respublika.lt

2017 lapkričio 18, šeštadienis

koncertas3

Mokslininkai turi kalbėti visuomeneinuotraukos (10)

2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 08:00:53
Prof. Jonas Grigas, specialiai „Respublikai“

Mokslas padeda atsakyti į daugelį didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria visuomenė, įskaitant klimato kaitą, sveikatos apsaugą, maisto saugumą ar aplinkos elektromagnetinę taršą, bet jis paprastai perteikiamas specialia kalba recenzuojamuose mokslo žurnaluose, kurių dauguma žmonių niekada neskaito.

 

Kasmet paskelbiama apie 2,5 milijono mokslo straipsnių. Kiekviename yra atrasta kažkas naujo, ko iki tol niekas nežinojo. Bibliotekos pilnos originalių tyrimų rezultatų mokslo žurnalų ir disertacijų pavidalu. Liūdniausia yra tai, kad dauguma šių originalių atradimų turi prasmę tik mokslo bendruomenei, kadangi niekas kitas šių straipsnių ar disertacijų neskaito, nes nesupranta. Milžiniški žinių lobiai guli ir Lietuvos bibliotekose, bet žmonės jų nežino, jomis nesinaudoja ir rodo savo „išprusimą“ TV laidoje „Klausimėlis“. Dėl to nežinojimo didėja atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės. Amerikiečių tyrimai parodė: 88 proc. mokslininkų mano, kad genetiškai modifikuoti produktai yra saugūs, tuo tarpu 37 proc. eilinių piliečių mano atvirkščiai; 68 proc. mokslininkų mano, kad maistas, išaugintas naudojant pesticidus, yra saugus, o 28 proc. piliečių mano atvirkščiai; 87 proc. mokslininkų mano, kad klimato kaitą skatina žmonių veikla, o 50 proc. piliečių mano, kad ne; 98 proc. mokslininkų mano, kad žmonės išsivystė evoliucijos būdu, o 65 proc. piliečių tuo netiki. Žmonės netiki tuo, ko nežino, kai trūksta žinių.

Aš apgyniau dvi disertacijas ir parašiau daugiau nei 200 straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei kelis šimtus tezių apie fazinius virsmus ir feroelektrą. Turiu išradimų ir patentų. Tačiau mano tyrimų žmonės nežino. Dažnai žurnalistai manęs klausinėja apie įvairius reiškinius, bet jeigu paminiu fazinius virsmus (mes juos matome kasdien) ar feroelektrą (kai kurių kristalų savaiminį įsielektrinimą, dėl kurio atsiranda labai svarbios technologijoms savybės), kam skyriau visą savo gyvenimą, jiems tai atrodo tarsi keiksmažodžiai. Jie nenori apie tai žmonėms pasakoti. O juk tai reiškiniai, dėl kurių turime daugelį šiuolaikinių telekomunikacijų ir kitokių technologijų. Praleidau daugybę bemiegių naktų ir dienų apmąstydamas idėjas, nesuskaičiuojamą kiekį valandų skaitydamas įvairiomis kalbomis literatūrą, siekdamas sužinoti, ar kas nors pasaulyje jau tų idėjų nerealizavo, o taip pat kurdamas eksperimentinę įrangą ir tyrimo metodus, darydamas eksperimentus, rašydamas disertacijas ir mokslo straipsnius, pagaliau diskutuodamas su kitų šalių mokslininkais ir su tarptautiniais recenzentais. Tai sunkus protinis išmėginimas, kurį mokslininkai patiria kas dieną. Dirbant tokį darbą nelieka laiko rasti būdus skleisti žinias visuomenei. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas ir mokslo laipsniais bei vardais atsilygina mokslininkams, kurie skelbia daug mokslo straipsnių, ypač aukštai vertinamuose žurnaluose ir visai nevertina mokslo žinių sklaidos visuomenei. Tai ydinga visuomenės atžvilgiu kultūra.

Kokie yra tie mažyčiai žingsneliai, kuriais mokslininkai ir mokslo bendruomenė galėtų pakeisti tą akademinę kultūrą ir pradėtų viešai dalintis mokslo žiniomis bei atradimais su visuomene, mažindami tarpusavio atskirtį?

Pirmiausia, universitetai, mokslinių tyrimų institutai ir finansavimo institucijos turėtų palaikyti ir paskatinti tyrėjus supažindinti visuomenę su tyrimais, kuriuos jie plėtoja ir skelbia mokslinėje spaudoje. Universitetai turėtų reikalauti tyrėjų rasti būdą supažindinti visuomenę su kiekvienu moksliniu darbu, kurį tyrėjai skelbia recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Šie būdai galėtų apimti nuomonių straipsnius, skiltis laikraščiuose ar pokalbius per radiją ar televiziją. Gera žinia, kad per radiją ar televiziją kartais vyksta pokalbiai, tačiau juose neatskleidžiamas net vienas procentas tų žinių ir atradimų, kuriuos mūsų tyrėjai kasmet padaro, skelbdami šimtus mokslo straipsnių užsienio žurnaluose. Tačiau tiems pokalbiams reikalingi moksliškai išprusę žurnalistai, kurie suprastų mokslininkus, taip pat, kad laikraščių redaktoriai norėtų moksliškai šviesti visuomenę. Didieji kitų šalių laikraščiai turi mokslui skirtas skiltis. Mūsų didiesiems dienraščiams sunku įpiršti straipsnį apie mokslą.

Kai kuriose šalyse yra programos, skirtos treniruoti mokslininkus skleisti mokslo žinias visuomenei ir išrinktiems politikams. Tose šalyse finansavimo fondai reikalauja mokslininkų, siekiančių gauti savo projektų finansavimą, paaiškinti, kaip gauti rezultatai padės padidinti mokslinį ir technologinį visuomenės raštingumą. Kai kuriose šalyse kiekvienas tyrėjas ar profesorius privalo kasmet parašyti keletą mokslo populiarinimo straipsnių arba paskaityti viešų paskaitų visuomenei apie savo tyrimus, taip atsiskaitydamas, už ką jį mokesčių mokėtojai finansavo. Lietuvoje to nėra. Daugelis aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų yra atsiriboję nuo visuomenės, kurios pinigais vykdo tyrimus. Iš savo patirties žinau, kad žmonės nori paskaitų apie mokslą ir technologijas.

Antra, moksliniai žurnalai, kurie skelbia mokslo darbus, o tokių ir Lietuvoje leidžiama dešimtys, turėtų taip pat rasti inovatyvius būdus supažindinti visuomenę su atskleistomis naujomis žiniomis ar atradimais. Dabar žurnalai reikalauja mokslininkų pateikti kartu su straipsniu jo santrauką. Ši puslapio ar mažesnės apimties santrauka atskleidžia pagrindinius gautus rezultatus. Žurnalai galėtų žengti kitą žingsnį ir pareikalauti tyrėjų pateikti ir visuomenei suprantama kalba santrauką to, ką naujo jis ar ji atskleidė. Reikia rasti būdus supažindinti visuomenę su šiomis santraukomis.

Trečia, žurnalistikos institutai universitetuose turėtų mokyti žurnalistus rašyti ir kalbėti apie mokslą taip, kad jų istorijos visuomenei būtų įdomios, nes dauguma mokslininkų patys nesugeba populiariai pateikti visuomenei, ką jie daro ir ką reikšmingo visuomenei padarė. Aš esu parašęs keletą šimtų mokslo populiarinimo straipsnių ir išleidęs keturias mokslo populiarinimo knygas, tačiau ne apie savo tyrimus, nes leidyklos ir laikraščių redaktoriai nenori gilintis į sudėtingesnes mokslo problemas, sakydami, kad skaitytojams jos neįdomios. Bet ar tikrai žmonėms neįdomu, ką naujo Lietuvos mokslininkai atranda, ištiria ar sukuria? Manau, kad laikraščių redaktoriai didina atskirtį tarp mokslo ir visuomenės.

Lietuvos mokslų akademija, savo veiklos vienu pagrindinių tikslų paskelbusi mokslo populiarinimą, turėtų sukurti rimtą profesionalių mokslo žinių skleidėjų tarnybą, kuri tarpininkautų tarp žiniasklaidos ir tyrėjų skleidžiant mokslo žinias visuomenei. Ji turėtų nuolat informuoti žiniasklaidą, ką naujo Lietuvos mokslininkai sukuria ar atranda. O atrandama labai daug, tik tie atradimai paslėpti nuo visuomenės akių. Mokslų akademija yra subūrusi iškiliausių Lietuvos mokslininkų būrį, tačiau retas akademikas viešai pasirodo žiniasklaidoje. Todėl žmonės kalba, kam reikalinga Mokslų akademija, kurios balso visuomenė negirdi?

Žmonės nemėgsta valdovų, nurodinėjančių, ką jiems daryti. Bet norintys būti savo pačių valdovais, turi apsiginkluoti galia, kurią suteikia žinios. Mokslo žinios yra žmonijos vertybės. Laisvė kalbėti ir laisva spauda leidžia mums kalbėti tiesą, net jeigu ji yra nepatogi valdžiai, ir viešai ginčytis vieniems su kitais. Mokslas vystosi daugeliui sutariant ir yra skeptiškas nepelnytiems autoritetams. Mokslo straipsnių recenzavimas netoleruoja autoritetų. Kas gali būti labiau patriotiška nei tai? Mokslą yra už ką kritikuoti. Jis ne visada laikosi savo griežtų principų. Mokslas sukūrė daug žiaurumo, pradedant branduolinėmis bombomis, cheminiais ir bakteriologiniais ginklais ir baigiant eugenika, sukūrė daug žmonijai kenkiančių prietaisų. Bet sprendimas yra kovoti dėl šių principų, o ne atsisakyti jų.

Mokslas ir toliau teiks atsakymus į daugelį kasdienių iššūkių. Mokslo žinių kiekiui augant eksponentiškai, net siauros srities mokslininkai nespėja jų aprėpti, todėl daugiau nei kada nors mokslininkams reikia dalintis mokslo žiniomis su visuomene ir užtikrinti, kad svarbūs mokslo atradimai padėtų gerinti ekonomiką, sveikatą, maisto saugumą, aplinką, būtų kuriami nauji prietaisai, gerinantys gyvenimo kokybę. Reikia, kad didėtų žmonių mokslinis ir technologinis išprusimas, nes yra pavojinga gyventi mokslo ir technologijų valdomame pasaulyje stokojant mokslo žinių. Dėl nesuvaldomos technologijų plėtros jau net aukštasis mokslas nesugeba priešpastatyti studentų prieš pokyčių tempą ir prasmę. Žmonėms tampa vis sunkiau išsilaikyti (jaustis nepriklausomais savo paties valdovais) kintančiame pasaulyje, nes technologijos plėtojasi per dideliu tempu.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

  • ciba 2017 rugpjūčio mėn. 30 d. 11:38:08

    ,, nu aš prisimenu 1970m kauno m, senamesti kaip buvo vieno mokslo
    profesoriaus pasakas sekdavo apie nežinomus objektus skraidančius N,S ,O,
    iš nežinomos planetos o kiek ten bėgo klausytis pensininku iš viso
    kauno miesto kampu , sėmėsi žinių ir aš pats ėjau į paskaitas
    lankiau kaip buvau laisvas nuo darbo labai buvo daug oragancijos ir
    pažinčių ir iš sykio tada buvo spausdintas laikraštukas toks sparnai,
    ir vakaro žinios ten budavo ir nuotrauku ir gražių posmeliu smegenims
    pakrapštyti, geras kaifas buvo, o pono ukrainiečio psichiatro
    Kašpirovskio seansai vakariniai, juk subėgdavo kokie žmonių srautai
    prie televizijos laidos juk ir verkdavo ir galvas krapštydavo, kiekvienas
    po guzika vos neprisiudavo prie galvos iš tokiu pasakojimu ir dar su
    vandens tekėjimo šlamesiais nuo kalnu upemis vanduo tekėjo, oi koki
    filmo spektakli vesdavo, o žmonės tikėjo ir net piko jeigu kas nors
    prieš sakydavo,,,,, o dabar visuomenė nieko nenori suprasti tik pinigas
    rupi,,,,,,,,,

  • mak 2017 rugpjūčio mėn. 29 d. 21:03:21

    o kaip kalbeti tai visuomenei? ziniasklaida populiariu straipsniu apie
    mokslininko tyrimus nepriima sako mokek pinigelius, nes viesinimo
    paslaugos..., o su mokslininko 500Eur alga gyvenant vilniuje.... patys
    suprantat, jei norit lietuvos mokslo naujienu eikit i VU naujienos mkslas,
    ten kiekviena diena apieVU mokslininku pasiekimus ir rezultatus, bet
    ziniasklaida to nenaugoja. Va jei jei destytojas paimtu kysi ar kita
    kriminalini nusikaltima va tai tada vieshintu ir be pinigu.

  • o kada 2017 rugpjūčio mėn. 29 d. 12:07:21

    pradės kalbėti apie klimatinį ginklą, harpus , chemtreilus ir iš kur
    visos tos nesąmonės su klimatu?

  • AČIŪ... 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 15:53:57

    Ačiū Jums,profesoriau.Gyvuokit ir kurkit Lietuvai ir pasauliui.
    Skelbkit ir švieskit mus,nes dar nemažai yra tamsos tarp mūsų.

  • valdas 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 11:34:53

    Nu gal seksas ir porno ne tas pats ?!

  • o-o-o 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 11:21:32

    Staiga numirė garsus mokslininkas,ir jo siela stojo prieš Dievą.
    Besididžiuodamas savo giliomis žiniomis,mokslininkas įžūliai
    pareiškė Kūrėjui:„Mes,mokslo žmonės,seniai supratome,kad mums
    Tavęs daugiau nebereikia!Mes pažinome visas paslaptis ir žinome tai,ką
    žinai Tu:mes persodiname širdis ir visus kitus kūno organus,mes mokame
    klonuoti žmones,kuriame naujas augalų ir gyvūnų rūšis...žodžiu,mes
    galime daryti tai,kas anksčiau buvo vadinama stebuklais ir buvo
    priskiriama Tavo išminčiai ir galybei.Kūrėjau, Tavęs daugiau
    nereikia,mes jau ne Tavo vaikai,mūsų pasiekimai fantastiniai.Mes net
    galime žmogų iš molio lengvai nulipdyti!Ir mokslininkas kaip
    įpratęs,pasilenkė molio ir staiga išgirdo ramų balsą:„Naudok savo
    sukurtą molį..“
    Daugelis nepastebi akivaizdaus fakto,kad mokslinės knygos ir straipsniai
    visada prasideda nuo „antro skyriaus“–kaip vyksta įvairūs
    procesai!O „pirmasis skyrius“,kuris nušviestų Pirmapradę
    priežastį,iš kur visa tai atsirado,visada praleidžiamas ir mokslo
    ignoruojamas

  • StasysG 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 10:35:23

    Kam vvisuomenei tos "tikros Žynios", jei ji kasdien maitinama pačia
    tikriausia "ŽiniaSklaida"?

  • Žmonės 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 10:27:12

    maitinami /bukinami/ popsu ir seksu,tai vienintelis kelias tapti "žinomu
    žmogumi"Tai lengviausias ir pelningiausias kelias,deja gaminantis tik
    "klausimėlio" ir "fanatiko-balsuotojo"kontigentą

  • Raitelis be galvos 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 09:20:08

    Jeigu klimato kaita siejama su anglies dvideginiu atmosferoje įtaka, tai
    jokie moksliniai straipsniai nuo šio pseudomokslo neišgelbės.

  • Ne visuomenei,o valdžiai. 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 08:59:51

    Valdžia priima įstatimus,kurie skiriasi,net 300 kartų,nuo mokslininkų
    paskaičiavimų,todėl tautai beliko vienintelis kelias emigruoti,nes
    kvailų politikų niekas neareštuoja už kenkimą valstybei.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
guitar trio

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12