Mokslininkai teikia praktines rekomendacijas, kurias nesunku įgyvendinti. Tiesa, jos išsklaido mitus apie maistą, kuris neva didina intelektą...

Nauja veikla

Daugiausia vilčių teikiantis atradimas - kad intelekto koeficientą (IQ) galima padidinti. Ilgai buvo manoma, kad IQ nuo ankstyvos vaikystės lieka maždaug toks pats. Tačiau, jei tikėsime straipsniu žurnale „Nature“, IQ per 4 metus gali padidėti 21 punktu arba sumažėti 18. Skirtumas milžiniškas: pavyzdžiui, 110 punktų - tai vidutinis statistinis intelektas, o 130 - talentingumas, aiškina tyrimams vadovavusi Keti Prais (Katie Price) iš Londono universiteto koledžo. Juose dalyvavo 12-20 metų asmenys, tačiau pati K.Prais mano, kad jos tyrimų rezultatai tinka visokio amžiaus žmonėms. Mat mokslininkai neseniai nustatė: smegenims būdingas neuroplastiškumas, tai yra nauji neuronai jose susidaro net vyresniems nei 60-70 metų žmonėms. Taigi jutiminių gebėjimų ir judesių lavinimas gali pagerinti kognityvinius (pažintinius) gebėjimus. „Išmokite megzti arba žongliruoti, susipažinkite su klasikine muzika - galbūt taip padidinsite savo IQ“, - pataria mokslininkė.

Kitas netikėtas atradimas buvo padarytas 2008 m.: pasirodo, trumpalaikė atmintis - bendro intelekto lygio pagrindas. Mičigano universiteto mokslininkai treniravo suaugusius savanorius atlikti sunkų uždavinį trumpalaikei atminčiai lavinti. Kuo ilgiau dalyviai praktikavosi, tuo labiau gerėjo jų gebėjimas logiškai mąstyti ir spręsti uždavinius. Dar vienas būdas padidinti IQ - didinti smegenų gebėjimą susikaupti. Kai kam padeda stimuliuojamieji preparatai, didinantys dopamino lygį. Mokslo duomenimis, atmintis ir gebėjimas perjungti dėmesį didėja žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Padeda ir didelis susidomėjimas: jeigu jūs abejingi tam, ką skaitote, matote arba girdite, iš jūsų atminties tai išdils.

Smegenis reikia „vėdinti“

Treniruoti smegenis nėra labai sunku. Pusvalandžio pasivaikščiojimas penkis kartus per savaitę skatina baltymo BDNF gamybą - šis neurotrofinis smegenų faktorius skatina naujų neuronų ir sinapsių susidarymą mokantis. Dienos miegas ne tik atgaivina protinius gebėjimus, bet ir gali juos pagerinti, nustatė psichologas Metju Vokeris (Matthew Walker) iš Kalifornijos Berklio universiteto. Mokslininko manymu, bendrovės „Nike“ ir „Google“ teisingai daro, kad darbuotojams skiria specialius kambarius „ramybės valandai“. M.Vokeris teigia, kad miegant informacija perkeliama į ilgalaikę atmintį ir todėl geriau įsimenama, taip pat žmogus geriau priima naują informaciją. Net be siestos smegenys randa būdų pailsėti - panyra į svajones arba nustoja mąstyti. Japonų mokslininkai nustatė: kuo aktyviau smegenų „baltosios ląstelės“ ilsintis aprūpinamos krauju, tuo greičiau žmogui kyla naujų idėjų. Atidėkite į šalį išmanųjį telefoną ir leiskite savo smegenims padykinėti, pataria specialistai.

Kava ir anglų kalba

Kaip rodo tyrimai, kofeinas didina nuovokumą. Nuo kofeino suaktyvėja neuronų jungtys hipokampe, o dėl to tampa lengviau mokytis, įsiminti. Patikimiausia strategija ir kartu pati sunkiausia - išmokti užsienio kalbą. Laisvai kalbant dviem kalbomis, aktyviau dirba prefrontalinė žievė: gerėja gebėjimas spręsti uždavinius ir perjungti dėmesį, o tai 5 metus atitolina senatvinę silpnaprotystę, nustatė Elen Bialistok (Ellen Bialystok) iš Jorko universiteto (Kanada). O ar yra specialių dietų norintiems tapti protingesniems? Deja, kaip 2010 m. nustatė „Duke Evidence Based Practice Center“ mokslininkai, daugelis išgirtųjų receptų nėra veiksmingi. Maisto papildai su vitaminais B6, B12 ir E bei folio rūgštis visiškai nepadeda išlaikyti kognityvinių funkcijų, o juo labiau jų gerinti. Viduržemio jūros regiono mitybos racionas (žuvis, vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus) joms taip pat jokios įtakos nedaro. Tiesa, yra duomenų, kad atmintį arba kitas kognityvines funkcijas gali pagerinti ciberžolė ir granatų sultys.

Taigi apibendrinus viską, kas išdėstyta aukščiau, galima pateikti receptą, kaip tapti protingesniam: pratimai atminčiai lavinti, paskaninami kofeinu, kaitaliojami su sveiku miegu ir aerobika, treniruotės dėmesingumui gerinti kompiuteriu, skaitymas, stebėjimas ir darbas su ilgomis pertraukomis smegenims pailsėti.

Parengta pagal užsienio spaudą

Netikėkite atmintimi - ji mus kvailina!

Mokslininkai neabejoja, kad daugelis mūsų prisiminimų, tiek laimingos vaikystės valandėlės, tiek jaunystės išgyvenimai, gali būti susiję su įvykiais, kurių... nebuvo.

Tokią išvadą, apklausę 1600 studentų, padarė Anglijos Halo universiteto mokslininkai. Penktadalis studentų pareiškė, kad išties negali su visomis smulkmenomis prisiminti net mėnesio senumo įvykių. Kaip rodo tyrimai, praeities įvykius atkuriame netiksliai. Tuo galima paaiškinti, kodėl du žmonės tą patį kai kada prisimena skirtingai. Viena iš garsiausių atminties tyrinėtojų Elizabet Loftus (Elisabeth Loftus) iš Vašingtono universiteto nustatė, kad prisiminimai ne tik nėra tvarūs, bet ir keičiasi laikui bėgant. Pavyzdžiui, kai pasakojate apie atostogas prieš penkerius metus, patikrinus pasirodo, kad viskas buvo visai ne taip. „Vietoj realios praeities rekonstruojate prisiminimus, naudodamiesi informacija iš daugelio šaltinių: ankstesniais daugkartiniais prisiminimais apie tas atostogas, atvejais iš tų ar kitų atostogų arba filmo, kurį žiūrėjote pernai ir kuris buvo filmuojamas ten, kur atostogavote, - aiškina dr. E.Loftus. - Bet jeigu įsileisite į prisiminimus su žmogumi, kuris tuo metu buvo su jumis, labai nustebsite, išgirdę visiškai kitokį pasakojimą“.

Paprastai tokios atminties „skylės“ yra nepavojingos. Bet teisme, kur teisiamojo likimas gali priklausyti nuo liudytojų parodymų, prisiminimų atkūrimas gali tapti lemiamu veiksniu. Pasak E.Loftus, net jeigu žmogus įvykio gerai neprisimena, smarkus teisininkų spaudimas gali priversti jį „prisiminti“, nors miglotai, netgi nepaisant to, kad jis niekada nevyko. Atlikdama tyrimus mokslininkė nustatė, kokia klastinga gali būti žodinė forma, kuria dažnai užduodami klausimai teisme - ji keičia žmonių prisiminimus. Pavyzdžiui, jeigu avarijos liudytojas klausiamas: „Jūs matėte sudaužytą priekinį žibintą?“, į šį klausimą, kuriame nurodomas konkretus žibintas, gaunama daugiau teigiamų atsakymų negu į abstraktų: „Kokia mašinos dalis nukentėjo?“ Klausimą detalizuojant, sukuriamas sudaužyto žibinto įspūdis, ir tai liudytojus verčia „prisiminti“ naujas avarijos detales. Dar daugiau, jie patys įsijungia į jiems primestą žaidimą, prasimanydami neegzistuojančių smulkmenų.

Tačiau kai kurie specialistai mano, kad daugelis žmonių specialiai kai ką užmiršta, išlaisvindami smegenis nuo nereikalingos įspūdžių ir žinių naštos. Didysis psichiatras Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) knygoje „Kasdienybės psichopatologija“ rašė, kad žmonėms būdinga pamiršti niūrius, nemalonius įvykius ir įsiminti džiaugsmingus, malonius. Ir išties, moterys, pagimdžiusios kūdikį, greitai pamiršta gimdymo metu patirtą skausmą ir kančias, todėl greitai sutinka gimdyti kitą. Motinų grupė apie tai buvo klausiama iškart po gimdymo, po paros ir po trijų mėnesių. Klausiusieji įsitikino, kad gimdyvės nemalonius pojūčius pamiršta greitai. Kai patenkame į kritines arba netikėtas situacijas, mūsų smegenys paprastai stengiasi rasti „greitą atsakymą“ - ieškoti idealaus sprendimo nėra kada. Joms tenka ieškoti trumpiausių kelių ir dažnai tenkintis prielaidomis, jos sukuria apgaulę mūsų pačių naudai, bet tai dažnai būna neprognozuojamų klaidų priežastis.

Įsivaizduokite, kad tyliai sėdite kambaryje. Pastebite visas kilimo rašto detales, nuotraukas ant sienos ir girdite, kaip lauke čiulba paukščiai. Smegenys iš pradžių fiksuoja gausybę smulkmenų, bet gana greitai jas pamiršta. Paprastai tos detalės yra išties nesvarbios, todėl net nepastebime, kiek informacijos prarandame. Smegenys pradeda meluoti, nes atmeta didelę duomenų dalį, kai tik nusprendžia, kad jie nereikalingi. „Būtent todėl prisiminimų negalima „peržiūrėti“ tarsi vaizdo įrašo ar kompiuterio laikmenos, - aiškina Prinstono universiteto Neurofiziologijos ir molekulinės biologijos katedros docentas Semas Vongas (Sam Wang). - Jie saugomi tarsi stenografuoti, suskirstyti trumpais fragmentais, kuriuose lieka tik tai, kas smegenims atrodo svarbu, o visos neįdomios smulkmenos atmetamos“.

Detaliau atkurti įvykius įmanoma, kad ir kaip būtų keista, padedant kvapams. Tai aiškinama tuo, kad uoslės centras yra šalia smegenų zonos, atsakingos už atmintį. Per vieną eksperimentą jo dalyviai buvo paprašyti įsiminti 48 kvapus. Po mėnesio jiems buvo pateikta 21 kvapų pora; kiekvienoje poroje vienas kvapas buvo iš anksčiau siūlytųjų įsiminti, o kitas - naujas. Pasirodė, kad senus kvapus atpažino 67 proc. bandymo dalyvių. Tai gerokai daugiau nei sėkmės vidurkis bandant įsiminti žodžius. Tokia atminties reakcija į kvapus, matyt, užprogramuota žmogaus prigimtyje, nes jų reikšmė žmonių giminei buvo itin didelė. Juk jeigu mūsų protėviai laiku nebūtų gebėję užuosti artėjančio grobio arba sėlinančio priešo, vargu ar būtų išgyvenę.

Kad atmintis niekada nebūna tiksli praeities kopija, įrodė garsiojo Kembridžo psichologo Frederiko Bartleto  (Frederick Bartlett) eksperimentas. Jis jo dalyviams parodė neįprastą piešinį ir paprašė iš atminties jį atkartoti. Paskui pasiūlė tai padaryti po kelių dienų, paskui - po savaitės, ir taip kelis kartus. Galiausiai visus piešinius išrikiavo į vieną eilę ir pamatė: kiekvienas piešinys skiriasi nuo ankstesnio, o paskutinis visiškai nepanašus į originalą.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"