respublika.lt
LRDT LYRAS

Miestai, kuriuos glemžiasi vanduo (3)

2019 kovo mėn. 03 d. 13:27:00
Milda KUNSKAITĖ

Kol mokslininkai diskutuoja, kas yra visuotinis atšilimas - cikliškas gamtos reiškinys ar procesas, kurį pradėjo žmogaus veikla XX-XXI a., - mes susiduriame su neginčijamu faktu: pasaulinio vandenyno lygis kyla ir, ko gera, su pagreičiu. Šimtmečio pabaigoje vandens lygis gali pakilti 66 cm. Todėl miestai, kurie yra žemiau arba šiek tiek aukščiau šios linijos, gali būti visiškai užtvindyti. Kam gresia pavojus dingti po vandeniu?

 

Majamis: vanduo po kojomis

Vienas pagrindinių tokių kandidatų mūsų planetoje - Majamis. Nepaisant to, kad ši vieta kelia asociacijas su rojumi Žemėje ir žemės sklypai ten kainuoja nemažai, netolimoje ateityje prabangus kurortas gali visiškai nugrimzti po vandeniu. Taip jau nutiko, kad Majamiui nepasisekė iškart keliais atžvilgiais. Pirma, virš jūros lygio jis įvairiais duomenimis yra nuo pusės metro iki dviejų metrų. Antra, miestas pastatytas ant porėtų klinčių, kurios drėgmę sugeria it kempinė. Kitaip tariant, vanduo puola iš visų pusių: iš dangaus - liūčių pavidalu, iš jūros - dėl potvynių ir atoslūgių bei audrų ir iš apačios, kai vanduo ieško išėjimo į paviršių. O trečia, Majamis vis atsiduria uraganų kelyje, jiems jau yra pavykę jį visiškai sugriauti. Taip įvyko 1926 m., kai Majamį užgriuvo uraganas, vėliau pavadintas „Didžiuoju Majamio“. Vėjo greitis siekė 200 km/val., o bangų aukštis viršijo 3,5 m. Miestas nebuvo pasirengęs kataklizmui, dėl didžiulio vėjo greičio gyventojai buvo užklupti netikėtai. Pastatai, atsilaikę prieš vėją, buvo apsemti. Majamis virto griuvėsiais, daugiau kaip 5000 žmonių žuvo. Miestas nugrimzdo į gilią ekonominę krizę - nuostoliai viršijo 700 mln. dolerių, - todėl manoma, kad Majamyje Didžioji depresija prasidėjo trejais metais anksčiau negu kituose JAV regionuose.  1992 m. įvyko panašaus masto katastrofa: uraganas Endrius vėl tiesiog nupūtė ir užtvindė Majamį. Vėjo greitis šįkart siekė 265 km/val., o jo padaryta žala - 26 mlrd. dolerių. Tai yra rekordinis gamtos stichijos padarytos žalos rodiklis. Ne per seniausiai, 2017 m., uraganas Irma kėlė pavojų, kad 1926-ųjų katastrofa pasikartos, neveltui JAV ji buvo praminta „Irmagedonu“. Floridos gubernatorius nurodė evakuoti apie pusę milijono žmonių iš pajūrio gyvenviečių, o pirmiausia iš Majamio. Niekas negarantuoja, kad panašūs kataklizmai nesikartos, negana to, klimatologai mano, kad uraganai ir potvyniai taps vis grėsmingesni. Bet net ir be uragano vandenynas nuolatos kelia grėsmę miestui. Vietos gyventojų nenustebinsi užtvindytu rūsiu ir garažu: vandens lygis kasmet vis auga. Manoma, kad iki 2100 metų miestas nusileis 80-155 cm, tai yra, sprendžiant iš visko, atsidurs žemiau jūros lygio. Per 8 metus, nuo 1998 iki 2005 m., Majamio universiteto duomenimis, jūros lygis kilo vidutiniškai 3 mm per metus, mieste įvyko 16 potvynių, o per kitus 8 metus, nuo 2006 iki 2013 m., vandens kilimo greitis sudarė 9 mm per metus ir daugiau, o potvynių būta 33, tai yra dvigubai daugiau.

Bet net jeigu potvynių nėra, vandenyno puolimas kelia pavojų miesto infrastruktūrai. Floridos pietuose beveik 90 proc. gėlo vandens gaunama iš grunto, bet sūrus jūros vanduo, prasiskverbdamas pro porėtas klintis į požeminius telkinius juos paverčia netinkamais naudoti. Be to, tokio puolimo gali neatlaikyti kanalizacija, nuolatos agresyviai veikiama druskos. Dar viena problema - paplūdimių erozija: smėlio kopos, kurios yra natūrali kliūtis vandeniui, vis žemėja. Šiuo metu mieste su jam grasinančiu vandeniu kovojama trimis pagrindiniais būdais. Pirma, rekonstruojama kanalizacija ir lietaus vandens nutekamieji vamzdžiai. Antra, gatvėse ir pastatuose įrengiami siurbliai vandeniui pumpuoti. Ir trečia, miesto gatvės dirbtinai aukštinamos. Investicijos šioje srityje matuojamos jau šimtais milijonų dolerių, o planuojamos ateičiai - milijardais.

Šanchajus: kempinės ant stogo



Jau pats miesto pavadinimas liudija apie sudėtingus jo ir jūros santykius. Pirmasis miesto pavadinimo hieroglifas reiškia „viršų“, o antrasis - „jūrą“. Miesto pavadinimą galima versti įvairiai, populiariausias variantas - „kylantis virš jūros“. Tačiau Šanchajus virš jūros nedaug ir iškyla - vos keturis metrus. O artimiausioje ateityje, turint omeny nuolatos augantį pasaulio vandenyno lygį, ir tų keturių metrų gali nelikti.

Prieš keletą metų vieno didžiausių D.Britanijoje Lidso universiteto mokslininkai išanalizavo daugelio didelių pajūrio miestų neatsparumą potvyniams. Šanchajus pasirodė esąs pažeidžiamiausias iš visų tyrime minėtų miestų. Tai nereiškia, kad potvynių rizika toje vietoje yra didesnė negu kituose pajūrio miestuose, bet tai rodo, kad didelio kataklizmo pasekmės Šanchajuje bus itin katastrofiškos. Mieste gyvena apie 24 mln. žmonių, bet Šanchajuje nėra patikimos apsaugos nuo potvynių ir mažai slėptuvių. Maža to, kad jūra kyla - slegiamas statinių svorio slūgsta gruntas, o lūšneles pakeitė dangoraižiai.

Tarp kitko, potvyniai Šanchajuje nėra toks jau neįprastas reiškinys. Vanduo atakuoja miestą jau nuo tų laikų, kai jis buvo mažas žvejų kaimelis. XVI a. aplink Šanchajų, tuo metu jau tapusį vienu stambiausių Pietryčių Azijos uostų, buvo pastatyta siena - pylimas miestui apsaugoti tiek nuo vandens, tiek nuo piratų, vis bandydavusių puldinėti. 8 m aukščio ir 4,5 km ilgio siena juosė miestą žiedu. Iki XVIII a., kai miestas išsiplėtė, siena ėjo palei kranto liniją, apie 4 m ilgio jos liekanos išliko iki mūsų dienų ir yra kultūros paveldo objektas. Bet gintis Šanchajui reikia ne tik nuo jūros. Jangdzės upės potvyniai taip pat gali pridaryti daug žalos. Stipriai lyjant (o musoniniai lietūs - čia įprastas reiškinys) upė patvinsta ir užtvindo viską aplinkui kelių kilometrų plote. Pavyzdžiui, 1911 m. dėl Jangdzės potvynio Šanchajuje ir netoliese esančiuose miestuose nuskendo 100 tūkst. žmonių, dar antra tiek žuvo iš bado ir dėl marodierių žiaurumo.

2018 m. Šanchajų užgriuvo dvi pagret tropikų audros, dėl kurių ištvino upė, pakilo jūros lygis, buvo evakuota iš viso apie 200 tūkst. žmonių, teko stabdyti laivybą, susisiekimą oru ir geležinkeliais. Atsižvelgiant į potvynių reguliarumą - jie čia vyksta praktiškai kasmet, skirdamiesi tik intensyvumu, - Šanchajuje ieškoma būdų, kurie padėtų jei ne visam laikui išpsręsti problemą, tai bent jau išvengti pražūtingo potvynio. Vienas iš inovacinių projektų, kuris buvo pradėtas Šanchajuje diegti 2017 m., buvo pavadintas Sponge City: pastatuose įrengiama drenažo sistema, kuri sugeria vandenį. Vanduo, patenkantis ant tokių pastatų stogų, jau neteka žemyn, o lieka viršuje, tam reikia pakloti vos 7-8 cm storio drenažą. Su projektu siejamos didelės viltys, juk stipriausi potvyniai Šanchajuje vyksta dėl vandens, kuris pilasi iš dangaus, o ne ateina tiesiai iš jūros. Beje, tokio drenažo pagrindu planuojama rengti ir aukštuminius gėlynus ir vejas, kurie ne tik sunaudos perteklinę drėgmę, bet ir apželdins miestą. Manoma, kad iki 2020 m. drenažu bus parūpinti apie 80 proc. miesto statinių.

Londonas: Temzė, sere!



Nepaisant to, kad Londonas pastatytas ne ant jūros kranto, šis miestas - taip pat vienas realiausių kandidatų nuskęsti. Jis yra Temzės žiotyse, o ji vis išsilieja iš krantų, ir net visiškai neseniai upė vėl parodė charakterį: jos vandenys ir stiprūs lietūs užtvindė ne tik sostinę, bet ir visus šalies pietus.

Didelių potvynių čia būta ir anksčiau, vienas iš pražūtingiausių miestą užklupo 1928 m. sausio pradžioje: priežastis buvo stiprus snygis ir audra jūroje. Vandeniui kelią palengvino statybos darbai: nuo 1909 m. Londono uoste buvo gilinamas dugnas, kad į jį galėtų įplaukti jūriniai laivai. Vandens lygis gatvėse tada viršijo metrą, buvo užlietas metro, rūsiai, pirmieji pastatų aukštai, per 4 tūkst. žmonių liko be namų, o 14 žmonių paskendo savo namuose. Po potvynio atstatymo darbai truko keletą metų.

Dar vienas panašaus masto potvynis įvyko 1953 m. Tačiau Londono valdžia neskubėjo statyti apsauginių įrenginių, nes būtų tekę gerokai sumažinti uosto pralaidumą, o dėl to mažėtų įplaukos į miesto iždą. Tik 1972 m. buvo nuspręsta statyti vadinamąjį Temzės barjerą. Statyba buvo baigta tik 1984 m. Šią pakeliamąją konstrukciją sudaro 10 plieninių vartų, kurie gali visiškai užtverti upę. „Ramiu“ metu vartai guli Temzėje ir netrukdo laivybai, bet reikalui esant juos galima pakelti ir jie tampa kliūtimi vandens srautui. Statant barjerą buvo įsivaizduojama, kad jį kasmet reikės pakelti 2-3 kartus, bet dabar juos tenka pakelti 6-7 kartus per metus, ir tai rodo, kad stichija spaudžia vis stipriau. Iš pradžių buvo tikimasi, kad barjeras tarnaus iki 2020-2030 metų, bet dabartiniais vertinimais jis turėtų atlaikyti mažiausia iki 2060-ųjų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AVARIJA: antradienio vakarą Vilniuje, Salininkų gatvėje, susidūrus dviem lengviesiems automobiliams, nukentėjo vienas iš vairuotojų.
  • CIKLONAS: Mozambike siautėjęs smarkus ciklonas Idai, pasak Raudonojo Kryžiaus, be namų kurį laiką galėjo palikti iki 400 000 žmonių; stichijos sukelti potvyniai šalies centrinėje dalyje užtvindė ištisas teritorijas ir apgadino daugybę pastatų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar normalu, kad net ir posėdžių nelankantys seimūnai gauna atlyginimą?

balsuoti rezultatai

Ar mokate užsienio kalbų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  0   +3 C

-2    +1 C

 

 +1    +4 C

+3   +6 C

+5   +7 C

 

   +6   +10 C

7-12 m/s

3-5 m/s

 

4-5 m/s

 

reklama
samba
reklama
Sveikata ir grožis