respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Muzikos garsų magijanuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 20 d. 07:55:11
Milda KUNSKAITĖ

Muzikos išvis neturi būti. Evoliucijos požiūriu ji yra visiškai nenaudinga - nepadeda išgyventi ir pratęsti giminę. Tačiau muzika egzistuoja ir žmones žavi. Kaip beprasmiškiems garsams pavyko mus taip užvaldyti? Muzikos instrumentai atsirado anksčiau, negu dauguma kitų civilizacijos gėrybių, kaip ratas ar plūgas.

 

Įsivaizduokite: Europa prieš 37 tūkst. metų, ledynmečio pikas. Įšalusi žemė padengta storu sniego sluoksniu, gyvūnai slepiasi nuo šalčio savo urvuose, maisto ir kailių neįmanoma gauti, laužas oloje vos rusena. Bet žmogus, užuot vykęs medžioti, sėdi ant apšerkšnijusio kupsto ir akmeniniu peiliu mamuto iltyje gremžia skylutes. Tai yra sunkus darbas, jam sugaištama daug laiko. Pagaliau pastangos duoda rezultatų: žmogaus rankose - 19 cm dūdelė! 2012 m. Tiubingeno universiteto archeologai ją surinko iš nuolaužų, rastų kasinėjant dabartinės Vokietijos teritorijoje, Gaisenkliosterlės oloje. Anksčiau ten buvo rastos dar dvi dūdelės, pagamintos iš gulbių kaulų. Tai yra seniausi mokslininkams žinomi muzikos instrumentai. Jie įrodo, kad mūsų protėviai daugybę pastangų ir laiko skyrė muzikai net tuomet, kai patiems išgyventi buvo sunku. Šis faktas tyrinėtojus glumino labai ilgai. Šiandien, kai išsivysčiusiose šalyse žmonėms nėra sunku prasimaitinti ir gauti pastogę, jie gali sau leisti užsiimti beprasmiška veikla. Beprasmiška - išlikimo ir galimybės „prastumti“ savo genus ateities kartoms požiūriu. Muzika tam visiškai nėra naudinga: ji neduoda kalorijų, šilumos, nepadeda daugintis ir nesumažina tikimybės būti suėstiems plėšrūnų. Kitaip tariant, muzika žmonėms nesuteikia evoliucinio pranašumo. Maža to, jį net sumažina: muzikuodamas žmogus negali užsiimti išgyvenimui būtina veikla.

Tikras malonumas


Prie muzikos egzistavimo paslapties pavyko priartėti atsiradus naujoms smegenų tyrinėjimo technologijoms. Kai mokslininkai savanorius tirdavo tomografu - prietaisu, rodančiu, kurios smegenų zonos suaktyvėja užsiimant kokia nors veikla, - ir leisdavo jiems mėgstamas melodijas, pasirodė, kad eksperimento dalyvių smegenys į garsus reaguoja taip pat, kaip į valgį, seksą arba vėsų vandenį karštą dieną. Tai yra, žmonės jausdavo malonumą. Biochemiškai malonumas - visiškai konkretus procesas, lydimas tam tikrų smegenų sričių sujaudinimo ir kelių ypatingų medžiagų išsiskyrimo. Mokslininkai tokias medžiagas vadina neuromediatoriais - tai tarsi biocheminiai varžteliai, perduodantys įsakymus iš vienos smegenų dalies į kitą. Už malonumą yra atsakingi keli mediatoriai, svarbiausi iš jų - dopaminas ir endogeniniai (t.y. organizmo gaminami) opiatai.

2017 m. Kanados Makgilo universiteto mokslininkai kai kuriems savanoriams davė naltreksono - opiatų antagonisto, t.y. medžiagos, trukdančios endogeniniams opiatams atlikti savo darbą. Išgėrę preparato, bandymo dalyviai įsijungdavo mėgstamą muziką, nuo kurios jiems paprastai po odą „bėgiodavo skruzdėlytės“, o nugara pajusdavo šaltuką - tai visiškai realūs simptomai, dažnai vertinami laboratorijose. Savanorių nuostabai šįkart melodijos jiems nesukėlė įprasto pasitenkinimo, pojūčiai buvo labai neryškūs. Kontrolinės grupės dalyviams, kurie gavo placebo, „skruzdėlyčių“ netrūko. Kanadiečių eksperimentas rodo: muzika suteikia tikrą malonumą, visai kaip evoliucijai svarbūs maistas ir seksas.

Kilmė: grynas atsitiktinumas

Šiandien mokslininkai mano, kad muzika (ir meilė jai) didžia dalimi atsirado atsitiktinai. Mūsų smegenys gerai sugeba skirti garsų dažnio pasikeitimus - būtent taip perteikiame emocijas kalboje, kuri atsirado maždaug prieš 195 tūkst. metų ir buvo kritiškai svarbi išgyvenimui. Dar mes mėgstame pasikartojančius elementus, taip pat garsinius, nes jie suteikia saugumo pojūtį. Galų gale žmogaus ausis ir smegenys puikiai skiria gamtos garsus - ir tai buvo būtina norint išgyventi. Muzika dažnai imituoja kaip tik tokius garsus, todėl jos klausantis galvoje kyla įvairūs vaizdiniai. Visų šių veiksnių visuma ir buvo priežastis, dėl kurios gimė muzika, ir būtent tarp žmonių. Gyvūnams, net ir beždžionėms, neužtenka operatyviosios atminties, kad išlaikytų galvoje sudėtingą garsų seką.

Asmenybės bruožai ir muzikos žanrai

„Išjunk pagaliau tą savo šlykštų reivą, kodėl nesiklausai normalios muzikos?!“ - netekę kantrybės šaukia tėvai paaugliams. Bandydami pataisyti, jų nuomone, siaubingą skonį, tėčiai ir mamos leidžia vaikus į muzikos mokyklą ir verčia lankytis klasikinės muzikos koncertuose. Dažniausias rezultatas - gili neapykanta „teisingai“ klasikai. Mat tam tikro tipo muzikos pomėgį, kaip rodo naujausi tyrimai, didžia dalimi lemia ne auklėjimas, o esminiai asmenybės bruožai, kuriuos žmogus gauna gimdamas.

2018 m. kelių universitetų, tarp jų Kembridžo ir Stenfordo, mokslininkų grupė nustatė, kaip vieno ar kito žanro pomėgis koreliuoja su pagrindinių charakteristikų, lemiančių asmenybės bruožus, išreikštumu. Tai yra „didysis penketas“: atvirumas naujai patirčiai, sąžiningumas (arba sąmoningumas), ekstraversija, geraširdiškumas ir neurotizmas (emocinis nestabilumas). Mokslininkai aiškinosi 22 tūkst. žmonių muzikinį skonį ir lygiagrečiai prašė jų užpildyti anketą. Išanalizavus masę duomenų paaiškėjo, kad sudėtingos muzikos mėgėjų charakteryje dominuoja atvirumas naujai patirčiai. O žmonės, pirmenybę teikiantys paprastoms melodijoms, dažniausiai būna aiškūs ekstravertai.

Šis tarpusavio ryšys nėra atsitiktinis. Žmonės, atviri naujai patirčiai, gerai priima netikėtus sudėtingos muzikos vingius, nes jų smegenys moka „išgauti“ dopamino net iš neįprastų melodijų. Konservatoriai teikia pirmenybę žinomiems šablonams (žinomai struktūrai), visa, kas nauja, jiems kelia diskomfortą. Kitaip tariant, įvairūs muzikos tipai geriau dera prie vienų ar kitų charakterio bruožų, o tai ir lemia žmogaus pomėgius. Netiesiogiai šias išvadas patvirtina Parmos (Italija) priklausomybių nuo vaistų ir narkotikų tyrimo centro mokslininkų duomenys. Jie nustatė, kad žmonės, pasižymintys tokia savybe kaip „naujų pojūčių ieškojimas“, į „techno“ stiliaus melodijas reaguoja išskirdami daugiau hormonų ir neuromediatorių. Tokio tipo žmonės nuolatos siekia šios sujaudinimo būsenos, o „techno“ muzika tam padeda.

Didžiausia nauda

Tarptautinės fonogramų gamintojų federacijos (IFPI) duomenimis, 2016 m. bendras pelnas iš visame pasaulyje parduotų garso įrašų sudarė 17,3 mlrd. dolerių. IFPI jį skaičiuoja tik pagal legalius pardavimus, o pridėjus piratinius tinklalapius suma, ko gera, padidėtų mažiausia dukart. Žadėdama evoliucine būtinybe nepagrįstą malonumą, muzika mus verčia jai leisti didžiules sumas pinigų ir skirti daugybę laiko. Bet, pasirodo, įvairių tonacijų garsų deriniai suteikia ne tik egoistišką pasimėgavimą - jie turi ir praktinės naudos.

Nuskausminimas

Tokiu poveikiu pasižymi endogeniniai opiatai, kurie išsiskiria smegenyse, kai klausomės muzikos. Tiesa, visiškai pakeisti nuskausminamųjų tablečių muzika negali, bet jos klausantis sumažinti preparatų dozę visiškai įmanoma.

Darbingumo didinimas

Muzika išties gali padidinti darbingumą, bet ne visiems. 2002 m. Londono universiteto koledžo specialistai išsiaiškino, kad net tyli muzika sustiprina bendrąjį galvos smegenų žievės aktyvumą. Tokia „pakili“ būsena ekstravertams yra optimali, o štai intravertams idealus aktyvumo lygis yra žemesnis. Todėl uždaro būdo žmonėms muzika trukdys dirbti, o triukšmingų kompanijų mėgėjams, priešingai, padės.

Ištvermės didinimas

Muzika puikiausiai papildo sporto treniruotes, ypač nuobodžias ir sekinančias. Daugybė tyrimų rodo, kad klausydamiesi mėgstamų melodijų, bėgikai ir dviratininkai įveikia ilgesnį nuotolį ir efektyviau naudoja deguonį. Kaip spėja mokslininkai, viena iš geresnių rodiklių priežasčių - būtent pakili nuotaika, kurią sukuria muzika. Reikšmės turi ir dopaminas, išsiskiriantis klausantis mėgstamų įrašų. Būtent šis neuromediatorius yra atsakingas už motyvaciją, taigi muzika nejučia didina ryžtą siekti tikslo. Ir dar: emocijas kelianti muzika atitraukia nuo nemalonių pojūčių kūne, todėl žmogus ilgiau bėga arba mina pedalus.

Nulis kalorijų

Pagrindinė malonumų šiuolaikiniame pasaulyje problema yra ta, kad tą akimirką suteikdami pasitenkinimą, jie ilgalaikėje perspektyvoje trukdo gyvenimo planams. Saldus ir riebus maistas kenkia figūrai ir didina pavojingų ligų riziką. Per didelis potraukis seksui žmones verčia ieškoti malonumų už šeimos ribų ir jas griauna. Evoliucija žmones užprogramavo labai stipriai trokšti tų dalykų, juk praeityje jie buvo sunkiai gaunami (ypač maistas), ir dėti didžiausias pastangas jiems gauti. Šiandien malonumo troškimą keliantys stimulai supa iš visų pusių, prie jų prisidėjo „nenatūralios“ pagundos, kaip išpardavimai arba socialiniai tinklai. O muzika suteikia malonumą be jokių neigiamų pasekmių nei sveikatai, nei šeimai.

***

Meilės nėra galvoje


Tyrimų duomenimis, apie 3-5 proc. žmonių praktiškai niekada nesiklauso muzikos, nes ji jiems neteikia malonumo. 2016 m. tarptautinė mokslininkų grupė žurnale PNAS paskelbė tokių homo rūšies atstovų tyrimų rezultatus. Savanoriai buvo tiriami tomografu, jiems buvo duodama klausytis įvairiausių kompozicijų. Pasirodė, kad muzikai abejingų žmonių galvos smegenyse ryšiai tarp smegenų žievės srities, atsakingos už garsų atpažinimą ir apdorojimą, ir zonų, suteikiančių pasitenkinimą, yra labai silpni. Todėl net įspūdingiausios kūrinių vietos tokių žmonių nesujaudina.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPRĘS: Seimas ketvirtadienį ketina priimti daug aistrų keliančias Politinių partijų įstatymų pataisas, reglamentuojančias jų finansavimą; labiausiai parlamentarai ginčijasi dėl to, kaip bus finansuojamos į Seimą patekusios, bet vėliau suskilusios partijos.
  • TARIASI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dalyvauja neformalioje, Europos Vadovų Taryboje Europos Sąjungai šiais metais pirmininkaujančios Austrijos Zalcburgo mieste, kur susirinkę ES šalių vadovai tariasi dėl ilgalaikių priemonių nelegaliai migracijai pažaboti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Ukis 2018