respublika.lt

2017 balandžio 24, pirmadienis

Ne noras būti gražia, o psichikos liganuotraukos

2017 vasario mėn. 21 d. 11:23:21
Milda KUNSKAITĖ

Žmogaus bandymai save pakeisti ir ištobulinti kartais virsta tiesiog liguistais. Čia svarbu suprasti, kada troškimas atrodyti idealiai - jau liga.

 

Kai žmogus nepakyla iš kirpėjo kėdės penkias valandas, bandydamas atsikratyti nesamos sruogelės, kuri neva ardo šukuosenos harmoniją, arba porą valandų sėdi prie veidrodžio, maskuodamas nematomus spuogelius, medikai sako, kad tai ne meilė grožiui, o tikra psichikos liga. Juk tokiu atveju žmogus niekada nepasieks tobulybės, jam visąlaik atrodys, kad kažkas yra negerai. Tokia būsena - nuolatinis nepasitenkinimas išvaizda, kūno trūkumų išsigalvojimas - yra viena iš fobijų ir moksliškai vadinama dismorfofobija.

Perlenkta lazda


Dismorfofobija vadinamas psichikos sutrikimas, kai žmogus pernelyg jaudinasi dėl kokio nors savo išvaizdos ypatumo arba nedidelio defekto. Specialistai sako, kad dažniausiai ši problema pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje. Tai būdinga ir vyrams, ir moterims. Ryškiausias tokios patologijos pavyzdys yra popmuzikos karalius Maiklas Džeksonas (Michael Jackson). Jis nuolatos šviesino odą ir stengėsi ištobulinti veido bruožus.

Priežasčių, dėl kurių tokia liga gali išsivystyti, yra gana daug. Pavyzdžiui, nemeilė savo išvaizdai gali prasidėti dėl nervinių mediatorių apykaitos sutrikimo. Tyrimai, kuriuos gydytojai atliko kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms, rodo, kad ligonių kraujyje mažėja džiaugsmo hormonų - serotonino ir dopamino. Taip pat tarp priežasčių minimas paveldimas polinkis. Į tokį sutrikimą yra linkę ir tie, kuriuos kamuoja obsesinis-kompulsinis sindromas. Pastaruoju atveju žmonėms išsivysto rimtas potraukis tam tikriems ritualams arba tikslioms taisyklėms.

Dismorfofobu galima tapti ir išsivysčius bendram nerimo sutrikimui. Šiuo atveju žmogų visada lydės nerimo jausmas, jis jaudinsis ir dėl išvaizdos. Įvairios tam tikrų smegenų sričių anomalijos taip pat būna psichikos patologijų priežastis. Taip pat sava išvaizda neteisingai vertinama dėl regėjimo sutrikimų. Kai netinkamai apdorojama vaizdinė informacija, žmogus viską vertina truputį iškreiptai, taip pat save. Ir, aišku, nemažai įtakos tokiai patologijai vystytis turi psichologiniai veiksniai. Iškreiptas savęs suvokimas gali atsirasti dėl neteisingo auklėjimo, kai tėvai akcentuoja išvaizdos trūkumus, taip pat dėl seksualinės traumos. Tarp priežasčių minimas ir per didelis žiniasklaidos dėmesys tam tikros kategorijos žmonėms - modeliams, sportininkams ir t.t. Daugelio manymu, gražūs žmonės yra turtingi ir laimingi, juos lydi sėkmė. Todėl dismorfofobija ypač gresia savimi nepasitikintiems žmonėms - intravertams, perfekcionistams ir pan.

Kaip atpažinti?


Atpažinti dismorfofobiją ne taip ir sunku - požymių yra gana daug. Pavyzdžiui, dismorfofobijos kamuojamas žmogus prisižiūrės pernelyg kruopščiai ir dėmesingai - šukuosis, kad nestyrotų nė vienas plaukelis, iki idealios formos pešios antakius ir t.t. Dar vienas požymis - atsisakymas fotografuotis. Dingsčių tam gali būti įvairių. Juk tokie žmonės paprastai būna įsitikinę, kad nuotraukoje būtinai bus įamžintas vienas ar kitas bjaurus išvaizdos bruožas. Sergant hipertrofuota ligos forma gali išsivystyti veidrodžio baimė. Savo „defektus“ žmogus neretai bando maskuoti beformiais drabužiais, pernelyg ryškiu makiažu, keistais galvos apdangalais. Dismorfofobijos aukos dažnai laikosi dietų ir atlieka įvairiausius fizinius pratimus. Žinoma, kyla sunkumų užmegzti asmeninius santykius ir meilės ryšius. Nervingi žmonės nuolatos čiupinėja save, liesdami tariamo defekto vietą, o neretai ir terorizuoja pažįstamus ir artimuosius - ar kiti nepastebi „ydos“.

Nepriimant savęs, savo išvaizdos gali išsivystyti gili depresija, kilti minčių apie savižudybę, nerimo ir panikos priepuolių, gresia alkoholizmas. Todėl yra itin svarbu laiku taisyti padėtį, kad neapimtų apatija.

Skubiai pas gydytoją

Dismorfofobija gydoma kompleksiškai. Neretai rekomenduojamas ir gydymas vaistais. Suprantama, saviveikla čia negalima, vaistus gali skirti tik gydytojas. Dažniausiai gydoma antidepresantais, be to, pasak specialistų, gali prireikti ne mažiau kaip 20 psichoterapijos seansų, kurie užtruks ne mažiau kaip pusmetį. Todėl reikia iškart nusiteikti, kad laukti rezultatų teks ilgai. Kartais medikai pacientams skiria preparatų darbingumui didinti, raminamųjų ir t.t. Svarbu prisiminti, kad vien vaistai nepadės, jie būtinai turi būti derinami su psichologinėmis praktikomis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮVEIKĖ: Italijos vyrų krepšinio čempionato 28-ojo turo rungtynėse sekmadienį Sasario „Banco di Sardegna“ komanda, kuriai atstovauja Tautvydas Lydeka, svečiuose 87:79 įveikė Turino „Fiat“ ekipą.
  • NUGALĖJO: Lietuvos moterų rankinio čempionato rungtynėse sekmadienį Kauno rajono „Garliava SM-Cascada“ svečiuose 35:34 įveikė Kauno „Acme-Žalgirio“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikia alkoholio ribojimo įstatymo?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės pašto paslaugomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    +1 C

   -1    +3 C

 

   +2   +6 C

   +2    +7 C

  +5   +8 C

 

   +8  +12 C

    1-6 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0698 PLN - 4.2727
RUB - 60.2565 CHF - 1.0680
GBP - 0.8372 NOK - 9.2478
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12