respublika.lt
 

Mokslininkai prikelia senuosius sodus (6)

2019 gegužės mėn. 24 d. 10:20:14
Dalia BYČIENĖ

Naujuose soduose atrasti senovinių vaismedžių veislių gana sudėtinga. Viena priežasčių - dabartiniai sodininkai nežino, kur jų ieškoti. O gal jau jų apskritai nebeliko? Gal senieji sodai, augę kaimuose, sulaukėjo ir negrįžtamai pranyko su senosiomis sodybomis? Visai ne, mūsų genetikai kantriai važinėja po kraštą, ieškodami prie dvarų, melioracijos išvengusiuose vienkiemiuose dar išlikusių senų vaismedžių. Nepraranda vilties atgaivinti senovinę lietuvišką sodų augaliją. Niekas juk nežino, kada klimato kaitai vis labiau jaukiant gamtą gali prireikti laiko patikrintų obelų, kriaušių, kaulavaisių.

×
nuotr. 1 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Lietuvoje dabar auginama keli tūkstančiai obelų, kriaušių veislių. Kaulavaisių - veislių pasirinkimas dar didesnis. Bėda ta, kad mūsų sąlygomis jos ne visos tinka. Anot mokslininkų, geriausiai tiktų senosios, laiko ir mūsų klimato patikrintos vaismedžių veislės, bet tai, kad jos yra laiko patikrintos, dar nereiškia, kad naujuose soduose gyvens puikiai ir duos, ko tikimės.

„Trūkumas yra tas, kad senosios obelų veislės turi trūkumą - jos neatsparios rauplėms. Naujose veislėse jau atsirado atsparumas nuo rauplių, nes buvo surasti ir įkelti atitinkami buvo genai. Naujosios veislės yra suformuotos laikmečio mados, o tą madą formuoja ne vien tik vartotojas, veikia aplinka ir ypatingai gamintojas, kuriam patogiau turėti atsparius pervežimams, gerai išsilaikančius vaisius. Tai nereiškia, kad mes dėl to nepralošiame skonio, tekstūros, visapusio prisitaikymo savybių“, - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto akademikas Vidmantas Stanys.

Anot mokslininko, genetikai tikisi vienokiu ar kitokiu būdu išlaikyti genofondą. Tai didžiulis nacionalinis turtas. Renka jie senuosius augalus, bando įvertinti jų genetiką ir tikisi atrasti požymių, kurie mūsų dienomis pasitarnautų tarsi donorai kitoms veislėms. Bet pirmiausia reikia surasti tuos galimus donorus. Institutas ėmėsi daryti reviziją dar išlikusiuose soduose ir tikrinti, kas liko. Liko nedaug kas. „Gal dabar nereikėtų tiek vargo, jei prieš kelis dešimtmečius dėl neapgalvoto sprendimo nebūtų sunaikinta pirmųjų instituto mokslininkų surinkta ir į Vytėnų kolekcinį sodą perkelta senųjų vaismedžių kolekcija. Dabar vėl einame per visą Lietuvą ir rankiojame, kas dar yra likę. Mūsų sodams įtakos turėjo kaimynai. Lenkijos pasienyje - Lenkija, pajūryje ir arčiau Latvijos - Vokietija. Tikri lietuviški sodai išliko Lazdijų rajone, Vidurio, Šiaurės, Rytų Lietuvoje. Ten dar randame šimtamečius sodus, kuriuose vaisiai labai neserga. Yra tam tikrų pažeidimų, bet pažeidimai yra ekologinės, senosios žemdirbystės ribose. Mes ištyrinėjome senų surinktų veislių virusologinį užkrėstumą ir pastebėjome įdomią situaciją. Atradome pasaulyje žinomų virusų štamus, o svarbiausia - net tris štamus (štamas - padermė, priklausanti skirtingoms bakterijų šeimoms - red. past.), ligų sukėlėjus, susiformavusius Lietuvos sąlygomis“, - pasakojo mokslininkas.

Sodų genofondą kaupiantys mokslininkai senuose, apleistuose soduose užtiko labai senų veislių obelų. Tų veislių, kurios buvo aprašytos Adomo Hrebnickio pomologiniuose užrašuose. „Radome antaninių obuolių, kurie vieninteliai turi unikalų kvapą, kitų senų veislių. Genetinių išteklių požiūriu nepaprastai vertingos senosios liaudies selekcijos obelų veislės „Beržininkų ananasas“, „Lietuvos pepinas“, „Baltasis alyvinis“, „Pilkasis alyvinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Panemunės baltasis“, „Sierinka“, „Žemaičių grietininis“, „Popierinis“, „Jono pepina“. Tos obelys pramečiuoja, turi ir kitų trūkumų, bet jos gali išgyventi šaltį. Tai labai aktualu dabar, kai klimatas keičiasi. Žinoma, 7 laipsnių šalnos ir senųjų veislių žiedus pakerta, nes tai viršija rūšies biologines galimybes. Anot mokslininko, labai didelę garbę Lietuvai pasaulyje atnešė žagarvyšnės. Pasaulio selekcininkai dėl jų Lietuvą rikiuoja greta tų, kurios turi savo selekcinę veislę.

Įdomių dalykų genetikai pastebėjo tyrinėdami Žemaitijoje išlikusias laukines trešnes. Miškotyros mokslininkai parsivežė laukinių trešnių iš visų Europos valstybių. Palyginus jų genetinę medžiagą su žemaitiškąja populiacija, atrasta tokių genų kombinacijų, kurių Vakarų Europoje nėra. Kaip sakė V.Stanys, tai patvirtina, kad pas mus susiformavo specifiniai trešnių genotipai. Kaip ir su senaisiais sodais.

„Amerikiečiai didžiuojasi savo modifikuotais organizmais. Jie sukūrė obelį, kurių vaisiai supjausčius skiltelėmis neparuduoja. Bet tokių neruduojančių obelų veislių vaisių švedai surado savo senuosiuose soduose. Ir Lietuvoje jų turbūt yra, tik reikia tikrinti ir atrasti. Atidžiai panagrinėjus senąsias veisles, galime atrasti labai įdomių dalykų“, - įsitikinęs mokslininkas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROTRŪKIS: dėl listeriozės protrūkio Pietų Ispanijoje į ligoninę paguldyti 53 asmenys, tarp jų – 18 nėščiųjų ir du naujagimiai.
  • „DYZELGEITAS“: Pietų Korėja skirs baudas bei kels baudžiamąsias bylas prieš „Volkswagen“ ir „Porsche“ dėl jų vaidmens „dyzelgeito“ skandale, kuomet daugybėje dyzelinių automobilių buvo įdiegta programinė įranga, padedanti sukčiauti dėl taršos emisijų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar alkoholio draudimas Rugsėjo 1-ąją - prasmingas?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +18 C

 +11 +12 C

 

 +10 +12 C

+16 +18 C

 +19 +21 C

 

 +21 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3552
RUB - 73.8360 CHF - 1.0860
GBP - 0.9162 NOK - 9.9638
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis