respublika.lt

Naujausi biologijos atradimai

2019 kovo mėn. 07 d. 08:25:11
Milda KUNSKAITĖ

Mokslininkai kasmet padaro nuostabių atradimų: vieni visiškai sugriauna ligšiolinį supratimą apie vieną ar kitą reiškinį, kiti ką nors ištyrinėja netikėtu aspektu, o būna ir tokių mokslo tyrimo rezultatų, kad nejučia imi stebėtis - kam apskritai atėjo į galvą tai tyrinėti. Šiaip ar taip, nauji faktai apie pasaulio sandarą visada yra labai įdomūs ir verti dėmesio.


Ar žiurkės kaltos dėl Juodosios mirties?

Maras paprastai kelia asociacijas su žiurkėmis ir blusomis: maro lazdelės gyvena tarp graužikų ir žmonėms jas perneša blusos. Būtent taip plinta maras mūsų laikais - ten, kur jis dar ne visiškai išnaikintas. Bet per garsiąją XIV a. vidurio pandemiją, pavadintą Juodąja mirtimi, maras plito kitaip. Žiurkės, matyt, nebuvo tiek kaltos dėl Juodosios mirties, kaip buvo manoma iki šiol.

Oslo universiteto specialistai sudarė keletą matematinių modelių, apibūdinančių įvairius maro plitimo Europoje variantus įvairiais laikais. Vienas modelis buvo su žmonėmis, žiurkėmis ir kraujasiurbiais parazitais, kitas - be žiurkių, trečiuoju atveju buvo daroma prielaida, kad maras plito nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu (paprastai tokiu būdu plinta plaučių maras).

Palyginę modelius su realia padėtimi devyniuose regionuose maro epidemijų metu, darbo autoriai pamatė, kad septyniais atvejais iš devynių liga plito taip, tarsi žiurkės būtų nieko dėtos. Tai yra, Juodąja mirtimi žmogus užsikrėsdavo nuo žmogaus tik dėl utėlių ir blusų. Žinoma, kad atsirastų maro židinys, jį turėjo atnešti žiurkės, bet toliau platinant ligą graužikai nedalyvavo - žmonės ir jų parazitai tai darė vieni.

Kada antibiotikai veikia virusus


Kaip visi girdėjo, antibiotikai virusų neveikia. Bet virusas gyvena ne vakuume: kad galėtų daugintis, jis turi įsiskverbti į ląstelę, o ta jo ląstelė gyvena supama kitų įvairiausių ląstelių, kurios kartu sudaro audinius ir organus. Ar gali būti, kad virusas pajunta antibiotiką, taip sakant, netiesiogiai, dėl pakitusių aplinkos sąlygų? Straipsnyje, pasirodžiusiame 2018 m. balandį „Nature Microbiology“, teigiama, kad antibiotikas neomicinas slopina herpeso viruso dauginimąsi - neomicinas ląstelėse suaktyvina genus, atsakingus už priešvirusinę gynybą.

Užterštas oras smukdo visuomenės moralę


Statistika teigia, kad kuo labiau užterštas oras mieste, tuo jame pavojingiau gyventi, bet ne tik dėl sveikatos. Jame dažniau žudoma ir plėšiama, dažniau įvykdomi užpuolimai sunkinančiomis aplinkybėmis ir pan. Negana to, užteršto oro ryšį su visuomenės moralės smukimu pavyko įrodyti eksperimentais. Tiesa, atliekant eksperimentą, tikrą užterštą orą teko keisti įsivaizduojamu. Savanoriams buvo parodytos įvairių vietų - geros ekologinės būklės ir prastos - nuotraukos. Žmonių buvo prašoma įsivaizduoti, kad jie ten gyvena ir ne šiaip gyvena, o vaikšto gatvėmis ir kvėpuoja grynu arba užterštu vietos oru. Paskui visi žaidė žaidimą, kuriame buvo galima sukčiauti. Tie, kas įsivaizdavo save užterštame mieste, sukčiavo dažniau. Eksperimentas buvo pakartotas įvairiais variantais, ir kaskart pasirodydavo, kad net įsivaizduojamas nešvarus oras provokuoja neetišką elgesį.

Psichologai seniai žino, kad egzistuoja nerimastingumo ir jaudulio ryšys su neteisingu elgesiu, tai yra baimė ir nerimas ištrina moralės normas. Taip pat žinoma, kad nerimas didėja neekologiškoje aplinkoje; greičiausiai oro užterštumas provokuoja imuninį atsaką, o imunitetas, yra žinoma, veikia nervų sistemą. Neįprasta čia tai, kad net įsivaizduojamas užterštumas gali veikti psichiką. Galima daryti prielaidą, kad organizmas iš anksto ruošiasi ekologiniams nemalonumams, be to, yra žinoma, ne tik imunitetas veikia nervus, bet ir nervai imunitetą.

Ar dėl paauglių elgesio kalti hormonai?

Paauglių konfliktiškumas, jų nuotaikų kaita, rizikingas elgesys yra dažnai aiškinamas hormonų pokyčiais, lydinčiais lytinę brandą. Tačiau Niujorko valstijos ir Masačūsetso universitetų tyrinėtojai spėja, kad paauglių elgesys nėra taip smarkiai priklausomas nuo lytinių hormonų. Savotišką „paauglišką“ elgesį galima stebėti ir tarp gyvūnų, pavyzdžiui, Džungaro žiurkėnų, su kuriais buvo atliekami eksperimentai, pristabdant gyvūnų lytinį brendimą. Pasirodo, nepriklausomai nuo lytinės brandos trukmės, žiurkėnai iš paaugliško laikotarpio pereidavo į suaugusiųjų vienu ir tuo pačiu metu.

Žinoma, žiurkėnai - ne žmonės, tačiau kai kurie visų žinduolių individualaus vystymosi ypatumai yra vienodi. Darbo autoriai spėja, kad tektoninius psichikos pokyčius, būdingus paaugliams, lemia ne tik lytinės sistemos pertvarka. Paaugliško amžiaus individui tenka susidurti su sudėtingais socialiniais ryšiais (daug sudėtingesniais, negu buvo vaikystėje), jis pradeda kitaip mąstyti, jausti ir t.t., o nebrandžiai psichikai kažkaip tenka su tuo susidoroti.

Žmogaus genai dirba po mirties


Prieš dvejus metus žurnale „Open Biology“ pasirodė straipsnis apie tai, kad apie tūkstantį pelių ir žuvų genų funkcionuoja ir jiems žuvus, o kai kurie žuvų genai dirbo dar net keturias dienas. Maždaug tas pats vyksta ir su žmonių genais: pernai „Nature Communications“ paskelbto straipsnio autoriai teigia, kad po mirties dirbančių žmogaus genų skaičius gali siekti 500-600 (priklausomai nuo audinio, pavyzdžiui, smegenų žievėje po mirties jau niekas nebedirba). Jokios mistikos čia nėra: net jei iš esmės organas yra miręs, jo ląstelėse tam tikrą laiką lieka ir veiklių fermentų, ir energetinių resursų, užtikrinančių genų aktyvumą.

Gimda veikia smegenis


Žiurkėms pašalinus gimdą, jos blogiau orientuojasi erdvėje - apie tai rašoma gruodžio mėnesio žurnalo „Endocrinology“ numeryje. Matyt, visa esmė - lytiniai hormonai. Pašalinus gimdą, jų pusiausvyra kinta, o smegenys, yra žinoma, reaguoja į hormonų pusiausvyrą. Beje, kalbant apie žmones, skubėti su išvadomis neverta, iš pradžių reikia atlikti daugiau eksperimentų su gyvūnais ir daugiau statistinių medicininių tyrimų.

Nuodas prieš nuodą


Ištikus išemijos priepuoliui, širdyje atsiranda toksiško aldehido, ardančio ląstelių vidaus struktūrą ir taip jas naikinančio. San Paulo universiteto specialistai įrodė, kad atsikratyti toksiškos molekulės širdžiai padeda etanolis. Etanolis žmogaus organizme virsta acetaldehidu, kuris stimuliuoja aktyvumą fermento, perdirbančio ir acetaldehidą, ir tą toksišką aldehidą, kuris atsiranda dėl išemijos. Pats acetaldehidas taip pat nėra nepavojingas, taigi viena kenksminga molekulė padeda atsikratyti tiek savęs, tiek kitos toksiškos molekulės.

Pasaulio vandenyno dugnas linksta

Žemės pluta yra gana lanksti, elastinga - suprantama, planetos mastu. Ta plutos dalis, kuri yra po pasauliniu vandenynu, vandeniui spaudžiant, gali judėti aukštyn žemyn: yra žinoma, kad reguliariai vykstant potvyniams ir atoslūgiams ir dėl galingų uraganų vandenyno dugnas šiek tiek pakyla ir nusileidžia. Tirpstantis ledas papildo vandenyną vandeniu, taigi padidina krūvį Žemės plutai. Delfto (Nyderlandai) ir Tasmanijos universitetų mokslininkų skaičiavimais, dėl tirpstančių ledynų pluta po vandenynu vidutiniškai nusileidžia 0,1 mm per metus, tai yra, per pastaruosius du dešimtmečius dugnas nusileido 2 mm.

Tatuiruotės lieka ant kūno dėl imuniteto

Tatuiruočių gerbėjai vargu ar susimąsto, kodėl piešiniai ant kūno išlieka taip ilgai. Mūsų oda reguliariai atsinaujina ir ne tik epidermis, kuriame senos ląstelės pakeičiamos naujomis vos per mėnesį, bet ir gilesnis sluoksnis - derma. Tatuiruotės turėtų greitai išnykti. To neįvyksta dėl imuninių ląstelių makrofagų: jie be galo vienas po kito stvarsto tatuiruotės dažų daleles, taip padėdami išsaugoti piešinį daug metų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar reikia įteisinti nelietuviškų raidžių rašybą pasuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis