respublika.lt

2017 gegužės 26, penktadienis

Japonija ir Kinija - esminiai skirtumainuotraukos (1)

2017 sausio mėn. 04 d. 08:55:49
Milda KUNSKAITĖ

Mes kalbame apie rytietišką kultūrą, bet dažnai patys painiojamės - turime omeny Kiniją ar Japoniją. O jos, tarp kitko, skirtingos.


Religija

Kinijoje - konfucianizmas/daosizmas/budizmas

Nuo Kinijos istorijos pradžios nė viena religija nebuvo viešpataujanti ir nebuvo primetama. Vienas žmogus galėjo išpažinti keletą religijų.

Japonijoje - šintoizmas

Japonijos tautinė religija yra šintoizmas. Japonai tiki, kad visa, kas juos supa, turi dieviškumo dvasios, net akmenys. Religija susiformavo iš totemizmo (gyvūnų garbinimo), fetišizmo (tikėjimo amuletų ir talismanų antgamtinėmis galiomis) ir magijos.

Simboliai

Kinijoje - drakonas

Vienas iš pagrindinių kinų kultūros atstovų - sudėtinis personažas: kupranugario galva, elnio ragai, demono akys, gyvatės kaklas, karpio žvynai, erelio nagai, tigro letenos ir karvės ausys. Kitaip nei europietiškas slibinas, jis nėra piktas, o jau išmintingas tai tikrai. Kinų drakoną nesunku atskirti nuo kitų kultūrų drakonų: jo kojos yra su penkiais pirštais. Iš viso Kinijoje gyvena dešimties rūšių drakonai: dangaus, dvasiškas, požemių, lobių, sparnuotasis, vandens, raguotasis, geltonasis, Lo upės ir karališkasis.

Japonijoje - sakura

Sakura - Japonijos nacionalinis simbolis. Keliaujant po šalį, galima pastebėti, kad sakura (japoninė vyšnia) vaizduojama policijos ir karinių pajėgų herbuose. Kasmet, gėrėdamiesi sakurų žiedų grožiu ir trumpaamžiškumu, japonai filosofuoja apie tai, kad grožis - ne amžinas.

Drabužiai


Kinijoje - hanfu


Tradicinis kinų drabužis vadinasi hanfu. Tai drabužių rinkinys - nuo baltinių iki susisiaučiamo chalato su diržu. Hanfu vilkėdavo ir vyrai, ir moterys. Įmantrus ir net prabangus drabužis demonstravo visą garsiųjų šilkinių audinių puikumą. Kai XVII a. valdžią užgrobė mandžiūrai, tradicinę kinų aprangą pakeitė vyrų „changshan“ ir moterų „qipao“. Jie išliko tris šimtmečius, kol Mao visus aprengė uniformomis. Beje, dabar Kinijoje atgimsta mada vilkėti tautinius drabužius. Apskritai kinų kostiumai yra ryškesni, įmantresni ir įdomesni už japonų. Nors kimono buvo sukurtas būtent hanfu pagrindu.

Japonijoje - kimono

Suprantama, šiandien kimono nėra kasdieninis drabužis, bet kiekvienos Tekančios Saulės šalies gyventojos spintoje kabo du trys tautiniai kostiumai, kurie dėvimi per šventes, vestuves, išleistuves ir kitas iškilmes. Kimono išryškina tik pečius ir taliją, taigi idealus grožis japonams - „kuo mažiau iškilumų ir nelygumų, tuo gražiau“. Tautiniu drabužiu kimono laikomas nuo XIX a. vidurio.

Ceremonijos

Kinijoje nesilankstoma

Priešingai nei japonai, kinai sveikindamiesi ar atsisveikindami nesilanksto. Kinas gali nusilenkti tik reikšdamas ypatingą pagarbą, per specialią ceremoniją ar šventę. Senovėje pas imperatorių apsilankęs svečias turėdavo žemai nusilenkti ir devynis kartus paliesti galva grindis. Kitokių nusilenkimų nebūdavo.

Japonijoje lankstomasi


Nusilenkimai - neatskiriama japonų gyvenimo dalis. Jie, patys to nepastebėdami, lankstosi net kalbėdamiesi telefonu. Nusilenkimai skirstomi pagal nusilenkimo kampą ir trukmę: pasisveikinimo - 15 laipsnių, reiškiant pagarbą - 30, didžiausios pagarbos pareiškimas - 45 ir garbinimas - galva paliečiant grindis.

Medicina

Kinijoje - akupunktūra (adatų terapija)

Akupunktūros specialistai mano, kad kiekvienas organas yra susijęs su tam tikra žmogaus kūno zona, vadinamuoju meridianu. Mūsų kūne yra apie 700 biologiškai aktyvių taškų, išsidėsčiusių ant savo meridianų. Adatomis veikdami šiuos taškus specialistai slopina atitinkamo organo skausmą.

Japonijoje - šiacu (spaudymas rankomis)

Šiacu atsirado tik XX a. 5 dešimtmetyje, kai medikas Tokudziras Namikosis pastebėjo, kaip jo mama, sirgusi reumatiniu artritu, spaudo skaudamas vietas, jas masažuoja, trina ir jai palengvėja. Jis ėmė domėtis šiuo klausimu ir sukūrė ypatingą gydymo metodiką, grįstą taškų spaudymu pirštais - šiacu, vieną iš manualinės terapijos rūšių.

Dvikovės


Kinijoje - ušu ir kung fu

Ušu (išvertus - „kovos menas“) - plačiąja prasme visapusiška asmenybės ugdymo sistema. Žodžiu „kung fu“, kuriuo neretai taip pat apibūdinami kovos menai, Kinijoje buvo vadinama bet kokia tobulai išmokta technika, pradedant imtynėmis, baigiant dainavimu ir kulinarija. Taigi kung fu - darbas su savimi.

Japonijoje - sumo, dziudo, aikido, karatė, džiudžitsu


Žudymo menas - istorinis visų kovos menų Japonijoje pagrindas. Jo mokėsi visi save gerbiantys samurajai ir nindzės. Pagrindinis tikslas buvo greitas ir veiksmingas priešininko neutralizavimas. Tai kova be taisyklių, o jos užbaigimas - ne paspausti ranką, o tiesiog nužudyti.

Valgis


Kinijoje - Pekino antis, dimsamas, kepti ryžiai, vėžlių sriuba

Mes žinome penkis skonius. Kinų virtuvės ypatumas - net aštuoni skoniai. Be saldaus, rūgštaus, aštraus, kartaus ir sūraus, bet kuris kinas išvardys dar aromatinį, prėską ir auksinį skonį.

Japonijoje - sušiai ir sašimiai


Pagrindinis japonų virtuvės delikatesas - patiekalai su žalia žuvimi, o populiariausi - sušiai. Žuvis neapdorojama termiškai, kad išliktų jos natūralus skonis. Taip pat Japonijoje mėgstama, kai į stalą patiekiama daugybė patiekalų po nedaug - kad būtų galima įvertinti virėjo meistriškumą ir nepersivalgyti. Klasikinis variantas: 15-20 patiekalų mažuose dubenėliuose ant japonų aristokrato stalo.

Namuose ir svečiuose


Kinijoje nenusiaunama

Įeidami į namus kinai, priešingai nei japonai ir korėjiečiai, nenusiauna. Bet būna išimčių, todėl įeinant į namus geriau pasitikslinti.

Japonijoje nusiaunama

Visuose namuose, daugelyje ligoninių, restoranų ir kai kuriose įstaigose reikia nusiauti. Todėl puskojinės visada turi būti švarios ir nesuplyšusios. Etiketas reikalauja, kad avalynė būtų pasukta priekiu į duris. Jei pamiršite arba nežinosite, šeimininkas arba personalas padarys tai už jus. Beje, jei susiruošite apsilankyti tualete, rasite tam skirtas specialias šlepetes.

Buitis


Kinijoje sėdima ant kėdžių

Paprastai manoma, kad rytiečiai mėgsta sėdėti žemai - ant demblių, pagalvių, žemų suoliukų. Tačiau Kinijos gyventojai sėdi ant kėdžių, o ne klūpo ant žemės, kaip japonai. Tradicijos pradininkai - kilmingieji, kurie norėjo būti aukščiau jau nuo VI a.: kuo aukštesnis žmogus, tuo aukštesnis statusas. Kiekvienas kinas svajodavo apie dieną, kai jis sėdės ant kėdės. Po truputį kėdės tapo įprasta interjero dalimi įvairių visuomenės sluoksnių šeimose.

Japonijoje klūpoma


Seidza („sėdėjimas ant kulnų“) Japonijoje - tiesiog mokslas, kurio reikia mokytis. Tokia sėdėsena - neatskiriama įvairių tradicinių japonų ritualų - arbatos ceremonijos, meditacijos, kai kurių kovos menų ir kaligrafijos - dalis.

Kariai


Kinijoje - terakotinė armija

Čin Ši Huangas buvo žiauriausias Kinijos imperatorius, bet kartu labai religingas. Jis kruopščiai ruošėsi perėjimui į anapusinį pasaulį. Jam paliepus, buvo pagaminta 6000 natūralaus dydžio, visiškai apginkluotų molinių karių, jie buvo sustatyti į koloną, kad saugotų imperatorių po mirties. Molinė kariauna išsilaikė iki šiol, ir net labai stengdamiesi nerasite dviejų vienodų, nes veidai buvo lipdomi pagal realius prototipus, kad po mirties karių sielos rastų prieglobstį statulose. Keisčiausia, kad terakotinė armija iki šiol saugo tuščią kapą, nes Čin Ši Huango sarkofagas iki šiol ieškomas visoje Kinijoje.

Japonijoje - samurajai ir nindzės

Žodis „samurajus“ kilęs iš veiksmažodžio „tarnauti, remti“. Daugelis mano, kad samurajai - tai elitiniai kariai, bet jie buvo tik savo pono asmens sargybiniai ir tarnai kasdieniniame gyvenime ir tik po to kariai (kurie po mūšio visada vaikščiodavo po lauką ir nupjaudavo žuvusiesiems galvas, kad ponas galėtų pasidžiaugti nukautų priešų gausa).

Nindzė - tai žvalgas, diversantas, šnipas ir samdomas žudikas viduramžių Japonijoje. Nindzės, kitaip nei samurajai, nepriklausė feodalinei sistemai, todėl neturėjo šansų daryti karjerą, jie visada likdavo šešėlyje. Nindzių klestėjimo laikais, kuris sutapo su viduramžiais, Japonijoje buvo apie 70 klanų. Profesija būdavo paveldima. Moterys nindzės taip pat egzistavo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Zuzis 2017 sausio mėn. 05 d. 08:17:35

    O viena bendrystė yra: hieroglifai. Tik nepriskirkime hieroglifams kanos,
    skiemeninės abėcėlės.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKURDAS: beveik kas šeštam Suomijos gyventojui gresia skurdas arba situacija, kai dėl lėšų trūkumo jis negalės visavertiškai dalyvauti socialiniame visuomenės gyvenime.
  • PRISIJUNGĖ: Utenos „Utenio“ futbolo klube prie ispano Davido Kampanos Pikėrio vadovaujamo trenerių štabo prisijungė jo tautietis Karlosas Chimenesas Peresas; jis pakeis Tonį Jakimoskį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar policija piktnaudžiauja viešaisiais pirkimais?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8    +10 C

   +5   +7 C

 

   +10   +13 C

   +16   +18 C

  +17  +20 C

 

   +19  +26 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.1214 PLN - 4.1793
RUB - 63.1321 CHF - 1.0904
GBP - 0.8653 NOK - 9.3330
reklama
pirtis