respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Moteris iš Teotihuakano: žmonės gražindavosi visais laikaisnuotraukos (1)

2018 birželio mėn. 30 d. 09:29:33
Milda KUNSKAITĖ

Archeologai, dirbantys senoviniame Teotihuakano mieste, esančiame už 48 kilometrų į šiaurės rytus nuo dabartinio Meksiko, aptiko kapavietę moters, kurios kūnas, jai būnant gyvai, buvo rimtai modifikuotas.

 

Mes nežinome, kaip Teotihuakaną vadino jo gyventojai. Pavadinimą, kuris reiškia „vieta, kur gimė dievai“, jam suteikė actekai, radę tik kadaise tankiai gyvenamo miesto griuvėsius. Atsirado jis ne vėliau kaip II amžiuje, klestėjimo klaikotarpiu Teotihuakane gyveno 150-250 tūkst. žmonių, o jo plotas siekė daugiau kaip 30 kvadratinių kilometrų. Tai buvo daugiatautis miestas, kuriame gyveno sapotekai, mištekai, majai ir kitų tautybių gyventojai. Pelkėtose miesto apylinkėse žmonės ant polių, įkaltų į pelkę (vadinamųjų činampų), kurdavo tvirtos žemės sklypus ir juose augino žemės ūkio kultūras. Produktai į miestą buvo valtimis gabenami kanalų tinklu. Teotihuakane gyveno daugybė puodžių, juvelyrų, kitų amatininkų, jis buvo obsidiano apdirbimo centras. Garsiausi miesto statiniai vadinami „Saulės piramide“ ir „Mėnulio piramide“.

Bet gyvenimas mieste staiga nutrūko. Tai įvyko VII a. Istorikai kol kas nesupranta, ar to priežastis buvo svetimšalių kolonizatorių įsiveržimas, ar vietos gyventojų sukilimas. Dalis didelių visuomeninių pastatų miesto centre aiškiai buvo sudeginti, o juose buvusios statulos tyčia sudaužytos. Galbūt miesto nuosmukis prasidėjo kiek anksčiau. Klimatą tyrinėjantys istorikai nustatė, kad apie 530 metus centrinėje Meksikoje būta kelių ilgai užsitęsusių sausrų. Visą VI a. Teotihuakane didėja nepilnamečių palaikų, su nepakankamos mitybos požymiais, skaičius. Galima spėti, kad po ekonominės krizės įvyko socialinis sprogimas.

Rastoji kapavietė yra Barijo Oachakenjo rajone. Jis yra už maždaug trijų kilometrų nuo pagrindinės miesto magistralės, palei vieną iš gatvių, kylančių Siero Kolorado kalno šlaitu. 100-500 metais jame gyveno išeiviai iš Oachakos slėnio Meksikos pietuose. Tame kvartale gyveno apie 1300 žmonių. Nuo 2008 metų šiame kvartale kasinėja Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto archeologai. Jie ištyrė jau apie 800 kvadratinių metrų. Šįkart po vieno namo grindimis mokslininkai aptiko stačiakampę kamerą, kurioje buvo moters skeletas ir 19 indų. Pagal keramikos tipą ir uolienos sluoksnių seką buvo nustatyta, kad moteris čia buvo palaidota 350-400 metais. Sprendžiant pagal kaulus, moteris mirė būdama 35-40 metų. Dėmesį patraukė palaidotos moters kūno modifikacijos, padarytos jai esant gyvai. Pirma, kūdikystėje, kai galvos kaulai buvo dar minkšti, jos galvai buvo suteikta pailga forma, ypatingu būdu spaudžiant kaukolę iš kaktos ir pakaušio pusių. Tam indėnės naudodavo specialias lenteles; viena jų kartu atlikdavo lopšio funkciją (motina nešiodavo lentelę su pririštu prie jos kūdikiu ant nugaros), o kita spaudė kaktą. Tokia praktika, kaip teigia tyrinėtojai, buvo daugiau būdinga pietinės Meksikos dalies gyventojams, o ne centrinio kalnyno, kuriame yra miestas. Taip pat teigiama, kad tokia galvos forma tikriausiai rodė priklausomybę aukštesniajai visuomenės klasei. Dar vienas moters kilmingumo požymis - jos dantys. Viršutiniuose kandžiuose buvo pragręžtos skylės ir įstatyti dekoratyviniai akmenys - piritai. Panaši praktika taip pat buvo daugiau būdinga dabartinės Meksikos pietinei daliai, taip pat dabartinio Belizo ir Gvatemalos teritorijoms, kur gyveno majai. Dar vienas dantis apatiniame žandikaulyje buvo pakeistas akmeniniu protezu iš žalio mineralo serpentino. Sprendžiant pagal nudilimo liekanas ir dantų kalkines apnašas, moteris jį nešiojo ne mažiau kaip keletą metų.

Senosios Vidurio Amerikos gyventojai neretai įvairiai keisdavo dantų formą. Yra duomenų apie olmekų ir ypač majų praktiką - jie mokėjo smailinti dantis ir į juos įstatyti dekoratyvinius akmenis. XVI a. Diegas de Landa (Diego de Landa) apie Jukatano majus rašė: „Jie turi paprotį dildyti sau dantis, palikdami juos kaip pjūklo dantis, ir tai jiems atrodo gražu; šiuo amatu užsiima senės, naudodamos tam tikrus akmenis ir vandenį“. Manoma, kad „tam tikri akmenys“, naudoti dantims gludinti, buvo vulkaninės pemzos gabalai.

Antropologė Vera Tizler (Vera Tiesler), dirbanti Jukatano autonominiame universitete, Amerikos tautų galvos ir dantų modifikacijų temai skyrė keletą savo darbų. Pasak jos, pasaulyje yra trys pagrindiniai regionai, kuriuose yra paplitusios dantų keitimo technikos: Centrinė ir Pietų Amerika, tropikų Afrika, taip pat Filipinai ir Malaizijos archipelago salos. Dantis galima dildyti, visai išrauti, nulaužti, gręžti, inkrustuoti. Taip pat esama papročių dantis dažyti ir naudoti laikinus arba nuolatinius protezus. Amerikoje tokia stomatologinė praktika yra žinoma Peru, Argentinos, Ekvadoro teritorijose, bet labiausiai išvystytos jos buvo būtent Mezoamerikoje. Taip pat pasitaikydavo dantų dildymo atvejų tarp indėnų, gyvenusių šiuolaikinių Arizonos, Ilinojaus, Tenesio, Džordžijos ir Teksaso valstijų teritorijose. Prie šiuolaikinių tautelių, išsaugojusių tradiciją keisti dantų formą, priklauso ačioliai (Uganda, Pietų Sudanas), gisu (Uganda), kai kurios bantu tautos. Dažniausiai panašūs veiksmai yra susiję su vaikinų ir merginų pilnametystės ritualais, kartu jie atspindi konkrečios tautelės estetinį skonį. Veros Tizler duomenimis majai dantis gludindavo, įrėždavo, gręždavo, kai kada visa tai derindavo. Apdorojami būdavo kandžiai, iltiniai dantys ir kai kada pirmieji kapliai. Tokios procedūros su viršutiniais dantimis būdavo atliekamos dukart dažniau negu su apatiniais. Paprastai dantis dailinant būdavo paliečiamas emalis ir dentinas, retais atvejais - ir danties pulpa. Sudėtingiausia būdavo inkrustacijos procedūra, kai dantyje būdavo padaroma ertmė, į kurią įdedamas akmuo, jį sutvirtinant specialiais klijais. Paprastai operacijos būdavo atliekamos 15 metų ir vyresniems asmenims, jau turintiems nuolatinius dantis. Grąžtai buvo gana ploni. Tyrinėtojai iki šiol neturi vieningos nuomonės, iš ko tie grąžtai būdavo gaminami. Galbūt jie buvo iš kietos medienos, o kaip papildoma abrazyvinė priemonė buvo naudojamas smėlis. Arba jie būdavo gaminami iš titnago gabaliukų. Dekoratyviniai akmenys dantims puošti buvo piritas, hematitas, žadeitas, turkis, kvarcas ir serpentinas. Taip pat būdavo naudojamos specialios baltos, pilkos, rudos, oranžinės arba raudonos spalvos pastos dantyje padarytai ertmei užpildyti.

Pirmieji archeologiniai liudijimai yra ankstyvojo ikiklasikinio laikotarpio (apie 2000-900 m. pr.m.e.), gauti Tikalio ir Uašaktuno miestuose dabartinės Gvatemalos teritorijoje. Didžiausios įvairovės ši praktika pasiekė klasikiniu ir vėlyvuoju klasikiniu laikotarpiais (250-900 m.), kai nudildytus ir/arba inkrustuotus dantis turėjo maždaug 60 proc. gyventojų, tiek vyrų, tiek moterų. Įdomu, kad vyrams daugiau būdinga inkrustacija, o moterims - nugludinimas. Jukatano majų kolonijinio laikotarpio kalboje yra terminas „xah“, reiškiantis dirbtinai nusmailintus dantis (tai, ką Diegas de Landa vadino „kaip pjūklo“). Poklasikiniu laikotarpiu (900-1521 m.) dantų gražinimo populiarumas mažėja. Ypač tai pastebima tarp vyrų: vos 18 proc. jų dantys yra nugludinti, nors tarp moterų tokių išlieka gana daug - 52 proc. Nors viešpataujant ispanams šio papročio populiarumas vis mažėjo, Vera Tizler aptiko įdomų dalyką. Kampečės miesto laidojimo vietose buvo rasta dantų apdirbimo pavyzdžių, atliktų metodais, kurių niekada nenaudojo majai, pavyzdžiui, danties rantymas. Ko gera, šiuos būdus į Meksiką iš savo gimtųjų šalių atgabeno vergai iš Afrikos.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • senis 2018 birželio mėn. 30 d. 17:51:20

    straipsnyje pavartotas naujas zodis klaikotarpis, turbut tiktu siu dienu
    Lietuvai apibudinti. Is istorijos mes zinome tik tiek, kiek leidzia
    Vatikanas. Mums, Vatikano, piesiama istorija, su realybe nieko bendro
    neturi. Admiraliteto kolona sveria apie 300 tonu, Miednyj Vsadnik, apie 700
    tonu. Nevos krantines iremintos granito luitais, pagamintais serijiniu
    budu. Visa tai, pagal istorija pagamino ir pastate vyzoti baudziauninkai.
    Turbut irgi buvo klaikotarpis. Pries keleta metu buvo rastas Prancuzijos
    muskietininko kapas, muskietininko kiseneje buvo geras smarfonas. Pries 30
    metu buvo kazkas panasaus i branduoline ziema. Atsalimas buvo labai
    staigus, Tartarija, pagrindine ananasu tiekeja Europai, nesugebejo netgi
    bulviu sau uzsiauginti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis