lyg nematomas, nepažinus ar mitologizuotas“, - sakė dr. A.Andriulytė.

Spiritus Loci (lot. „vietos dvasia“) koncepcija, žinoma nuo Antikos laikų, ypač išpopuliarėjo tarpukario dailininkų darbuose, kuriuose Vilniaus grožis ir unikalumas pirmiausia atsiskleidė per miesto istorines vertybes. Vietos dvasia - tai natūralaus gamtovaizdžio ir žmogaus sukurto miestovaizdžio dermė, iš kartos į kartą perduodamos miesto tradicijos. Vilniaus bažnyčių siluetai, istorinių pastatų interjerai, siaurų gatvelių perspektyvos kūrė ypatingą miesto atmosferą, „gyvo organizmo“ metaforą.

Drobėse - karališkųjų palaikų autentika

Parodoje - daugiau kaip 100 eksponatų. Dailininkų, architektų, restauratorių tapybos ir grafikos darbai - tai miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrines, politines realijas liudijantys artefaktai ir kartu iškalbingi vizualiniai dokumentai.

Viena tokių realijų - bene didžiausias miesto istorijoje 1931 m. potvynis Vilniuje. Po pavasarinio potvynio Neries upei apsėmus Katedrą, vieno įspūdingiausių miesto architektūrinių paminklų būklė tapo grėsminga. Ypač nukentėjo vakarinė Katedros dalis: sutrūkinėjo Valavičių koplyčia, dėl nusėdusių pamatų smarkiai apiro portikas, visame pastate atsirado įtrūkimų, įdubo Šv.Kazimiero koplyčios grindys. Buvo įkurtas Vilniaus bazilikos gelbėjimo komitetas ir pradėti pastato sutvirtinimo darbai. Katedros remonto metu rugsėjo 21 d. bazilikos požemiuose po centrine nava netikėtai buvo atrasta ilgai ieškota Karališkoji kripta su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų - Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės - palaidojimais.

Autentiška Karalių kripta su palaikais nebuvo prieinama platesniam žmonių ratui - juos užfiksuoti leista tik dailininkams, fotografui. Todėl itin reikšmingi tapo autentiškus palaikus vaizduojantys dailės kūriniai ir fotografijos, nes menininkų darbuose užfiksuoti karališkieji palaikai tapo ne tik meno kūriniais, bet ir dokumentais tuo pačiu metu. Išskirtinį karališkųjų palaikų atradimo įvykį 1931 m. iliustruoja Ferdinando Ruščico (Ferdynand Ruszczyc), Liudomiro Slendzinskio (Ludomir Slendzinski), Kazimiero Kviatkovskio (Kazimierz Kwiatkowski), Jurgio Hopeno (Jerzy Hoppen), Jano Bulhako (Jan Bulhak) darbai, balansuojantys tarp dokumentinio reportažo, protėvių kulto ir meninės interpretacijos.

Vilniaus elgetos ir botagininkai

J.Hopeno kūrinys „Vilniaus botagininkai“ (1934) atveria mažai žinomą senojo Vilniaus gyvenimo realiją - elgetas, kurie, pasirodo, mokėjo pakovoti už save.

Elgetavimas tradiciškai buvo neatsiejama Vilniaus kasdienybės dalis, nes išmaldos davimas laikytas krikščioniškos meilės artimam išraiška. XVII-XVIII a. elgetos turėjo brolijas su savo hierarchija, savivalda, elgetų sąrašais ir mokesčiais. Elgetų brolijos gynė savo narius nuo atklydusių į miestą išmaldos prašytojų - tam išrinkdavo botagininkus, kurie atklydėlius botagais išvydavo iš miesto. Šią elgetų praktiką oforte „Vilniaus botagininkai“ išraižė J.Hopenas. Vargšų ir invalidų grupę įnirtingai vaiko botagininkai, o kaip kontrastas šiai scenai antrame plane iškyla į Šv.Jurgio bažnyčią atvykstanti prašmatni karieta su raitelių kavalkada.

Vilniaus miesto pokyčius ir istorijas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje apžiūrėti galima iki rugsėjo 16 dienos.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net