respublika.lt
 

Ką slepia besaikis pirkimas? (3)

2019 sausio mėn. 25 d. 08:06:11
Mantas LAPINSKAS

Kai prieš didžiąsias metų šventes matome lentynas šluojančius pirkėjus, randame logišką paaiškinimą - juk jie ruošiasi šventėms! Tačiau kai besaikis pirkimas tęsiasi ištisus metus, tenka pamąstyti, kur link veda tokia vartotojų elgsena ir kokios tokios elgsenos priežastys? Kauno technologijos universiteto mokslininkių atliktas tyrimas atskleidžia tokio elgesio priežastis ir būdus, kaip galima jo išvengti.

×
nuotr. 1 nuotr.
KTU tyrėjos - Beata Šeinauskienė, Ligita Zailskaitė-Jakštė, Aušra Rūtelionė, Rosita Lekavičienė. KTU nuotr.

 

Kuo labiau žmonės materialų atlygį vertina kaip esminį gyvenimo tikslą, materialią nuosavybę ar jos įsigijimą - kaip pagrindinį kelią sėkmės ir laimės link, bei naudoja materialią nuosavybę savo statusui įtvirtinti, tuo didesniais materialistais jie yra laikomi.

Moksliniai tyrimai rodo, kad materialistai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu ir tarpasmeninių santykių kokybe, jaučia savigarbos trūkumą, turi daugiau fizinės bei psichinės sveikatos problemų.

O kokie veiksniai skatina ar mažina polinkį į materializmą? Kaip galima jį kontroliuoti? Į šiuos ir kitus klausimus siekė atsakyti KTU tyrėjos doc. dr. Beata Šeinauskienė, doc. dr. Aušra Rūtelionė, prof. dr. Rosita Lekavičienė ir dr. Ligita Zailskaitė-Jakštė, įgyvendinusios projektą „Tamsioji vartotojų elgsenos pusė: materializmo priežastys ir pasekmės“.

Mokslinės literatūros analizė leido tyrėjoms daryti prielaidą, jog emocinis intelektas ir adaptyvios streso įveikos strategijos (pavyzdžiui, situacijos pripažinimas, susitelkimas į naujus tikslus, teigiamas emocijas keliančias veiklas ir pan.) turėtų mažinti polinkį į materializmą ir kompulsyvų pirkimą.

Kai prarandate savikontrolę ir imate pirkti viską iš eilės, nepaisant neigiamų pasekmių savo asmeniniam, socialiniam ar profesiniam gyvenimui, nekreipiate dėmesio į piniginėje švilpiančius vėjus, tuomet pasiduodate kompulsyviam pirkimui. Viena iš besaikio pirkimo priežasčių - tikėjimas, kad perkami daiktai suteiks didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Taigi polinkis į materializmą ir iš jo kylantį perteklinį vartojimą gali atsirasti dėl nepasitenkinimo savimi, kurį savo ruožtu iššaukia vartotojo įsitikinimas, kad jis neatitinka sau keliamų, paprastai labai aukštų, standartų. Materialistai tiki, kad nuosavybė turi magišką galią pakeisti esamą padėtį.

Doc. dr. A.Rūtelionė dėsto, jog, remiantis vadinamąja pabėgimo teorija, vartotojai siekia pabėgti nuo negatyvių vidinių jausmų, todėl nukreipia dėmesį į išorinius stimulus, t.y. daiktus. Vartotojo įsigyti daiktai tampa kaip jo ar aplinkinių žmonių statusą atspindintys simboliai.

„Pinigai taip pat yra svarbus ir emociškai įtraukiantis objektas, leidžiantis palyginti save su kitais, suteikiantis galią, kontrolę, kokybę ir laisvę. Vartotojai, kurie pinigus sieja su prestižu ir aukštesniu socialiniu statusu, tačiau nepasitiki savimi ir sunkiai planuoja finansus, yra linkę įsitraukti į perteklinį vartojimą ir kompulsyvų pirkimą“, - sako
A.Rūtelionė.

Pasinėrimas į kompulsyvų pirkimą tampa nuotaiką gerinančia terapija, suteikia užsimiršimą, mažina nevisavertiškumo jausmą, tačiau laikinai.

Ar yra galimybių padėti vartotojams, kurių pirmuoju „tikėjimu“ tampa daiktai? KTU mokslininkės atsako teigiamai.

Pasak doc. dr. B.Šeinauskienės, vartotojai, kurių emocinis intelektas aukštas, geba atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas.

„Per dieną besikaupiantis stresas tokių žmonių neišveda iš pusiausvyros. Gebėdami valdyti savo emocijas vartotojai netgi stresą keliančiose situacijose gali išlikti ramūs, sulaukti pagalbos iš aplinkinių“, - pažymi KTU tyrėja.

O materialistai jautriau emociškai reaguoja į kasdienius įvykius bei yra labiau jų pažeidžiami. Neigiamų emocijų perteklius taip pat labiau būdingas žemesnio emocinio intelekto vartotojams.

Pasak dr. Ligitos Zailskaitės-Jakštės, gebėjimas kontroliuoti jausmus ir emocinės kompetencijos lemia subjektyvios gerovės gerėjimą: „Asmenys, gebantys suvaldyti savo emocijas ir nukreipti tinkame linkme, pavyzdžiui, link kūrybos, gali jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.“

„Kai asmuo atpažįsta ir geba suvaldyti savo emocijas stresą keliančiose situacijose, jam nebereikia papildomų kompensacinių strategijų savo būsenos gerinimui, - teigė prof. dr. R.Lekavičienė. - Todėl tikslinga mąstymo ir elgesio kaitai motyvuotiems asmenims pasiūlyti emocinio intelekto ugdymo programas.“

Siekiant ugdyti emocinį intelektą rekomenduojami tokie emocinio intelekto ugdymo metodai kaip žaidimai, elgesio terapija, diskusijos, modeliavimas, vaidmenų žaidimai, atgalinis ryšys.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1083 PLN - 4.3643
RUB - 72.7560 CHF - 1.0905
GBP - 0.9115 NOK - 9.9390
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis