respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

Kas pakeis žmonijos gyvenimąnuotraukos (2)

2017 balandžio mėn. 07 d. 08:47:11
Milda KUNSKAITĖ

Mokslininkai nenustoja stebinti savo išradimais, o koke yra laukiamiausi 2017 m. atradimai?


Saulės dingimas

Turime retą galimybę per vienus metus pamatyti du Saulės užtemimus - visišką ir žiedinį. Pirmasis, žiedinis, vyko vasario 26-ąją. Kodėl Mėnulis visiškai neuždengė mūsų žvaigždės? Mūsų palydovo skersmuo yra 400 kartų mažesnis už Saulės, užtat Mėnulis yra 400 kartų arčiau, todėl danguje jie atrodo maždaug vienodo dydžio. Bet Mėnulis skrieja aplink Žemę ne apskrita, o ištęsta orbita. Todėl jam būnant toli nuo Žemės matomasis jo dydis sumažėja ir jis negali visiškai uždengti Saulės - aplinkui lieka šviesus žiedas. Žiedinį užtemimą buvo galima stebėti Pietų Amerikoje ir Afrikos žemyno pietuose. O rugpjūčio 21-ąją vyks visiškas Saulės užtemimas. Geriausios „žiūrovų salės“ vietos bus JAV teritorijoje.

Saulės užtemimas - būtent tas atvejis, kai kiekvienas norintis gali pasijusti mokslininku ir prisiliesti prie kosmoso mįslių, todėl šį reiškinį paprastai stebi milijonai žmonių. O mokslininkams šis įvykis yra labai svarbus tiriant Saulės vainiką, kurio ribos nėra tiksliai nustatytos.

Ekspedicija į Mėnulį


Šiemet kinai planuoja į Mėnulį paleisti nepilotuojamą kosminį aparatą, kuris į Žemę atgabens 2 kilogramus Mėnulio grunto. Paskutinį kartą toks triukas buvo atliktas 1976 metais, kai sovietų tarpplanetinė stotis „Luna 24“ iš Žemės palydovo atgabeno 170 g grunto ir uolienų. Mėginiai buvo labai brangūs tiesiogine šio žodžio prasme: vieno atgabentojo gramo savikaina - 7 mln. dolerių. Bet tiriant būtent juos buvo nustatyta, kad Mėnulyje esama vandens. Kinai neketina tuo apsiriboti ir 2018 metais planuoja nuleisti zondą nematomoje Mėnulio pusėje. To nesugebėjo padaryti nei JAV, nei SSRS.

Mėnulio gruntas iš esmės yra neblogai ištyrinėtas: amerikiečiai savo „Apolonais“ kadaise prisivežė 382 kg šitos gėrybės. Kinijos Mėnulio programos tikslai didesni: Mėnulyje rastos didžiulės helio-3 izotopo atsargos. Jis gali būti naudojamas kaip kuras termobranduoliniuose reaktoriuose. Šių energijos atsargų žmonijai užtektų artimiausiems 10 tūkst. metų.

Žmogaus redagavimas

Mokslininkai sukūrė būdą redaguoti genus, naudojant sistemas CRISP/Cas9. Kas tai yra? Paveldimomis ligomis susergama todėl, kad paciento genome, kurį sudaro 6 mlrd. „raidžių“ - nukleotidų, yra viena „klaida“. Norėdami palyginti, įsivaizduokite Britanijos enciklopediją ir pamėginkite joje rasti tą vienintelę klaidelę ir ją ištaisyti, nepakenkdami knygai. Nieko sau užduotis? Tačiau naudodami naująją technologiją genetikai geba greitai aptikti brokuotą DNR fragmentą ir jį pakeisti sveiku. Metodas iš esmės yra paruoštas klinikiniam naudojimui, tačiau tarp sistemos kūrėjų - Kalifornijos universiteto Berklyje ir privataus Broudo instituto - įsiliepsnojo kova dėl teisės į patentą, žadantį milijardinius pelnus. 2017 metais teismas turi paskelbti verdiktą ir uždegti žalią šviesą žmogaus „redagavimui“.

Taikant naujuosius genų inžinerijos metodus iš pradžių bus galima gydyti daugybę palyginti „paprastų“ šiandien dar neišgydomų ligų, nuo leukemijos ir hemofilijos iki AIDS. O ateityje bioinžinieriai tikisi pasaulį išvaduoti nuo tokių paveldimųjų ligų kaip šizofrenija ir alkoholizmas, kurių priežastis yra ne vieno geno defektas, o sudėtingas veiksnių derinys.

Kvantinis kompiuteris

Pasaulinės korporacijos kaip „Google“ ir IBM bei stambiausi mokslo centrai įsitraukė į vadinamąsias kvantines lenktynes. Jų tikslas - sukurti kvantinius kompiuterius, milijonus kartų galingesnius už įprastus. Mokslininkai pasiekė tam tikrų rezultatų. Pavyzdžiui, kompanija „Google“ pasigyrė, kad jos kvantinis kompiuteris „D-Wave“ išmoko skaičiuoti 100 mln. kartų greičiau už klasikinį kompiuterį. Tačiau naudotis šiomis mašinomis kasdieniame gyvenime kol kas nepavyksta. Analitikai tikisi, kad šiemet gali įvykti lūžis.

Kvantiniai kompiuteriai yra būtini, nes dabartinės kartos mašinų galimybių resursai yra jau beveik išnaudoti. O žmonija įžengia į daiktų interneto erą, kai prie pasaulinio tinklo bus prijungiama viskas - nuo lydymo krosnies iki šaldytuvo, kuris pats pirks produktus. Šiam visam ūkiui valdyti reikalingos naujos klasės skaičiavimo mašinos.

Nesimokysim kalbų?

Mokslininkai tikisi proveržio mašininio vertimo srityje, naudojant neuroninius tinklus. Jų pagrindinė savybė - gebėjimas mokytis. Kaip „gelžgalis“ gali ko nors mokytis, paklausite jūs?

Artimiausias analogas yra jūsų išmanusis: kai žinutėje spausdinate nežinomą žodį, jis klausia: „Ar įtraukti šį žodį į žodyną?“ Patikėkite, laikui bėgant išmaniojo žodynas susilygins su jūsų... „Google“ pradėjo naudoti neuroninius tinklus vertimui 2016 metų pabaigoje, ir klaidų tekstų vertimuose sumažėjo 60 procentų. O netrukus paaiškėjo, kad dirbtinis intelektas geba sukurti ir savo kalbą. „Metalinis vertėjas“ buvo mokomas versti iš japonų kalbos į anglų ir iš korėjiečių kalbos į anglų. Staiga paaiškėjo, kad jis moka versti tiesiai iš japonų į korėjiečių, nors to nebuvo mokomas.

Tyrinėjant atminties kortelę paaiškėjo, kad neuroninis tinklas pats susikūrė vertimo algoritmą, kuriame kalba tarpininkė (anglų) buvo nereikalinga. Tai padės panaikinti kalbos barjerus pasaulyje. Nereikės dešimtmečius mokytis užsienio kalbos. Nauji įrenginiai nesunkiai sinchroniškai vers į bet kurią ir iš bet kurios žinomos planetos kalbos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

  • pasiulymas mokslininkams 2017 balandžio mėn. 08 d. 22:21:17

    isbandyti, isbandyti,kad ir pasimaitinti kas randama siuksliu
    konteineriuose poto pabuti visuomenes atmestu poto ir toliau ir taip toliau
    ir tada papasakoti zurnalistams o tada skaitis visuomene ir gal dziaugsis
    arba nusimins.

  • matyt taip bus 2017 balandžio mėn. 07 d. 09:05:54

    ...ogi asteroidai ir kometos-žemėje Žmogus nesusitvarko su jam pavesta
    misija...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV ir Pietų Korėja pradėjo dideles jūrines pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų.
  • AUKSAS: Estijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre visi trys varžybose dalyvavę mūsų šalies atletai iškovojo aukso medalius. Turnyro nugalėtojais tapo Joniškio visuomeninio imtynių sporto klubo „Kova“ auklėtiniai Benas Keršys, Martynas Muižys ir Ignas Paulavičius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl įstatymai galioja ne visiems?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +12 C

   +11  +13 C

 

   +10 +13 C

   +145  +18 C

  +15 +17 C

 

   +13 +14 C

    1-7 m/s

     1-6 m/s

 

      0-7 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Prenumerat 2018