Fabiola Džanoti. EPA-Eltos nuotr.

Pasirašyti sutarties atvyksta CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti). Pasirašymo ceremonija vyks prezidentūroje.

Kaip ELTA jau skelbė, CERN Taryba birželio 16 d. pakvietė Lietuvą tapti asocijuota valstybe nare šioje prestižinėje mokslo institucijoje.

CERN turi 22 nares, Lietuva taps penktąja asocijuota nare.

Europos branduolinių tyrimų organizacijoje atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, joje dirba talentingiausi planetos mokslininkai, tarp jų - ir Lietuvos atstovai, taip pat stažuojasi Lietuvos dėstytojai ir mokytojai. Mūsų šalis su CERN bendradarbiauja jau apie ketvirtį amžiaus. Bendrus projektus su organizacija vykdo keli Lietuvos universitetai, lazerių gamintojai.


Prof. J.V.Vaitkus: sutartis su CERN - galimybė dirbti aukščiausioje mokslo lygoje

Lietuvai antradienį pasirašius asocijuotos narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) sutartį, Vilniaus universiteto profesorius, fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus teigia, kad mūsų šalies tyrėjams ir pramonei atsivėrė galimybės dirbti su pasauliniu mokslo ir tyrimų elitu.

Didelę bendradarbiavimo su CERN ir darbo šioje organizacijoje patirtį sukaupęs J. V. Vaitkus įsitikinęs, kad sutarties pasirašymas jau teikia naudos mūsų šaliai.

„Sutartis reiškia, kad tiek tyrėjai, tiek Lietuvos pramonė atitinka parametrus, leidžiančius dirbti aukščiausioje mokslinėje lygoje. Jau vien tai suteikia Lietuvai tam tikrą pridėtinę vertę: kur nors pranešus, kad Lietuvos komandos dirba CERN, aukštesniojo diplomatinio ešelono atstovai supranta, kad tai yra valstybė, kurioje yra visa grupė komandų, atitinkančių pačius aukščiausius standartus“, - naujienų agentūrai ELTA sakė J. V. Vaitkus.

Pasak akademiko, Lietuvos mokslininkams dabar atsivers galimybės tobulėti daugelyje sričių. Profesorius ypač pabrėžė informacinių technologijų (IT) sektorių, taip pat užsiminė apie naujas perspektyvas Lietuvos elektronikos pramonei, kuri galėtų pakartoti Lietuvos biotechnologijų ir lazerių laimėjimus.

„Pats galbūt akivaizdžiausias tobulėjimas, tai yra IT srityje. Šiuo metu kaip tik visas būrys informatikų jau dirba su CERN projektais, kurie susieti su Lietuva. Atsiranda galimybė jau ir elektronikos pramonei įsilieti į pasaulinius projektus, faktiškai, galimybė dalyvauti konkursuose. Tuomet ir pasirodys, koks iš tikrųjų jų lygis“, - kalbėjo garsus Lietuvos fizikas, pridūręs, kad jau dabar ir Lietuvos elektronikos, ir tiksliosios mechanikos pramonė sugeba spręsti ypač reikšmingus uždavinius pasauliniu mastu.

J. V. Vaitkaus teigimu, tikroji narystė CERN Lietuvai kainuotų palyginti didelius pinigus, bet, kita vertus, tie mokesčiai grįžtų šaliai per įsitraukiančią į naujus projektus pramonę, per specialistų kokybės kėlimą. Vis dėlto, profesoriaus manymu, pirmiausia reikia išnaudoti dabartinį laimėjimą, ir Lietuvai dar yra ko išmokti.

„Manau, kad pirmiausia reikia tinkamai įsitvirtinti dabartinėje būsenoje, nes mokslinių darbų mastas toje srityje dar nėra toks, kad galėtume pradėti diktuoti, kokia turi būti CERN ateitis, kokie sprendimai turi būti priimami. Nauda Lietuvai gali atsirasti ir ta, kad projektai šioje organizacijoje planuojami dešimtmečiams, taip kad Lietuva gali daug pasimokyti, kaip organizuoti visą mūsų mokslo ir verslo gyvenimą“, - sakė J. V. Vaitkus.

Profesorius pažymėjo, kad asocijuotos narystės sutarčiai įsigalioti dar reikia Seimo ratifikavimo.

Kaip ELTA jau skelbė, CERN Taryba birželio 16 d. pakvietė Lietuvą tapti asocijuota valstybe nare šioje prestižinėje mokslo institucijoje. CERN turi 22 nares, Lietuva tampa penktąja asocijuota nare.

Europos branduolinių tyrimų organizacijoje atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, joje dirba talentingiausi planetos mokslininkai, tarp jų - ir Lietuvos atstovai, taip pat stažuojasi Lietuvos dėstytojai ir mokytojai. Mūsų šalis su CERN bendradarbiauja jau apie ketvirtį amžiaus. Bendrus projektus su organizacija vykdo keli Lietuvos universitetai, lazerių gamintojai.