respublika.lt

2017 spalio 22, sekmadienis

Kiek mums pavaldi atmintis? (1)

2014 rugpjūčio mėn. 01 d. 11:55:03
Ringailė STULPINAITĖ
Almantas Šarakojis. Asmeninio albumo nuotr.

Kiek daugiausiai skaičių ar žodžių galėtumėte įsiminti? Ar pasakytumėte savo penkių draugų telefonų numerius ir gimimo datas? Sunkiai? O kai kuriems tai yra ganėtinai lengva, nes jie žino, kaip pažaboti atmintį savo naudai. Du kartus Lietuvos konstantos Pi rašymo iš atminties čempionas ir pirmasis lietuvis, Pasaulio atminties čempionate užėmęs 50-ąją vietą, Almantas Šarakojis su „Laisvalaikiu“ pasidalijo žiniomis, kaip veikia atmintis ir kaip ją galima ugdyti.

- Vieni žmonės nuolat ką nors pamiršta, o kitų atmintis, rodos, veikia lyg kompiuteris. Jiems lengviau tiek mokytis, tiek įsiminti kasdienę informaciją. Kodėl taip yra?

- Geriau atmintis veikia tų žmonių, kurie nuolat protiškai dirba. Jie savo atmintį lavina net patys to nežinodami. Atmintis yra lyg raumuo. Jis yra tiek stiprus ir patikimai veikia, kiek jį mankštini, su juo dirbi. Atmintis gali dažniau nuvilti tuos, kurie nedirba protinio darbo, nes jie tiesiog nėra pratę įsiminti daugybės dalykų, darbų ar didelio kiekio informacijos vienu metu.

- Tačiau yra dalykų, kuriuos, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio, pamiršti gali visi. Kaip tą paaiškinti?

- Mūsų atmintį labai veikia stresas ir emocijos. Tiek kalbant apie prisiminimus, tiek apie atminties galimybes esamojoje situacijoje. Smegenys blokuoja kai kuriuos prisiminimus. Kitaip tariant, jeigu praeityje nutiko kažkas blogo, smegenys dalį prisiminimų apie tą įvykį blokuoja, nušlifuoja, nes mums būtų per didelis stresas vis iš naujo išgyventi tą įvykį. Tai labai vargintų. Labai geras pavyzdys, kaip stresas veikia mūsų atmintį, yra vairavimo egzaminas. Kol jam dar tik ruošiesi, atrodo, kad viską moki ir vairuoji apie tai nė negalvodamas. Bet kai ateina tikroji egzamino laikymo diena ir žmogus pradeda stresuoti, jaudintis, kyla nervinė įtampa, kai kuriuos dalykus jis pamiršta ir pradeda daryti klaidas.

- O ar galime tą pačią situaciją prisiminti skirtingai?

- Taip. Kai kuriuos prisiminimus mes sukuriame - perkuriame patys, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į praeityje įvykusią situaciją ir žodžių, kuriais ją nupasakojame. Tarkime, jūs kam nors pasakojate situaciją ir sakote: „Ar pameni, Sauliau, kaip Domas su dviračiu rėžėsi į sieną?“ Arba sakysite: „Ar pameni, kaip Domas bumbtelėjo į sieną?“ Draugas, kuriam tai pasakojate, greičiausiai iš atminties ištrauks vaizdinį, sukurtą pagal jūsų žodžius. O realioje situacijoje Domas, atsitrenkęs į sieną, galbūt išsinarino ranką, tačiau ši situacija žmonėms, kurie ją stebėjo, galėjo atrodyti skirtingai.

Mes visuomet geriau atsimename tuos dalykus, kuriuos suasmeniname. Tarkime, pamiršime, kad šią savaitę turime padaryti kokią nors paslaugą ar paskambinti draugui, bet puikiai prisiminsime, kada rodo mūsų mėgstamą serialą. Dalykai, kurie mums asmeniškai nėra tokie svarbūs, automatiškai nukeliami į antrą planą.

- Ar yra būdų, kaip galėtume pagerinti atmintį, ją lavinti?

- Pagerinti atmintį galime keliais būdais. Pirmas - apgauti smegenis. Jos atsimena tai, kas yra svarbu. O svarbu yra tai, ką mes nuolat naudojame. Taigi bet kokį dalyką, užduotį, susitikimą ar pažadą atsiminsime geriau, jei tą informaciją pasikartosime tam tikrais intervalais. Visi esame iki skausmo girdėję posakį, kad kartojimas yra mokslų motina, bet kasdienybėje to netaikome. Informacijos kartojimas po pirmo susipažinimo su ja turi būti atliekamas: pirmą kartą - po vienos valandos, antrą - po vienos dienos, trečią - po 1, 3 ir 6 mėnesių. Taip didžiąją informacijos dalį mes išsaugosime kone visam gyvenimui. Toks ilgalaikis kartojimas galbūt labiau tinka studentams, tačiau trumpesniais intervalais gali būti pritaikomas ir kasdienėje veikloje. Tarkime, darbų sąrašas ant stalo ir periodiškas jo perskaitymas smarkiai sumažina galimybę pamiršti ką nors svarbaus.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad ne mažiau svarbus ir būtinas visavertis maistas, geras miegas. Jeigu žmogus nuolat neišsimiega, krinta jo atminties galimybės. Žmogaus, kuris išsimiega gerai, ir atmintis veikia geriau. Sportas taip pat gerina atmintį, nes pagerėja deguonies pernešimas į smegenis.

 

Įdomu

Atmintyje vienu metu galime išlaikyti 7 skirtingus dalykus. Tai gali būti savaitės ar dienos darbai, užduotys, susitikimai ir panašiai. Jeigu vienu metu teks įsiminti 9 dalykus, yra nemenka tikimybė du iš jų supainioti arba pamiršti.

Žaidimas atminčiai gerinti

Paprašykite draugo arba patys sugalvokite ir įsiminkite 7 žodžius. Pvz.: stalas, obuolys, kreida, upėtakis, akmuo, dirižablis, skiemuo. Kai juos įsiminsite, sugalvokite septynis skaičius ir juos taip pat įsiminkite. Pvz.: 5, 19, 2, 78, 23, 6, 44. Vėliau pamėginkite pakartoti visus žodžius eilės tvarka, paskui tą patį padarykite su skaičiais. Kuo dažniau darysite šią smegenų mankštą, tuo greičiau įpratinsite atmintį gerai veikti.

 

Mnemonika - tai tam tikras informacijos kodavimas, asociacijos ir supaprastinimas, visuma būdų, padedančių geriau įsiminti informaciją. Ją naudojant galima atsiminti beveik 100 proc. informacijos labai ilgą laiką.

Daug kas blogai atsimena skaičius - telefonų numerius. Taip yra dėl to, kad skaičiai yra labai abstraktus dalykas, jie mums nekelia emocijų ir reiškia tik kiekį. Taigi skaičius, naudojantis viena mnemonikos technikų, galima paversti priebalsėmis (1 - L, 2 - N, Z, 3 – M, T, 4 - K, 5 – S, V ir 6 – Š,Ž, 7 - R, J, F, 8 – G, 9 – P, B, 0 – C, Č, D). Taigi skaičiai 1, 2, 3 atitiks raides L, N. T, o jeigu tarp priebalsių įterpsime balses - gausime žodžius. Kadangi atmintyje daugiausiai galime išlaikyti septynis skaitmenis, o telefono numeris gali būti devyniaženklis. mums lengviau sutraukti jį į tris grupes po tris skaičius, iš kurių esame sudarę žodelius. Taip draugo numeris mums gali reikšti ne tik eilę skaičių, bet ir tris žodžius. Pavyzdžiui, Jono numeris yra: lenta akmuo ranka.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Labas vasara