respublika.lt

Kaip kurti namų aurą (1)

2018 lapkričio mėn. 08 d. 08:52:44
Dalia Daškevičiūtė

Vieną dieną valstybės tarnyboje dirbusi Giedrė Bagdonienė suprato, kad nuo nuolatinio namų tvarkymosi ją tiesiog pykina. Todėl jos šeima atsisakė krūvos nereikalingų daiktų, persikraustė į mažesnį būstą, o moteris tapo efektyvaus namų tvarkymosi konsultante ir išleido knygą „Tvarkos maniakės išpažintis: tvarkingų namų paslaptys“. Tai, ko labai nemėgo, Giedrė pavertė malonumu.

 

Moters teigimu, tvarkytis galima išmokti, kaip ir tą daryti su džiaugsmu. Sunku patikėti, verta išbandyti.

- Giedre, teigiate, kad, pažvelgus į žmogaus buitį ir tvarką, galima pasakyti, kas slepiasi jo viduje. Tai reikštų, kad jei netvarka aplink žmogų, tuomet netvarka - ir jo galvoje? Bet yra teigiama ir priešingai - kad netvarka ant darbo stalo liudija apie kūrybišką asmenybę.

- Yra tam tikrų sąsajų tarp mūsų darbo stalo ir mūsų namų, tačiau dažnai galime pamatyti ir kitokį vaizdą. Jei artimiau pažįstame žmogų ir žinome, kokie yra jo namai, galime nustebti, pamatę jo darbo vietą. Tai yra dvi skirtingos aplinkos ir dažniausiai kitokios mūsų savybės jose atsiskleidžia, o tikrasis mūsų savybių pluoštas pasimato namuose.

Skaičiau daugybę tyrimų apie darbo stalą - mokslininkams įdomu tyrinėti darbo efektyvumą, kūrybiškumą ir kaip tai yra susiję (ar nesusiję) su tvarka. Dažniausiai įvairių kūrybinių profesijų atstovai turi chaotiškai atrodantį darbo stalą, nes šiame chaose jie sugeba pamatyti daugiau sprendimų.

O štai namai yra platesnė tema ir ne taip vienareikšmiškai galima nuspręsti, reikia pamatyti visumą. Svarbu, ir kaip pats žmogus jaučiasi savo namuose. Pvz., ar jis jaučiasi atsipalaidavęs, savo namuose priimdamas svečius? Ar jam lengva paruošti stalą, arbatos? Ar viską patogiai randa? Viena iš tikimybių - kad netvarka namuose liudija apie netvarką galvoje, bet netvarka liudija ir apie tai, kad labai skubame, turime labai skirtingų darbų, ir kad mūsų prioritetas apskritai nėra namai ir buitis. Natūralu, kad, neskiriant tam energijos, savaime vyksta kažkoks procesas. Namai yra be galo iškalbingi.

- O kaip dėl svečių jautimosi mūsų namuose?

- Labai svarbus ir kito žmogaus jautimasis mūsų namuose, juk, patekę į bet kokią aplinką, stebime, ar mums gera joje būti. Mes intuityviai jaučiame tvarką, švarą, jaukumą. Gamtoje yra chaoso, bet štai mūsų sukurtoje aplinkoje yra didelis poreikis, ypač moterims, turėti gražią ir tvarkingą erdvę, sugebėti ją organizuoti.

Verta svečio paklausti, ar gerai jaučiasi jūsų namuose? Patys dažnai nesugebame į savo namus pažvelgti tarsi svečio akimis. Man pavyksta - kiekvienąkart grįžusi namo įsivaizduoju, kad esu ne savo namuose. Apžvelgiu juos - už ko užkliūva akys, kas pirmiausia atkreipia dėmesį. Gal tai gražus daiktas, o gal kažkas erzina. Kiekvienam verta išsiugdyti įgūdį į viską pažvelgti kitomis akimis. Taip galima gauti daug atsakymų (šypsosi).

- Ar galimas atvirkštinis veiksmas - priverstinai susitvarkyti namus, kad būtų ramu ir šviesu galvoje?

- Tikrai įmanoma. Kartais, kai nežinome, nuo ko pradėti norint suvaldyti tą vidinį chaosą, arba kai jaučiame, kad nebenorime grįžti namo, nes viskas nusibodo, nuo visko pavargome, verta pasiimti kelių dienų atostogas ir visą šį laiką skirti buvimui namuose ir jų susitvarkymui. Tai gali būti efektyviausiai išnaudotos atostogos, turinčios ilgalaikį poveikį ir paveikiančios kitas sritis! Moterys, tvarkydamos savo namus, švarina savo mintis ir kartu su šiukšlėmis atsikrato to, kas kelia nerimą, atsirenka tai, kas svarbu.

Kartais, kai galvoje visiška netvarka, užtenka ateiti į savo namus, apsižvalgyti ir suprasime, kodėl taip jaučiamės. Namų aplinka tikrai kažką atspindės. O juk kartais ir tvarkingoje aplinkoje jaučiamas šaltis, nejaukumas. Tokiu atveju verta padirbėti namie, bandant juos sušildyti, kažkuo užpildyti. Gal net sienas perdažyti.

Mūsų namai yra ta erdvė, kurioje kiekvieną rytą pabundame ir į kurią sugrįžtame po visų dienos reikalų; ten, kur glaudžiamės ar slepiamės, kur leidžiame sau būti savimi, atsiskleisti, ilsėtis. Namuose vyksta nuostabių dalykų ir verta jiems skirti dėmesio bei laiko - kad ir kaip kartais tai atrodytų beviltiška.

- Skaičiau, kad pati tuo susidomėjote, nes jus tiesiog vimdė nuo namų tvarkymosi...

- Taip, čia nehiperbolizuota - mane vimdė nuo to (juokiasi). Tai buvo turbūt viena blogiausių būsenų gyvenime. Tokios būsenos buvau gal metus, nuo antro vaiko gimimo. Ir man vis blogėjo, jaučiau, kad negaliu susitvarkyti nieko: nei virtuvės, nei drabužių spintos, nei vaikų žaislų, nei vonios. Net nesugebėdavau harmoningai išsiruošti į kelionę ar paprastą pasivaikščiojimą su vaikais, kur tereikia pasiimti pirštines ir šalikus - visur visada vaikščiojau apsikrovusi, nešdavausi daug daiktų, net namie vaikščiojau pilnomis rankomis. Visko buvo per daug, tik nesupratau - ko ir nuo ko pradėti? Jaučiau, kad nenormalu šitaip jaustis, kaip ir paskutinei visada eiti miegoti, nes vienuoliktą vakaro dar tvarkau namus.

Pirmasis sprendimas buvo išsikraustyti. Keturiese gyvenome nuomojamame keturių kambarių (daugiau nei 100 kv.m) bute ir tos erdvės nesugebėjau aprėpti. Norėjau persikraustyti į vieno kambario butą su virtuve - galvojau, gal tuomet tikrai pailsėčiau, pasilikčiau tik tai, ko reikia šiandienai (juokiasi). Vyras nelabai palaikė šį variantą, tad persikraustėme į beveik perpus mažesnį trijų kambarių butą, be papildomų erdvių - sandėliukų, kur galėčiau krauti daiktus. Ir tuomet derinausi prie tos erdvės, kurią turiu. Mano patarimas moterims (kuris nelabai joms patinka): kokius namus šiandien turiu, prie jų ir prisiderinu. Vadinasi, jei turiu tokio dydžio virtuvę su tiek spintelių - tiek indų ir papildomų rakandų ir galiu turėti.

Mano prioritetas tapo erdvė. Supratau, kad kiekvienas daiktas, atsineštas į namus, net ir labai mažas, kainuoja man erdvę. Pastebiu tai ir man tapo svarbu, ką į namus parsineša vyras ar vaikai (šypsosi). Nes suprantu, kad labai greitai ta erdvė taip ir išnyksta.

- Siūlote pradėti - ir pati tą darėte - nuo nereikalingų daiktų atsikratymo. Daug žmonių yra linkę kaupti. Ko sunkiausia būna atsisakyti ir kurių daiktų verta atsisakyti pirmiausia?

- Kiekvienas turi savo silpnybę - kažko, ko nenori paleisti. Mano atveju tai būtų drabužiai, nors būtent nuo drabužių atsisakymo ir rekomenduojama pradėti. Tai didžiausia kategorija daiktų, kurių turime namuose. Jeigu sudėtume visus šeimos drabužius į vieną vietą, jie beveik užpildytų kambarį.

Drabužių sutvarkymas duotų pastebimą efektą. Juos atsirenkant paaiškėja, kas mums svarbu, kaip norime atrodyti ir kaip jaučiamės su vienais ar kitais rūbais. Tuomet galima judėti knygų, žurnalų link, tuomet - imtis rakandų virtuvėje, kosmetikos priemonių ir t.t.

O galima pradėti ne nuo daiktų kategorijos, bet nuo erdvės - geriausia, koridoriaus - tvarkymo. Labai svarbu, koks koridorius mus išlydi ir pasitinka. Ar į jį gera įeiti, ar ten galima kokybiškai pasitikti svečius, ar nėra kliūčių - dviračių ar kitų griozdų, trukdančių praeiti. Efektyviausia - viską iškraustyti, atitraukti toliau, apžvelgti, kiek erdvės yra ir ką patogiausia ten laikyti.

Dažnai galvojama, kad reikia imti ir iškart sutvarkyti visus namus. O iš tikrųjų kiekvienuose namuose yra kažkas, kas tuo metu labiausiai erzina - gal virtuvė, gal perkrauta spinta ar vonios erdvė. Skirkite dėmesį tam, kas dabar labiausiai erzina ir jau kurį laiką atidėliojama. Atidėliojimas yra vienas labiausiai skaudinančių dalykų gyvenime. Kol nepriimame sprendimo, tol ir nepajudame iš tos situacijos.

- Jeigu net išleidote apie tai knygą, tai mes, lietuviai, turbūt nelabai mokame tvarkytis?

- (Juokiasi.) Čia būtų labai griežtas teiginys. O klaidų tikrai darome. Vyrai dažniausiai turi daug paprastesnį požiūrį į buitį, tvarkymąsi ir nori kuo mažiau tame dalyvauti arba visai būti neįtraukti į, pvz., šeštadienio tvarkymąsi. Retas kuris su entuziazmu imasi tvarkymosi, nebent tai būtų iš pagarbos, meilės, gero santykio su žmona. O moterys linkusios į kraštutinumus. Arba tvarkosi nuolatos, skiria tam labai daug laiko ir dėl to jaučiasi blogai, nes pervargsta ir atrodo, kad daugiau nieko namie nedaro, tik tvarkosi, arba išvis apleidžia namus - nemato būtinybės skirti jiems energijos, bet viduje jaučia nepasitenkinimą, gėda rodyti namus svečiams ir net būti ten nesinori. Pagrindinė bėda - kad neturime gerų įpročių, skirtų namams. Pavyzdžiui, moterys daug energijos skiria kiekvienam daiktui grąžinti į jo vietą - nuolatos laksto po namus dėliodama juos į vietas. Patarimas - įsigyti krepšį, į kurį susidėtumėte viską, kas yra ne savoje erdvėje, kad vienu kartu viską ir perneštumėte į kitą kambarį. Dar dažna bėda - kad kiekvienas namuose esantis daiktas neturi sau skirtos vietos, nes turime tūkstančius daiktų! O jei privalėtume kiekvienam rasti vietą, tikėtina, kad ne vieno tūkstančio nebeliktų. Taip pat geras įprotis - kas vakarą apsitvarkyti, skiriant tam iki penkiolikos minučių. Tai - besimėtančių daiktų padėjimas į vietą, minimalus virtuvės sutvarkymas - bent jau kriauklė turėtų „eiti miegoti“ švari.

Tiesa, lietuviai, palyginti su amerikiečiais, yra labai tvarkingi! Pastarieji turi didžiulę pirkimo maniją, kasdien perka ką nors ir neša į namus, nebrangina dolerio ir daiktais tikisi patenkinti savo vidinius poreikius. Tokiu būdu dideli namai tampa daiktų saugykla. Sugebėti atsirinkti kokybiškus ir tikrai reikalingus daiktus taip pat yra ypač reikalingas įgūdis ir įprotis.

- Norint iš esmės susitvarkyti, tenka atsikratyti daugybės daiktų. Bet šiais laikais daug kalbama apie šiukšlinimą, bereikalingą dar naudojamų daiktų išmetimą, tai kaip tų daiktų atsikratyti nesumetant visko į konteinerį?

- Man tai sudėtingiausia užduotis, nes Lietuvoje dar trūksta daiktų atidavimo ir antrinio panaudojimo arba sklandaus išrūšiavimo sistemų. Pvz., JAV gali pririnkti kelias dėžes įvairiausių daiktų ir nunešti vietos labdaros organizacijai, kuri ras, kam tų daiktų reikia. O mums tenka surūšiuoti žaislus, drabužius, baldus ir t.t., galbūt kažkam siūlyti atiduoti ar fotografuoti ir bandyti parduoti tai internete.

Jeigu jauti vidinį poreikį, kad negali to išmesti į konteinerį ir nenori teršti aplinkos, tenka skirti laiko pasidomėti, ką padaryti su tais daiktais. Išgirstu apie tokias iniciatyvas, kad atsiranda grupė žmonių, surenkančių kitiems nereikalingus daiktus ir juos paskirstanti kitiems. Taigi po truputį judame ta linkme.

Mano gyvenime buvo įvairių situacijų. Kai kraustėmės, norėjau visus tuos keliasdešimt maišų tiesiog palikti prie konteinerio. Tačiau vyras ypač rūpinasi aplinka, gamta ir jis prižiūrėjo daiktų atsikratymo procesą (šypsosi).

- Teigiate, kad kiekvienas gali išsiugdyti įprotį tvarkyti namus su džiaugsmu ir kad pati tvarkydamasi dar ir palaiminate namus. Kaip vyksta tvarkymasis su džiaugsmu, dėkingumu?

- Palaiminimas skamba kosmiškai, o iš tikrųjų dėkingumo jausmas ir yra tai, kas sukuria gėrio, šilumos, jaukumo, gero buvimo būseną. Juk kartais galime ateiti į tvarkingus, gražius namus ir kažkodėl nesinorės juose būti. Didele dalimi tai gali lemti santykiai, tvyrantys tuose namuose, ir tai, su kokiu požiūriu šeima (ypač moteris) tvarkosi namuose.

Aš pati, dėl nesugebėjimo suorganizuoti savo buities, turėjau įprotį bambėti ir priekaištauti artimiesiems, kad „jei ne jūs, aš gyvenčiau kaip muziejuje ir man niekada nereikėtų tvarkytis, nebent minimaliai, o jūsų dėka turiu šitiek dirbti!“. Niekas manęs nepalaikė ir tikrai nepavyko nei vyro, nei vaikų tokiomis kalbomis pagąsdinti. Todėl pradėjau domėtis, ar įmanoma kitaip žvelgti į tą neišvengiamą, pasikartojantį tvarkymosi procesą. Atradau nuostabią moterį, Amerikos namų tvarkymosi guru Fly lady, kuri skleidžia namų laiminimo idėją. Įsikūrę naujuose namuose žmonės dažnai pašventina namus, pasidžiaugia jais, o tą juk galime daryti nuolat. Verta būti dėkingiems už viską, ką turite savo namuose ir kad apskritai turite stogą virš galvos. To mokau ir vaikus, nors namai šiuo metu nuomojami. Pvz., sakau: „Vaikai, pažiūrėkite, kokie gražūs mūsų namai! Kiek daug šviesos ir erdvės, kaip gerai, kad sutvarkėme žaislus, galime išdykauti ant kilimo“. Mūsų laimė priklauso nuo mūsų požiūrio: galima galvoti, kiek daug patalynės reikia išlyginti ar drabužių sulankstyti, ar kad atsibodo dulkes nuo televizoriaus valyti, arba - atvirkščiai, pasidžiaugti, kad tiek visko turime! Mes išties Lietuvoje visko turime daug - daug kuo rūpintis, daug kam skirti savo dėmesio ir energijos. Tad išsiugdyti dėkingumą - puiki praktika. Kaip ir dėkoti vienas kitam - kad kažkas padėjo susitvarkyti, atnešė lėkštę nuo pietų stalo. Taip dėkingumas gali persikelti ir į kitas gyvenimo sritis.
Galima žvelgti į rūpinimąsi namais kaip į tarnystę savo šeimai aukštesniąja prasme. Savo vidiniu jausmu ir dėkingumu kurkime tokią atmosferą ir aplinką, kurioje būtų gera gyventi artimiausiems žmonėms ir į kurią norėtų sugrįžti svečiai. Juk namai turtingi tada, jei jie pilni nuoširdžių pokalbių, juoko, apsikabinimų, buvimo kartu.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TENISAS: Italijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Andria E Castel del Monte“ vienetų varžybų pirmajame rate antradienį lietuvis Laurynas Grigelis 6:3, 7:5 nugalėjo 21-erių metų italą Raulį Brancaccio (276-oji pasaulio raketė).
  • SUSITIKIMAS: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptars susitarimo dėl Europos Sąjungos ir Londono santykių po „Brexito“ projektą, pranešė T. Mei biuras.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493