respublika.lt

Naujas senų juostų gyvenimas

2018 liepos mėn. 23 d. 07:00:42
„TV publikos“ inf.

Tūkstančiai darbo valandų, dėlionės, jungiančios kelias šalis ir net kontinentus, užuominų paieška laikraščių archyvuose: kino restauratorių darbas dažnai panašesnis į detektyvinę istoriją nei į nuobodžią archyvaro rutiną. „Scanoramos“ satelitinio ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ organizatoriai Aleksas Gilaitis ir Dmitrijus Gluščevskis pasakoja, kodėl senienų prikėlimas naujam gyvenimui - ne tik iššūkis, bet ir pareiga.

 

Nors daugeliui žmonių kinas tėra vienas iš pasilinksminimo šaltinių, filmuose užfiksuojami ne tik mėgstamų personažų nuotykiai, bet ir ištisi istoriniai laikotarpiai bei svarbių istorinių įvykių refleksijos. Istoriškai ir estetiškai vertingi kūriniai - svarbūs atminties krištolai, galintys akimirksniu nukelti žiūrovą į kitas epochas ir leisti suprasti jose vykusius reiškinius.

Juostas naikino, nes užėmė daug vietos

Nors sakoma, kad geri meno kūriniai nesensta, to tikrai negalima pasakyti apie kino juostas. „Net ir šiuolaikinių filmų juostos gali prarasti kokybę vien dėl to, kad yra persukinėjamos: dėl cheminių savybių prie jų limpa įvairios dulkės, lengvai atsiranda įbrėžimai. Ką jau kalbėti apie filmus, sukurtus iki 6-ojo dešimtmečio. Jie buvo filmuojami ant degios ir chemiškai nestabilios nitratinės juostos, kuri, reaguodama su aplinka, itin lengvai genda. Dėl neatsargaus naudojimo ir sandėliavimo šiuo metu nebeliko daugiau nei pusės filmų, sukurtų iki 6 dešimtmečio. O iš filmų, sukurtų iki 1930-ųjų, mūsų dienas pasiekė mažiau nei penktadalis“, - pasakoja A.Gilatis.

Kino profesionalai per vėlai susigriebė saugoti pačios jauniausios meno šakos kūrinius. „Pirmoje
XX-ojo amžiaus pusėje mažai kas apskritai susimąstydavo, kad filmai gali būti svarbūs ateities kartoms. Pavyzdžiui, Džordžas Meliesas (Georges Méliès) - vienas įtakingiausių XIX-ojo amžiaus pabaigos ir XX-ojo amžiaus pradžios kino kūrėjų - pats sudegino daugiau savo darbų, nei buvo prarasta laikui bėgant. Kodėl? Jie paprasčiausiai užėmė pernelyg daug vietos“, - stebisi D.Gluščevskis.

„Negana to, didžiosios kino studijos dažnai specialiai naikindavo savo filmus tam, kad po kelių metų galėtų pakartotinai kurti tomis pačiomis istorijomis grįstas adaptacijas. Iki šiol pelno siekiančių studijinių korporacijų prioritetai retai būna draugiški kino paveldosaugininkams. Būtent todėl šiuo metu galimybė pamatyti istoriškai svarbius kūrinius tiesiogiai priklauso nuo kino restauratorių darbo“, - priduria A.Gilaitis.

Ilgas paieškos procesas ir laimingi atsitiktinumai

Nors kiekvieno kūrinio restauracija vyksta skirtingai, dažniausia darbas prasideda nuo akademinių tyrimų ir išlikusių juostų paieškų. Reikia nustatyti eilę svarbių faktų: kur ir kada filmas buvo pagamintas, koks buvo originalus jo formatas ir trukmė. Kadangi kino studijos retai kaupdavo tokią informaciją (dažnai nebuvo saugomas net filmo scenarijus), dažniausia tenka susikurti bendrą vaizdą pagal kino teatrų dokumentacijas, taip pat pagal reklamas arba recenzijas to meto spaudoje.

Kitas žingsnis - rasti visus įmanomus negatyvus, mažesnių formatų kopijas, net atskirus fragmentus, kurie dažnai būna išbarstyti po įvairius kino archyvus visame pasaulyje. Neretai patys archyvai neturi išsamių savo sandėliuojamų medžiagų katalogų, todėl net ir žymiausių režisierių kūriniai būna randami visiškai atsitiktinai.

„Gerai, jei kopija apskritai randama archyve! Pavyzdžiui, „Žanos d‘Ark aistra“, ilgą laiką laikyta sudegusia, 1985 metais buvo rasta Norvegijos psichiatrinės ligoninės sargo spintoje“, - pasakoja D.Gluščevskis.

Atmintyje - ilgiau nei archyve

Ilgainiui, turint didžiąją dalį išlikusių juostų, reikia jas sulyginti, surasti geriausios kokybės, „pilniausią“ versiją (kuo filmas senesnis, tuo didesnė tikimybė, kad ši bus cenzūruota, skirtingų spalvų ir kokybės) ir imtis retušavimo bei koregavimo. Šis procesas gali trukti mėnesius ar net kelerius metus.

Galiausiai, turint galutinę aukščiausios kokybės filmo versiją, daromos jos naujos analoginės ir skaitmeninės kopijos, kuriomis naujam gyvenimui prikelti filmai pasiekia šiuolaikinį žiūrovą. „Tačiau tai nereiškia, kad restauruotiems filmams jau niekas negresia. Juostose saugomos naujos kopijos ilgainiui vėl pradeda nykti, o skaitmeninių laikmenų gyvenimo ciklas yra dar trumpesnis ir nepatikimesnis. Todėl visada verta pasinaudoti reta proga pamatyti ankstyvojo kino projekciją savo akimis, tradicinėje tamsioje kino salėje: labai gali būti, kad jūsų atmintyje jis gyvens ilgiau, nei kino archyve“, - ragina A.Gilaitis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BALSAVO: penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Izraelio įvykdytą Golano aukštumų okupaciją.
  • ŽUVO: nepaisant paskelbtų paliaubų, Saudo Arabijos vadovaujamas sunitų valstybių aljansas penktadienį surengė oro smūgius Jemeno Hudaidos uostamiestyje; jį kontroliuojantys šiitų husių sukilėliai pranešė, kad per juos bei panašias atakas ketvirtadienį žuvo mažiausiai dešimt civilių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -4   +2 C

 

   -1  +5 C

  +3   +6 C

   +3  +7 C

 

   +4  +6 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018