respublika.lt
 

Kalba nėra nei muziejus, nei mauzoliejusnuotraukos (5)

2019 liepos mėn. 13 d. 10:47:35
Edita SIAVRIS

Šiais metais lietuvių kabos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė beveik 10 proc. abiturientų, tai net prastesnis rodiklis nei pernai. Kas nutiko, kad lietuvių kalba, deja, tampa neįveikiama, kalbamės su 2019-ųjų „Poezijos pavasario“ Maironio premijos laureatu, poetu Mariumi BUROKU.

×
nuotr. 8 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Nežinau, ar tuos 10 proc. reikėtų laikyti nacionaline tragedija. Vis dėlto nujaučiu, kad egzaminų sistema pernelyg sustabarėjusi ir požiūris į kalbą bei literatūrą - taip pat. Galbūt per daug kalama taisyklių ir autorių, o per mažai dėmesio skiriama tiesiog rašymui - lanksčiam, kūrybingam, išradingam. Manau, svarbiau, kad vaikas mokyklą baigtų raštingas, mokėdamas parašyti laišką, gyvenimo aprašymą, net apybraižą ar eilėraštį, o ne mintinai mokėdamas klasikų biografijas ir žinodamas, kaip pagal sistemos reikalavimus taisyklingai parašyti rašinį ir įtikti komisijai.

Minėtą situaciją galime laikyti grėsme mūsų sugebėjimui rišliai ir gerai reikšti mintis, taip pat mūsų žurnalistikai ir panašiai.

Koks gali būti lietuvių kalbos prestižas visuomenėje - jos nepakeis anglų anei rusų kalba (jai ir nepavyko). Mes kaip kalbėjome, taip ir kalbėsime lietuviškai, bent jau kol esame Tauta ir turime savo šalį, nors ir tai nėra būtina sąlyga išsaugoti kalbą. Mūsų kalba yra gana sena ir lanksti, ji suvirškino ir prarijo daugybę įtakų, tad nemanau, kad jai iškilo kokia nors baisi grėsmė. Grėsmė gal labiau kyla tarmėms, bet tarmių nykimas - procesas, kuris seniai vyksta visame pasaulyje.

- Jūs prieš 20 metų dirbote lietuvių kalbos mokytoju, koks tuomet buvo požiūris į lietuvių kalbą, kaip dalyką?

- Tai buvo taip seniai. Be to, dirbau suaugusiųjų mokymo centre. Ten žmonėms tuo metu buvo svarbu baigti, gauti diplomą ir tiek. Tiesa, ne visiems. Mokiniams svarbiausia buvo išmokti daugmaž taisyklingai rašyti (nes dėsčiau lenkų ir rusų tautybių moksleiviams) ir pasiruošti egzaminams. Na, laimei, supratau, kad neturiu pašaukimo dirbti mokytoju - jei būčiau juo likęs, būčiau tik kankinęs save ir kitus.

- Kas svarbiau - būti raštingiems ar kūrybiškiems?

- Visų pirma, reikėtų būti raštingiems - vien todėl, kad tai vienas pamatinių kultūringam ir civilizuotam žmogui būtinų įgūdžių. Ne visi gali, nori ir geba būti kūrybiški. Žinoma, kūrybingumą reikėtų skatinti, reikėtų lanksčiau žiūrėti ir į literatūros dėstymą, nebijoti dėstyti daugiau pasaulio literatūros - tai tikrai nenuskurdins mūsų žinių apie savąją, tik praplės akiratį.

- Kokius ženklus pastebite, kad visuomenės požiūris į savą kalbą, galima sakyti, yra skurdus? O gal atvirkščiai - yra kuo pasidžiaugti?


- Visuomenė yra labai įvairi ir jos kalbėjimo bei kalbos valdymo įgūdžiai - labai skirtingi. Jei skaitai tik įrašus socialiniuose tinkluose ir didžiuosius portalus, ar apskritai didžiąją dalį lietuviškos žiniasklaidos - tikrai gali pasirodyti, kad mūsų kalba visai nususo. Bet, manau, tai tam tikras lietuvių kalbos „fast food“, kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja vadinti „greitmaisčiu“. Bėda ta, kad jis sudaro nemenką mūsų skaitomos informacijos dalį.

Kita vertus, lietuvių kalba labai marga, lanksti ir įvairi - nuo tarmiškai šnekančių kaimų ir miestelių gyventojų iki bendrine kalbančių miestų gyventojų ir lietuviško jaunimo slengo. Jis, aišku, pilnas angliškų žodžių, bet kažkada buvo pilnas rusiškų - tad niekas labai nepasikeitė.

Nežinau, kodėl mes taip bijome dėl savo kalbos ir nepasitikime jos ir ja kalbančių stiprybe - jei ji neišnyko per visus įvairių okupacijų ir draudimų laikotarpius, neišnyks ir dabar. Tuo siūlau ir džiaugtis. Ir, žinoma, siūlau skaityti gerą literatūrą ir gerų vertėjų gerus vertimus. Skaitymas išsaugo ir praturtina kalbą kaip niekas kita.

- Ką jums reiškia lietuvių kalba, galimybė kurti eiles „dėliojant lietuviškas raides“. Kiek šis faktas turi įtakos jūsų, kaip poeto, kūrėjo, saviraiškai?

- Lietuvių kalba yra mano stichija, darbo ir saviraiškos priemonė. Žinoma, šia kalba kalbančių yra nedaug, todėl savo kūrybą skleisti sunkiau, nei gyvenant anglų ar kita populiaria kalba kalbančioje terpėje.

Kita vertus, pradėti rašyti, tarkim, angliškai, ne gimtąja kalba, tikintis, kad taip pasieksi daugiau skaitytojų ar kažkur prasimuši, yra ganėtinai kvaila. Kažko pasiekti padeda talentas ir darbas, o ne rašymas svetima kalba. Aš nekalbu apie lietuvių kilmės rašytojus, gimusius užsienyje ir natūraliai mokančius dvi ar tris kalbas, rašančius angliškai ar prancūziškai ar dar kaip - tai kitas atvejis.

- Kiek tenka kalbėti su kalbininkais, valdžios atstovais, visi konstatuoja, kad jaunimo požiūris į lietuvių kalbą keičiasi į blogąją pusę - „užsienyje lietuvių kalbos nereikės“, „kam taisyklingai rašyti, jei vis tiek komunikuoti pavyksta“. Ką atsakytumėte tiems mokiniams, kurie būtent taip galvoja?

- Hm. Valdžios atstovai, bent jau nemenka jų dalis, galėtų pagalvoti, kaip patys kalba lietuviškai - dažnai baisu jų kanceliarinės kalbos klausytis. O viskuo kaltinti jaunimą - toks senas, kaip pasaulis, ir patogus dalykas. Žinoma, jei ką - kaltas ir blogas jaunimas.

Tiesa, užsienyje lietuvių kalbos gali ir nereikėti (žiūrint, ką dirbsi), bet atmestinas požiūris į savo kalbą dažnai reiškia ir atmestiną požiūrį apskritai į kalbą, kalbėjimą, rašymą. Be šitų dalykų gauti gerą darbą gerokai sunkiau. Tokia ta lazda - su dviem galais. Ką čia daugiau atsakysi. Pamokslai ir draudimai tikrai nepadės.

Ką keisti - man atrodo, nereikėtų į kalbą žiūrėti kaip į muziejų ar mauzoliejų, juk ji gyva, mes visi joje ir su ja gyvename. Ji atspindi mūsų charakterį, vertybes, požiūrį į pasaulį. Aš atvirai sakau, nežinau, ką reikia keisti - gal požiūrį į save?

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis