respublika.lt

Kodėl nerastas Tunguskos meteoritas? (4)

2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 06:58:36
Milda KUNSKAITĖ

Prieš 110 metų Akmenuotosios Tunguskos upės rajone nukrito meteoritas. Tai yra viena didžiausių XX a. mįslių, nes ekspedicijoms taip ir nepavyko rasti bent mažytėlaičio hipotetinio dangaus kūno fragmento. Todėl gimė daugybė alternatyvių „Tunguskos fenomeno“ versijų - nuo metano debesies sprogimo iki Žemės susidūrimo su miniatiūrine juodąja skyle...

 

Antroji saulė

1908 metų birželio 30-ąją apie septintą valandą ryto Akmenuotosios Tunguskos upės baseino teritorijoje danguje pasirodė didžiulis ugnies kamuolys. Iškart pasigirdo galingas sprogimas, kurio sukeltą oro bangą užregistravo pasaulio meteorologijos stotys. Beveik dviejų tūkstančių hektarų plote buvo išlaužyti medžiai, kai kurie tose vietose gyvenusių evenkų matė, kaip jų namuose krenta rakandai, smūgio banga parbloškė gyvulius. Broliai Čučanči ir Čekarenas, kurių čiumas buvo už 30 kilometrų nuo sprogimo epicentro, vėliau mokslininkams pasakojo: „Pamanėme, kad danguje atsirado antroji saulė. <...> Žemė staiga ėmė judėti ir linguoti, stiprus vėjas nuvertė mūsų čiumą.“ Dar kelias dienas po to Šiaurės pusrutulio miestuose buvo matomas keistas atmosferos reiškinys: vakaro metu dangus imdavo spindėti, o naktį būdavo šviesu kaip dieną.

Nežiūrint tokio įvykio masto, pirmoji ekspedicija į Akmenuotosios Tunguskos rajoną buvo surengta tik 1927 m. Jai vadovavo mokslininkas mineralogas Leonidas Kulikas. Vietoje, kur, kaip spėjama, nukrito meteoritas, jis pamatė medžius, nuo kurių buvo nuplėšta žievė ir šakos - jie stovėjo pliki kaip telegrafo stulpai. Šalia buvo ežeras. Mokslininkas kelis mėnesius praleido taigoje, bet taip ir nerado net menkiausios meteorito kruopelytės. Vėliau L.Kulikas dar kelis kartus su ekspedicijomis grįždavo į tą rajoną. Jis bandė nusiurbti ežero vandenį, spėdamas, kad meteoritas nuskendo, atsigabendavo siurblių pelkėms sausinti. Bet kaskart ekspedicija baigdavosi nesėkmingai.

Nerado jų ir vėlesnės ekspedicijos, kurios kas keletą metų išvykdavo į šias nuošalias vietas. Dėl to buvo sukurta daugybė alternatyvių hipotezių, pavyzdžiui, kad Tunguskos sprogimą sukėlė milžiniškas kamuolinis žaibas, arba kad šioje vietoje su Žeme susidūrė miniatiūrinė juodoji skylė. Taip pat buvo spėjama, kad Tunguskos kūnas buvo kometa, kurią sudarė kosminės dulkės ir ledas, ir ji sudegė įskriejusi į Žemės atmosferą.

Meteoritai vaiduokliai


Bet dauguma mokslininkų mano, kad meteoritas iki šiol guli kažkur Sibire: tiesiog L.Kulikas, o vėliau ir kiti mokslininkai, nesugebėjo teisingai apskaičiuoti dangaus kūno kritimo trajektorijos. Ir jo ieškojo visai ne ten, kur reikėtų. Daug kas mano, kad Tunguskos meteoritas turėjo būti milžiniškas, jei jau krisdamas pridarė tiek žalos. Iš tiesų šis bolidas greičiausiai buvo ne didesnio kaip metro skersmens asteoroido nuolaužų spiečius. Rasti tokį objektą neįžengiamoje taigoje yra nepaprastai sunku.

Rasti Tunguskos meteoritą galima, mano specialistai. Tik tokiai ekspedicijai surengti reikės didžiulių pinigų - apie milijono dolerių. Ir ekspedicijos dalyviams taigoje teks praleisti ne mažiau kaip metus. Palyginti neseniai į Akmenuotosios Tunguskos regioną buvo nuvykusi italų ekspedicija. Jos dalyviai apsiginklavo palydovinėmis vietovės nuotraukomis, kompiuteriais apskaičiavo tikėtiną balistinės bangos trajektoriją. Jie kelias savaites šukavo taigą, bet taip pat nieko nerado.

Beje, Tunguskos meteoritas yra ne vienintelis, kuris dingo be pėdsakų. 2002 m. rugsėjo 25-osios naktį Irkutsko srityje nukritęs Vitimo bolidas pridarė daug triukšmo: smūgį, tarsi drebant žemei, pajuto gyventojai 20 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ir nors buvo žinomas net apytikris meteorito kritimo taškas, nė vienas jo gabalėlis nebuvo rastas.

„Meteoritų medžiotojai“

Bet jeigu prieš 110 metų nukritęs meteoritas net būtų rastas, jis nebūtų pats brangiausias. Kaina meteoritų kolekcininkų rinkoje priklauso nuo medžiagos kiekio ir jos tipo. Dažniausiai į žemę nukrenta akmeniniai meteoritai - chondritai. Jų kaina yra nedidelė - dešimtys eurų už nediduką. Geležiniai ir mišrūs vertinami kiek brangiau. Bet kolekcininkai labiausiai vertina achondritus, asteroido Vesta nuolaužas. Jų yra nepaprastai mažai, vos 0,1 proc. visos nukritusios į Žemę meteoritų masės. Todėl kolekcininkai už juos moka iki 100 dolerių už gramą. Tunguskos meteorito norėtų daugelis, o paklausa didina kainą. Bet jei jis vis dėlto bus rastas, ir paaiškės, kad tai yra paprastas akmeninis meteoritas, jis kainuos ne itin daug, spėja žinovai.

Vienas brangiausių egzempliorių, esančių privačiose kolekcijose - retas Marso meteoritas „Juodoji gražuolė“ (Black Beauty). Jį Libijos dykumoje rado Maroko beduinas. Beje, šios šalies klajokliai seniai suvokė, kad ieškoti meteoritų yra gana pelninga. Kepinant saulei, jie būriais kapstosi kopose, bandydami rasti „dangaus akmenų“. Libijos dykuma - tikras Klondaikas tokiems medžiotojams. Ten yra labai mažai natūralių akmenų, todėl kone kiekvienas rastas akmenėlis, labai tikėtina, bus meteoritas. Ten vyksta entuziastai iš viso pasaulio, tiesa, konkuruoti su vietos gyventojais, kurie ieško meteoritų nuo 1998 m., yra sudėtinga. Beje, „Juodąją gražuolę“ radęs beduinas taip ir nesuprato, koks lobis atsidūrė jo rankose. Akmenį jis pardavė žinomam kolekcininkui iš Amerikos Džėjui Piatekui (Jay Piatek). Šis akmenį nusiuntė ištirti į NASA, o ten buvo nustatyta, kad tai yra labai retos, anksčiau netirtos rūšies iš Marso pavyzdys. Ne pernelyg seniai aukcione „eBay“ buvo parduota „Juodosios gražuolės“ kruopelė. Už 0,068 g vertintojas sumokėjo 154 dolerius.

Bet ne visi ieško meteoritų dėl uždarbio, daugelis tiki, kad rasti meteoritą - didelė sėkmė.

***

Garsiausi meteoritai

Pirmą kartą meteorito kritimas į Žemę buvo užfiksuotas 1790 metais. Tiesa, Paryžiaus mokslų akademijos mokslininkai kosminio kūno susidūrimo su mūsų planetos paviršiumi faktą pripažino tik po 13 metų, iš pradžių 300 liudininkų parodymus palaikę pokštu. Supažindiname su žinomiausiais meteoritais žmonijos istorijoje.

Hoba: stambiausias iš rastųjų meteoritų (Namibija)

Stambiausias iš rastųjų meteoritų sveria per 60 tonų, o jo skersmuo yra apie 3 m. Spėjama, kad į dabartinės Namibijos teritoriją jis nukrito prieš 80 tūkst. metų. Dangaus kūnas buvo atrastas palyginti neseniai: 1920 m. Hoba Vesto ūkio, esančio šalies pietvakariuose, šeimininkas aptiko didžiulį geležies gabalą, ardamas lauką.

Norint užkirsti kelią vandalizmui, 1955 m. jis buvo paskelbtas nacionaliniu paminklu, juk nuo atradimo dienos jo masė sumažėjo 6 tonomis. 1987 m. ūkio savininkas valstybei padovanojo meteoritą ir žemę, kurioje jis yra, ir dabar jį saugo valstybė.

Aljendė: geriausiai ištirtas meteoritas (Meksika)

1969 m. vasario 8-ąją Čihuahua miesto gyventojus apie pirmą valandą nakties pažadino triukšmas ir ryškus plykstelėjimas, kurį sukėlė krisdamas 5 t sveriantis meteoritas. Dešimčių kilometrų plote išsibarstė daugybė jo nuolaužų, kurių bendra masė sudaro 2-3 tonas. Mokslininkai tvirtina, kad Aljendė - stambiausias ir geriausiai ištirtas iš žinomų anglinių chondritų. Amerikiečiai astrofizikai teigia, kad meteorito amžius yra apie 4,6 mlrd. metų.

Marčisono meteoritas: „gyviausias“ iš rastųjų Žemėje (Australija)


Pavadintas Australijos miesto, netoli kurio nukrito 1969-iais, Marčisono meteoritas laikomas „gyviausiu“ iš rastųjų Žemėje. Mat jame yra per 14 tūkst. organinių junginių, įeinančių į 108 kg sveriančio akmens sudėtį, tarp jų ne mažiau kaip 70 įvairių amino rūgščių. Tyrimų duomenimis meteorite yra milijonai įvairių organinių molekulių, o tai rodo, kad amino rūgščių esama ir už mūsų planetos ribų.

Sichotė Alino meteoritas: vienas stambiausių, stebėtų krintant (Rusija)


Vienas didžiausių meteoritų nukrito Primorjės krašte Sichotė Alino kalnuose 1947 m. vasarį. Akinamas bolidas buvo matomas Chabarovske ir kitose gyvenvietėse 400 km spinduliu. 23 tonas sveriantis geležies kūnas atmosferoje suskilo į daugybę nuolaužų, kurios sukėlė „meteoritų lietų“. Nuolaužos Žemės paviršiuje paliko per 30 kraterių, kurių skersmuo - nuo 7 iki 28 m ir iki 6 m gylio. Stambiausia meteorito nuolauža sveria apie 1745 kg. 94 proc. jo sudaro geležis.

ALH84001: žinomiausias Marso meteoritas (Antarktida)

Tai, ko gera, žinomiausias iš 34 Marso meteoritų, rastų Žemėje. Jis buvo aptiktas 1984 m. gruodžio 27-ąją Alano Hilso kalnuose Antarktidoje (trijų raidžių santrumpa ir reiškia kalnų pavadinimą). Tyrimų duomenimis iš kitos planetos atskriejusio kūno amžius siekia 3,9-4,5 mlrd. metų. 1,93 kg svorio meteoritas į Žemę nukrito maždaug prieš 13 tūkst. metų. Pagal vieną hipotezę jis atskilo nuo Marso paviršiaus šiam susidūrus su dideliu kosminiu kūnu. 1996 m. NASA specialistai paskelbė sensacingus duomenis, kad Marse esama gyvybės pėdsakų. Skenuojant meteoritą rastriniu elektroniniu mikroskopu buvo nustatytos mikroskopinės struktūros, kurias galima traktuoti kaip suakmenėjusius bakterijų pėdsakus.

Čeliabinsko meteoritas (Rusija)

NASA vertinimais Čeliabinsko meteoritas - didžiausias iš žinomų dangaus kūnų, kritusių į žemę po Tunguskos meteorito. Sprogęs 23 km aukštyje danguje virš Čeliabinsko, meteoritas sukėlė galingą smūgio bangą, kuri, kaip ir Tunguskos atveju, dukart apskriejo Žemės rutulį. Iki sprogimo meteoritas svėrė apie 10 tūkst. tonų ir buvo 17 m skersmens, o paskui subyrėjo į šimtus nuolaužų, stambiausia iš jų sveria pusę tonos.

Parengta pagal užsienio spaudą


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAI: krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lapkričio 13-14 dienomis dalyvaus Šiaurės-Baltijos ir Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimuose Osle, Norvegijoje.
  • PARODA: antradienį sostinės „Arkos“ galerijoje atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ 60-mečiui ir atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirta paroda „Dailė lėlių teatre“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Koks laikas turėtų būti nuolatinis Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2968
RUB - 76.1800 CHF - 1.1368
GBP - 0.8756 NOK - 9.5378
reklama
Ukis 2018